Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas

Publikuota: 2021-04-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą – sukurtos naujos Darbo kodekso pataisos, numatančios keistoką prievolę statybos rangovams. Jie turės atsakyti už jų pasamdytas subrangos įmones, kad šios teisingai mokėtų algas savo darbuotojams. Statybininkai kritikuoja tokią jiems modeliuojamą atsakomybę, aiškindami, kad tai prieštarauja teisės principams ir paprastai logikai, be to, smarkiai didintų administracinę naštą.

Darbo kodekso (DK) pataisų projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, siūloma gerokai išplėsti statybų rangos bendrovių atsakomybę – jos turėtų „subsidiariai atsakyti“ už savo subrangovų darbuotojams mokamą darbo užmokestį, mokėjimą už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, teigia, kad asociacija nepritaria tokioms pataisoms. Pasak jo, jei įsigaliotų pasiūlytoji tvarka, rangovai turėtų kaupti, sisteminti ir tikrinti didžiulį kiekį informacijos apie subrangovų darbuotojus, jų darbo sutartis ir pan. Pasak jo, tai būtų sunkiai įgyvendinama ir teisiškai nepagrįsta pareiga. Subrangovai nėra pavaldūs rangovams, todėl rangovas objektyviai negalėtų patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jei šis gera valia jos nepateiktų. Ir vargu ar pateiktų: ne kiekvienas subrangovas norėtų atskleisti jį samdančiam rangovui, kuris kituose projektuose gali tapti konkurentu, savo darbuotojų darbo užmokestį, atlyginimų politiką.

Be to, rangovams atsirastų papildomų iššūkių ir rizikų dėl subrangovo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

Aldas Rusevičius, transporto infrastruktūros statybos AB „Kauno tiltai“ (KT) generalinis direktorius, sako, kad įteisinus rangovų atsakomybę už visų subrangos įmonių darbuotojų apmokėjimą, būtų padaryta meškos paslauga mažoms įmonėms, kurios specializuojasi tokioje veikloje.

„Rangovai nenorės užsikrauti papildomos biurokratinės naštos ir atsakomybės, todėl stengsis apsieiti be subrangovų, priimti daugiau darbuotojų ir didesnę dalį darbų atlikti patys. Bent jau mes taip tikrai darytume“, – perspėja KT vadovas.

Ši įmonė įgyvendina projektus Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje, tačiau, anot A. Rusevičiaus, su tokiais reikalavimais neteko susidurti nė vienoje šių šalių – jo žiniomis, niekur Europoje tokios prievolės rangovams nėra.

Tačiau Lietuvos valdininkai ir vėl ketina tapti pirmūnais, skubėdami bet kokia kaina į DK įkalti abejones keliančius reikalavimus.

Vytautas Šilinskas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras, aiškina: DK pakeitimus ministerija pateikė, atsižvelgdama į Europos Komisijos vertinimą, kad į nacionalinę teisę ne visai tinkamai perkelta ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo. Todėl, pasak jo, šiais pakeitimais siekiama suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio darbuotojams, užsienio ir vietos paslaugų teikėjams bei tinkamai perkelti direktyvą.

Viceministras V. Šilinskas tikina, kad „nėra ir nebus reikalaujama kaupti papildomų duomenų, reikalauti iš subrangovo pateikti jo darbuotojų įdarbinimo ar kitus dokumentus“. Tai kaip rangovai, kuriems DK „padovanos“ minėtą prievolę, tuos savo subrangovus tikrins?

O koks viso to mechanizmas? O gal vis dėlto tai visiškai ne rangovų atsakomybės reikalas, o, pavyzdžiui, Darbo inspekcijos etc?

„Šiuo įstatymo projektu norima valstybės funkcijas nepagrįstai perkelti verslui. Valstybės ketinimai su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų jėgomis iš esmės nesuderinami su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema“, – įsitikinęs D. Gedvilas.

„Jeigu tikslas yra didinti veiklos skaidrumą, efektyviausia yra ne numatyti vis naujas naštas, o vertinti realias sektoriuje egzistuojančias problemas, kurios skatina slėpti mokamus atlyginimus. Taigi efektyviau būtų priešingas veiksmas – darbo santykių lankstumo didinimas, mokesčių sistemos peržiūrėjimas ir kt.“, – mano Karolina Mickutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrėja.

VŽ nuomone, bręsta eilinis pavyzdys, kai valdininkai automatiškai perkelia į nacionalinę teisę ES direktyvos reikalavimus, nenumatę, kad prievolė netaptų dar viena sunkiai pakeliama našta verslui, nesukūrę aiškių taisyklių ir kt. Galiausiai derėtų pagalvoti ir apie priemones, kurias metų metais siūlo statybininkų asociacija, beje, ir apie šio sektoriaus veiklos skaidrinimą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio 1

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 1

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku