H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui

Publikuota: 2021-04-11
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Personalo atrankos agentūros „Amston“ direktorė

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines moterų ir vyrų algas įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 8 darbuotojai. Tikimasi, kad toks viešumas padės mažinti atlygio atotrūkį tarp lyčių, kuris Lietuvoje šiandien siekia net 13,3%, kaip rodo Eurostato duomenys.
Kokią naudą finansinis skaidrumas turi kompanijoms?

1-a nauda: Skaidrumas vilioja talentus

Net ir pandemijai gerokai pakoregavus darbo rinką, įmonių siekis samdyti talentus niekur nedingo. Palyginti lengviau karantiną išgyvenantiems verslams naujų darbuotojų poreikis net gi išaugo. Tad darbo rinka šiandien – ypač įkaitusi, o darbdaviai turi gerokai pasistengti, kad savo pasiūlymais išsiskirtų rinkoje. Vienu privalumų gali tapti būtent atvira įmonės skaidrumo politika.

Bendrovės, kurios aiškiai kandidatams komunikuoja, kaip veikia atlygio sistema, ką reikia padaryti, kad darbo užmokestis ūgtelėtų, kokie algų rėžiai galioja skirtingų kvalifikacijų specialistams, talentus tiesiog pritraukia lengviau.

Visų pirma todėl, kad tokiu atveju kandidatai aiškiai žino, ko gali tikėtis naujoje pozicijoje ir taip gali objektyviai įvertinti darbdavio pasiūlymą. Aiškumas leidžia sprendimus priimti lengviau, nesirūpinant, kad dalis informacijos nuslėpta ar pristatyta netiksliai.

Kartu atvirumas skatina atvirumą – jei bendrovė drąsiai pateikia rinkos standartus atitinkantį siūlymą, kandidatas atsako tuo pačiu – pasako, ką nurodomomis sąlygomis gali mainais pasiūlyti įmonei. Tokiu būdu tarpusavio sutarimą ir bendradarbiavimo taškus rasti galima gerokai greičiau.

2-a nauda: Motyvuoja darbuotojus

Skaidrumas svarbus ne tik pozicijų siekiantiems kandidatams, bet ir esamiems darbuotojams – „Academy of Management Journal“ tyrimas atskleidė, jog viešai skelbiami atlyginimų rėžiai tiesiogiai susiję su darbuotojų motyvacija.

Pastebėta, kad įmonių darbuotojai, kurie aiškiai žino kolegų atlygius, yra labiau įsitraukę ir motyvuoti siekti geresnių rezultatų. Toks viešumas skatina sveiką darbuotojų konkurenciją, mat galima aiškiai matyti, jog finansinis atlygis priklauso nuo įdėtų pastangų, o nėra nustatomas mažai kam suprantamų schemų. Be to, tokia praktika ugdo vidinę bendrovės kultūrą, kuri paremta asmeninio darbuotojų indėlio vertinimu, o ne bendromis, standartizuotomis nuostatomis.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad atlygio sudarymo principų demistifikavimas ir skaidrumas darbuotojų galvose įneša aiškumo. Tad visą dėmesį galima sutelkti į darbą ir rezultatų siekimą, bet ne procesų ir sistemų aiškinimuisi.

3-a nauda: Padeda siekti įvairovės

Pažangios bendrovės organizuodamos samdos procesą jau dabar atsižvelgia į darbuotojų įvairovę: tiek lyties, tiek amžiaus, tiek rasės atžvilgiu. Atviras vidutinio darbo užmokesčio pagal lytis skelbimas – dar vienas žingsnis didesnės kompanijos įvairovės link, nes padės pritraukti savo jėgomis kartais abejojančius kandidatus.

Nors darbo užmokestis priklauso nuo pareigybės, įgūdžių, turimos darbo patirties, dėl nemalonių ankstesnių patirčių dalis kandidatų rūpinasi, kad gali būti atitinkamai vertinami ir, pavyzdžiui, priklausomai nuo jų lyties. Vieši algų vidurkiai pagal šią ypatybę gali padėti kandidatams išsklaidyti nuogąstavimus ir leisti įsitikinti, ar darbdavys suteikia kompetencijas ir rinkos standartus atitinkantį pasiūlymą.

Be to, jei bendrovėje panašias funkcijas atliekančių moterų ir vyrų algos beveik nesiskiria, įmonė siunčia aiškų signalą kandidatams – mums rūpi, kad už darbą kiekvienam būtų atlyginta tinkamai. Tai – vidaus kultūros vertybė, padedanti darbuotojams jaustis priimtiems ir įtrauktiems. Tas suteikia pasitikėjimo ir tiems kandidatams, kurie kitose darbovietėse patyrė diskriminaciją nebūtinai lyties, bet pavyzdžiui, lytinės orientacijos pagrindu. Tad galimų pritraukti talentų ratas smarkiai įsiplečia.

Padėjo susikurti gerąsias praktikas

Siekiant didinti atlygių skaidrumą, valstybė rimtą žingsnį žengė jau gerokai anksčiau. Nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, kad darbo skelbimuose privaloma skelbti siūlomą atlygį arba jo rėžius.

Šis įpareigojimas šiuolaikinėms bendrovėms netapo sunkumu, verčiau papildoma nauda – paskatino greičiau formalizuoti atlyginimų sistemas, jei tas nebuvo padaryta, ir aiškiau komunikuoti darbo užmokesčio klausimus darbuotojams.

Suprantama, kad įmonėms, kuriose galiojo sistema „kiek susitarsi, tiek ir turėsi“, buvo sudėtingiau adaptuotis prie naujojo reikalavimo, nes reikėjo suformuoti algų rėžius konkrečioms pareigybės, o kartais ir darbuotojams pagrįsti mokamus algų dydžius. Vis gi darbo rinka skaidrėja ir tokių bendrovių lieka vis mažiau.

Komentaro autorė - Henrika Bivainienė, atrankų ir HR sprendimų kompanijos „Amston“ direktorė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 1

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku