A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Publikuota: 2021-04-15 11:53
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų, situacija dar lieka įtempta. Nepaisant to, oro uostai kartu su oro bendrovėmis optimistiškai žvelgia į ateitį ir yra pasiruošę keleivinių skrydžių srauto atstatymui.

2020 metais COVID-19 pandemijai iš esmės sustabdžius aviacijos sektorių, rinkoje vis dar tvyro didelė nežinomybė, visas aviacijos sektorius susiduria su daugybe strateginių neapibrėžtumų, o ateities prognozės ir veiklos atstatymas yra paremtos skirtingais pasirinkimais ir scenarijais grįstomis strategijomis.

Dėl šių aplinkybių pasikeitė požiūris į oro uostų veiklos modelį, kuris transformavosi iš tik infrastruktūrinio objekto į daugiapusės platformos valdytojo, kuris užtikrina ne tik operacijų sklandą ir saugumą, bet ir kuria vertę tiek keleiviams, tiek oro bendrovėms bei kitiems partneriams.

Žvelgiant į oro uosto kaip daugiapusės platformos modelio perspektyvą, buvo modeliuojami visiškai nauji scenarijai bei strategijos, siekiant atstatyti veiklą ir iš jos generuojamus pinigų srautus skirtingose auditorijose (keliautojų, oro bendrovių, komercinių ir kt. partnerių) bei tuo pačiu didinti pasiekiamumą strategiškai svarbiomis kryptimis.

Siekiant aviacijos veiklų atstatymo, kritiškai svarbu įveikti ar suvaldyti esamus neapibrėžtumus – keliavimo ribojimus ir keliautojų pasitikėjimą. Naujausi duomenys rodo, jog žmonių noras keliauti didėja vos ne kas savaitę, formuojasi „suspaustos spyruoklės“ efektas. Tai aiškiai rodo ne tik Lietuvos oro uostų, bet ir tarptautinės visuomenės apklausos. Žmonės ieško įvairių skrydžių, ypač - atostogautojai ir emigrantai.

Lietuvoje labai aktyviai startavęs užsakomųjų skrydžių segmentas parodė, kad noras keliauti įveikus pagrindinius pandemijos iššūkius niekur nedingo, o gal net sustiprėjo. Pagrindinės kryptys tarp emigrantų lieka nepakitusios: kol kas daugiau nei pusė šių keleivių srauto juda tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Ukrainos.

Jau balandį oro bendrovės planuoja vykdyti 38 naujas skrydžių kryptis, gegužę - daugiau negu 70, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

Pagrindiniai tikslai krypčių tinklui yra atkurti ir didinti susisiekimą su strateginiais oro uostais: Amsterdamo, Barselonos, Berlyno, Briuselio, Dublino, Frankfurto, Kijevo, Kopenhagos, Londono, Maskvos Milano, Miuncheno, Paryžiaus, Rygos, Stambulo, Stokholmo, Talino, Tel Avivo ir Vienos.

Vis dėl to didžiausias neapibrėžtumas, kurį jaučia visa aviacijos rinka, kol kas lieka dėl keliavimo ribojimų, nėra vieningo reguliavimo Europos regiono šalyse, daugelis šalių vis dar yra užsidariusios arba taiko griežtus saviizoliacijos reikalavimus. Tai didelis iššūkis, kurį artimoje ateityje galbūt spręs techniniai sprendimai (ES šalyse taikomas imuniteto pasas).

Oro uostai taikosi prie naujos realybės

Turime pripažinti, kad pandemija aviacijos sektorių perkėlė į naująją realybę. Oro uostams teko nuo pradžių persiorientuoti, galima sakyti – pradėti nuo balto lapo, kuriame svarbu identifikuoti pasikeitusius keliautojų poreikius ir paklausos didinimo veiksmus skirtinguose keliautojų segmentuose bei kurti naujus vertės pasiūlymus oro bendrovėms.

Visi Europos regiono oro uostai aktyviai, sakyčiau - net ir aršiai konkuruoja tarpusavyje dėl oro bendrovių pritraukimo, skrydžių krypčių atkūrimo, keleivių srauto didinimo, kuris yra vienas iš pagrindinių rodiklių veiklos atstatymui Lietuvos oro uostuose.

Nuo paklausos atstatymo priklausys, kaip greitai galės atkurti veiklą tiek oro bendrovės, tiek kiti partneriai, veikiantys oro uostuose. Todėl investavome ir toliau planuojame investuoti į paklausos atsistatymą ir pasitikėjimą iš rinkodaros pusės.

Žinoma, keleivių sveikatos saugumo priemonių užtikrinimas yra labai svarbus veiksnys, siekiant atkurti paklausą ir stiprinti partnerystę su oro bendrovėmis. Taikomos priemonės padeda didinti keliautojų pasitikėjimą ir norą keliauti. Verta pažymėti, kad aviacija išlieka vienu saugiausiu būdu keliauti žmonėms. Tai faktas, kuris nepakito net pandemijos metu.

Paklausos atstatymas po krizės labai priklausys ir nuo to, kaip bendrai ES sugebės suvienodinti saugumo reikalavimus, sklandžiai vykdyti masinio vakcinavimo procesą, kurį greitai turėtų pradėti ir Lietuva. Įgyvendinant paklausos atstatymo veiksmus ir matant jos augimo tendencijas, jau dabar svarbu padėti ir skatinti oro linijų bendroves atkurti skrydžius.

Skatinti oro bendroves yra būtina

Lietuvos oro uostai parengė pagrindines priemones skrydžių pasiūlai atstatyti.

Pirmiausia, skatiname didinti veiklos apimtis suteikiat nuolaidas oro bendrovėms, pavyzdžiui taiko oro uostų rinkliavų lengvatas pasiekus nustatytus pervežtų keleivių tikslus. Nuolat bendradarbiaujame su suinteresuotomis pusėmis – Susisiekimo ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kurios tiesiogiai investuoja į skrydžių skatinimą.

Taip pat periodiškai kalbame su savivaldybėmis, padedame joms suformuoti visoms pusėms naudingą skrydžių pritraukimo ir skatinimo mechanizmą, kuris leistų konkrečiam regionui turėti svarbią tiesioginę oro jungtį, o oro bendrovei – gauti konkurencingą vertės pasiūlymą lyginant su kitais miestais ar šalimis.

Čia svarbu suprasti, kad oro bendrovės renkasi ne oro uostą, bet šalį, jos rinką.

Atvykstamasis keleivių srautas Lietuvai yra ypač svarbus ir bus esminis Lietuvos oro uostų veiklos augimui ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl sprendimų ieškome ir bendruose projektuose, kuriuose įtraukiame „Go Vilnius“, „Keliauk Lietuvoje“, „Kaunas IN“, asociacija „Klaipėdos regionas”, „Investuok Lietuvoje“ ir kitus partnerius.

Pasirinkta strategija jau kuria vertę

Faktai rodo, kad pasirinkta veiklos atstatymo strategija veikia sėkmingai – praėjusiais metais Lietuva buvo 7 vietoje pagal skrydžių srautų atstatymą, lyginant su kitomis ES šalimis. Taip pat Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo daugiau keleivių nei kaimyniniai Rygos ir Talino oro uostai. Tęsiant numatytas paklausos atstatymo ir skrydžių skatinimo priemones, Lietuvos oro uostai po pandemijos iššūkių gali įgyti geresnes starto pozicijas.

Savo strategijoje keleivių duomenų analizei skiriame daug dėmesio ir resursų, tai padeda pasirinkti ir įgyvendinti strateginius veiksmus paklausos ir pasiūlos atstatymui skirtinguose segmentuose.

Taikome priemones, skirtas skatinti įvairių keleivių segmentų - nuo poilsiautojų, emigrantų iki verslo keleivių - atstatymą. Žinoma, didžiausias noras keliauti išlieka tarp pirmųjų įvardytų. Todėl natūralu, kad daugiau planuojame investuoti į skrydžių pasiūlą šiam segmentui. Verslo klientų srauto padidėjimo tikimės rudenį.

Šiais metais planuojame skrydžio maršrutų skatinimo portfelį, siekiantį daugiau nei 10 mln. eurų, tai tiek mūsų, tiek partnerių investicijos.

Prognozuojame, kad taikant patvirtintą diversifikuotą oro bendrovių skatinimo strategiją, 2021 metais bendras keleivių skaičius LTOU gali pasiekti 2,7 mln., visuose trijuose oro uostuose, būtų aptarnauta apie 30.000 skrydžių, o tiesioginių krypčių skaičius siektų 82.

Vienas svarbiausių atsistatymo rodiklių, kurio siekiame - daugiau nei 50 % įprasto mėnesinio keleivių srauto (2019 metų laikotarpio) atsistatymas. Kol kas, atrodo, kad toks siekis gali būti pasiektas jau paskutinį metų ketvirtį.

Ir pabaigai - kodėl svarbus susisiekimo oru atstatymas?

Žvelgiant plačiau, vertėtų pažymėti tiesioginę oro uostų veiklos sąsaja su kitais nuo pandemijos nukentėjusiais šalies sektoriais - investicine aplinka, atvykstamuoju turizmu, ypač išskiriant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Kai kurie skaičiavimo rodo, kad efektyviai veikiantys oro uostai tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai prie bendro šalies BVP prisideda nuo 2 iki 2,5% indėliu.

Komentaro autorius - Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 1

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Idėjos, ardančios vienybę? 7

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27
Valdžios sprendimai - it būrimas iš kavos tirščių

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurią atliko „PwC“, rodo, kad keturios iš penkių bendrovių Lietuvoje...

Verslo aplinka
2021.04.26
R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Verslo aplinka
2021.04.25
L. Mikalonienė. Virtuali buveinė – laikas keistis?

Darbas nuotoliniu būdu, ypač išplėtotas pandeminiu COVID-19 laikotarpiu, virtualūs visuotiniai akcininkų...

Verslo aplinka
2021.04.24
D. Zaveckas. Negailestinga statistika apie Statistikos departamentą 7

Įmonės Statistikos departamentui kasmet turi pateikti 20 ataskaitų (po keturias ketvirtines ir keturias...

Verslo aplinka
2021.04.23
S. Malinauskas. Biržoje – mažmeninių investuotojų aktyvumas ir pozityvūs įmonių planai 1

Nors pasaulinė pandemija jau tęsiasi antrus metus, pasaulio ir Baltijos vertybinių popierių rinkose prekybos...

Verslo aplinka
2021.04.23
Vešliose paramos pievose – krūva abejotinų fondų

Duomenų analitikai perspėja: dauguma paramos ir labdaros fondų yra neskaidrūs, todėl jų veikla kelia...

Verslo aplinka
2021.04.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku