R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Publikuota: 2021-04-16 11:43
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu dėl ekonomikos atsigavimo ir tuo, ką komentatoriai jau spėjo pavadinti naujuoju Vašingtono konsensusu – nuo pandemijos pradžios išryškėjusiu posūkiu link aktyvesnio valstybės vaidmens ekonomikoje.

Pandemijos sukelta ekonomikos krizė įdomi ir tuo, jog ji vyksta rekordus siekiančio akcijų rinkų augimo fone. Tuo tarpu prieš metus tarptautinių organizacijų bei centrinių bankų prognozės buvo daug niūresnės – Didysis užsidarymas buvo lyginamas su XX a. Didžiąja depresija ir modeliuojami vienas už kitą pesimistiškesni scenarijai.

Greitas centrinių bankų ir daugelio Vakarų valstybių atsakas į krizę skelbiant apie įspūdingų apimčių ekonomikos skatinimo paketus, netikėtai spartus vakcinų sukūrimas bei technologijų panaudojimas nuotoliniam darbui ir žmonių poreikių tenkinimui ne tik kurstė finansų rinkų optimizmą, bet ir pakoregavo realiosios ekonomikos pokyčius. Dabar jau konstatuojama, kad ekonomika smuko mažiau, nei prognozuota, o tolesnis atsigavimas bus spartesnis, nei manyta. Naujausioms prognozėms nemažai įtakos turėjo ir Joe Bideno administracijos sprendimai gaivinti JAV ekonomiką bei ketinimai investuoti įspūdingas sumas į šalies infrastruktūrą.

Tiesa, optimizmo nuotaikas gali vėl išsklaidyti naujos viruso atmainos, infliacija bei viešųjų finansų skylės, kurias anksčiau ar vėliau teks kamšyti didesniais mokesčiais. Nebent technologijų pažanga leis didinti produktyvumą, kad ekonomikos augimo pakaktų ir skoloms išmokėti, ir finansuoti einamuosius reikalus, pvz., investuoti į švietimą, sveikatos apsaugą. Diskusijos apie didesnius mokesčius jau įsibėgėja JAV, prie jų prisidėjo ir TVF, pateikęs siūlymą dėl solidarumo mokesčio, kurį mokėtų tie, kam gerai sekėsi verslas pandemijos metu.

Šių diskusijų atgarsiai neabejotinai pasieks ir Lietuvą. Tiesa, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika smuko ne tik mažiau, nei prognozuota, bet ir ypač gerai atrodo lyginant su kitomis ES šalimis. Pagrindinis tokios santykinai geros ekonomikos būklės krizės metu aiškinimas siejamas su struktūriniais ypatumais – nedidele atvykstamojo turizmo svarba ir orientacija į produktus, kurie išliko paklausūs Lietuvoje ir eksporto rinkose pandemijos metu. Atrodo, kad ekonominė parama įmonėms ir darbuotojams krizės metu nebuvo svarbiausias veiksnys, tuo labiau jog jos panaudojimas buvo ir tebėra santykinai lėtas.

Bet ši krizė parodė ne tik viešojo sektoriaus gebėjimų trūkumą. Ji dar kartą atskleidė Lietuvos verslo lankstumą, kuris buvo matomas ir greitai reaguojant į išorės šokus ankstesnių krizių metu – tiek po to, kai 2014 m. Rusija pritaikė apribojimus mūsų šalies įmonių prekėms, atsakydama į ES įvestas tikslines sankcijas prisidėjusiems prie agresijos prieš Ukrainą, tiek Didžiosios recesijos metu 2008-2009 m.

Lietuvos įmonių lankstumas yra įdomus ir platesne prasme. Jau keletą dešimtmečių tarp akademikų vyrauja sutarimas, kad efektyviausiai į išorės šokus reaguoja ir didžiausią naudą iš globalios ekonomikos gauna atviros Vakarų Europos šalys, kuriose koordinuotai (sutariant darbdaviams, darbuotojams ir vyriausybei) reaguojama į pokyčius pasaulio rinkose, o valstybė aktyviai prisideda finansuodama persikvalifikavimą ir kitus struktūrinius pokyčius.

Lietuvos atvejis yra kitoks, nes čia didžioji prisitaikymo našta tenka pačioms įmonėms, kurios kol kas santykinai gerai su tuo tvarkėsi. Tad šiuo metu svarstomų struktūrinių reformų Lietuvoje tikslą galima formuluoti ir taip – išsaugoti tai, kas padeda įmonėms reaguoti lanksčiai į pokyčius bei palengvinti investicijas į naujų konkurencinių pranašumų paieškas sparčiai kintančioje pasaulio ekonomikoje. Ir, žinoma, nepamiršti, kad dažnai verslumą ir darbo vietų kūrimą trikdo menki viešojo sektoriaus gebėjimai.

Komentaro autorius - Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27
Valdžios sprendimai - it būrimas iš kavos tirščių

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurią atliko „PwC“, rodo, kad keturios iš penkių bendrovių Lietuvoje...

Verslo aplinka
2021.04.26
R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Verslo aplinka
2021.04.25
L. Mikalonienė. Virtuali buveinė – laikas keistis?

Darbas nuotoliniu būdu, ypač išplėtotas pandeminiu COVID-19 laikotarpiu, virtualūs visuotiniai akcininkų...

Verslo aplinka
2021.04.24
D. Zaveckas. Negailestinga statistika apie Statistikos departamentą 7

Įmonės Statistikos departamentui kasmet turi pateikti 20 ataskaitų (po keturias ketvirtines ir keturias...

Verslo aplinka
2021.04.23
S. Malinauskas. Biržoje – mažmeninių investuotojų aktyvumas ir pozityvūs įmonių planai 1

Nors pasaulinė pandemija jau tęsiasi antrus metus, pasaulio ir Baltijos vertybinių popierių rinkose prekybos...

Verslo aplinka
2021.04.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku