Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

Publikuota: 2021-04-18
ZUMAPress/“Scanpix“ nuotr.
svg svg
ZUMAPress/“Scanpix“ nuotr.
Université Libre de Bruxelles imunologijos profesorius emeritas

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar labiau užtęsti agoniją. Jeigu regiono lyderiai greitu laiku nesiims ryžtingų žingsnių, pandemija ES gali padaryti nepataisomos žalos.

Kai 2020 metais šiam regionui smogė koronavirusas, ES valstybės narės niekaip negalėjo susitarti dėl apsirūpinimo vakcinomis – pagrindinės kovos su juo priemonės. Vakcinų įsigijimo procesą nacionalinės vyriausybės perdavė į Europos Komisijos rankas, bet nesugebėjo suderinti savo gamybos ir paskirstymo strategijų ar susitarti dėl to, kokios grupės turi būti skiepijamos visų pirma. Neseniai 13 Europos šalių buvo sustabdžiusios „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos naudojimą po to, kai keliems šia vakcina paskiepytiems asmenims išsivystė netipinė kraujagyslių trombozė.

Vėliau pateikta Europos vaistų agentūros išvada, kad ši vakcina yra „saugi ir efektyvi“ įtikino ne visus. Visa tai skatina augantį visuomenės nepasitikėjimą ne tik „Oxford-AstraZeneca“ vakcina, bet ir visa vakcinacijos nuo COVID-19 kampanija.

Ateinančiomis savaitėmis didžiausias ES prioritetas turi būti vakcinų trūkumo problemos sprendimas. Valstybėms narėms šiuo klausimu irgi nepavyko susitarti ir kai kurios nedvejodamos nusprendė ieškoti galimybės įsigyti vakcinų atskirai nuo ES. Vengrija platina rusišką vakciną „Sputnik V“, Slovakija jos nusipirko (vėliau atsisakė — VŽ past.), o Čekija svarsto tai padaryti; Vengrija taip pat atsivežė šimtus tūkstančių kiniškos vakcinos „Sinopharm“.

Maža to, Austrija ir Danija neseniai paskelbė apie atskirą susitarimą su Izraeliu dėl kitos kartos vakcinų nuo COVID-19 gamybos. Šioje sutartyje aiškiai numatoma kurti bendrą fondą tyrimams ir plėtrai bei bendradarbiauti atliekant klinikinius tyrimus už įprastinių ES programų ribų.

Tuo pat metu Europa privalo apsaugoti rizikos grupei priklausančius žmones, kurie arba dar laukia skiepo, arba jų organizmas nereaguos į vakciną dėl tam tikrų jų ligų arba vartojamų vaistų. Jungtinėse Amerikos Valstijose tenkinant šiuos svarbius poreikius labai veiksmingi buvo monokloniniai antikūnai. Prancūzija, Vokietija ir Italija nelaukė Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtinimo ir pradėjo taikyti šiuos gydymo būdus, kai juos patvirtino šių šalių nacionalinės reguliavimo institucijos – tai gali reikšti, kad antikūnų nacionalizmas gali būti lygiai taip pat plačiai paplitęs kaip ir vakcinų nacionalizmas.

Susidūrusi su šiais iššūkiais Europos Komisija sukūrė darbo grupę, kuri turi spręsti vakcinų tiekimo ateinančiais mėnesiais klausimą. ES komisaro vidaus rinkos klausimais Thierry Bretono vadovaujama darbo grupė siekia mobilizuoti visus turimus Europos gamybos pajėgumus ir įgyvendinti ambicingą tikslą iki vasaros pabaigos imunizuoti 70% Europos suaugusiųjų.

Kartu Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen vasarį paskelbė apie Reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijos institucijos (angl. HERA) inkubatoriaus – tarnybos, kuriai bus pavesta kovoti su naujomis koronaviruso atmainomis, – sukūrimą. Numatoma, kad HERA turės atlikti panašų vaidmenį kaip ir JAV pažangiųjų biomedicinos tyrimų ir technologinės plėtros agentūra (angl. BARDA), kuri buvo labai svarbi kaip niekada greitai kuriant „Oxford-AstraZeneca“, „Moderna“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinas. Pasitelkusi BARDA JAV greitai užsitikrino didelį vakcinų nuo COVID-19 tiekimo srautą ir galėjo gerokai sparčiau skiepyti savo gyventojus nei Europa.

JAV vyriausybės operacijos „Warp Speed“ sėkmę kuriant vakcinas nuo COVID-19 lėmė ne tik daugiau nei 12 milijardų JAV dolerių dydžio programos biudžetas, bet taip pat jos integracija ir žingsnių koordinavimas visoje vakcinos vertės grandinėje nuo pagrindinių tyrimų iki didelio masto gamybos ir paskirstymo. Ši strategija buvo susijusi su reikšminga rizika, kurią pasidalijo viešasis ir privatus sektorius.

Dar vienas šio plano sėkmę lėmęs veiksnys buvo tai, kad vadovauti operacijai „Warp Speed“ buvo patikėta daug vakcinavimo patirties turinčiam farmacijos įmonės vadovui ir už logistiką atsakingam aukšto rango JAV kariuomenės generolui. Jeigu ES siekia pakartoti panašią iniciatyvą Europoje, akivaizdu, kad pakankamų finansinių išteklių sutelkimas bus svarbi kliūtis, nors tikriausiai ne didžiausia.

Sunkiausia gali būti pasiekti susitarimo tarp valstybių narių ir Europos Komisijos suteikti HERA pakankamai autonomijos užtikrinant lankstumą, kurio reikės šios agentūros veiklai. Europos inovacijų taryba, kurią neseniai iškilmingai atidarė U. von der Leyen ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, šioje srityje galėtų pasiūlyti įdomų modelį. Kartu su Europos investicijų banku Europos inovacijų taryba suteikė galimybę Europai dalyvauti kuriant „CureVac“, vakciną nuo COVID-19, kuri netrukus bus pasiūlyta rinkai.

Kad ir kokią formą įgis naujoji agentūra, Europos lyderiai privalo kuo skubiau pagreitinti regiono vakcinavimą nuo COVID-19. Be to, jie turi numatyti naują ambicingą strategiją, skirtą paremti farmacines naujoves Europoje dėl žmonių visame pasaulyje gerovės.

Komentaro autorius — Michelis Goldmanas, Tarpdalykinių inovacijų sveikatos apsaugoje instituto (I3h) prezidentas, Université Libre de Bruxelles imunologijos profesorius emeritas, 2009–2014 m. buvo Inovatyvios medicinos iniciatyvos vadovas.

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 1

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku