H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui

Publikuota: 2021-04-11
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Personalo atrankos agentūros „Amston“ direktorė

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines moterų ir vyrų algas įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 8 darbuotojai. Tikimasi, kad toks viešumas padės mažinti atlygio atotrūkį tarp lyčių, kuris Lietuvoje šiandien siekia net 13,3%, kaip rodo Eurostato duomenys.
Kokią naudą finansinis skaidrumas turi kompanijoms?

1-a nauda: Skaidrumas vilioja talentus

Net ir pandemijai gerokai pakoregavus darbo rinką, įmonių siekis samdyti talentus niekur nedingo. Palyginti lengviau karantiną išgyvenantiems verslams naujų darbuotojų poreikis net gi išaugo. Tad darbo rinka šiandien – ypač įkaitusi, o darbdaviai turi gerokai pasistengti, kad savo pasiūlymais išsiskirtų rinkoje. Vienu privalumų gali tapti būtent atvira įmonės skaidrumo politika.

Bendrovės, kurios aiškiai kandidatams komunikuoja, kaip veikia atlygio sistema, ką reikia padaryti, kad darbo užmokestis ūgtelėtų, kokie algų rėžiai galioja skirtingų kvalifikacijų specialistams, talentus tiesiog pritraukia lengviau.

Visų pirma todėl, kad tokiu atveju kandidatai aiškiai žino, ko gali tikėtis naujoje pozicijoje ir taip gali objektyviai įvertinti darbdavio pasiūlymą. Aiškumas leidžia sprendimus priimti lengviau, nesirūpinant, kad dalis informacijos nuslėpta ar pristatyta netiksliai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kartu atvirumas skatina atvirumą – jei bendrovė drąsiai pateikia rinkos standartus atitinkantį siūlymą, kandidatas atsako tuo pačiu – pasako, ką nurodomomis sąlygomis gali mainais pasiūlyti įmonei. Tokiu būdu tarpusavio sutarimą ir bendradarbiavimo taškus rasti galima gerokai greičiau.

2-a nauda: Motyvuoja darbuotojus

Skaidrumas svarbus ne tik pozicijų siekiantiems kandidatams, bet ir esamiems darbuotojams – „Academy of Management Journal“ tyrimas atskleidė, jog viešai skelbiami atlyginimų rėžiai tiesiogiai susiję su darbuotojų motyvacija.

Pastebėta, kad įmonių darbuotojai, kurie aiškiai žino kolegų atlygius, yra labiau įsitraukę ir motyvuoti siekti geresnių rezultatų. Toks viešumas skatina sveiką darbuotojų konkurenciją, mat galima aiškiai matyti, jog finansinis atlygis priklauso nuo įdėtų pastangų, o nėra nustatomas mažai kam suprantamų schemų. Be to, tokia praktika ugdo vidinę bendrovės kultūrą, kuri paremta asmeninio darbuotojų indėlio vertinimu, o ne bendromis, standartizuotomis nuostatomis.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad atlygio sudarymo principų demistifikavimas ir skaidrumas darbuotojų galvose įneša aiškumo. Tad visą dėmesį galima sutelkti į darbą ir rezultatų siekimą, bet ne procesų ir sistemų aiškinimuisi.

3-a nauda: Padeda siekti įvairovės

Pažangios bendrovės organizuodamos samdos procesą jau dabar atsižvelgia į darbuotojų įvairovę: tiek lyties, tiek amžiaus, tiek rasės atžvilgiu. Atviras vidutinio darbo užmokesčio pagal lytis skelbimas – dar vienas žingsnis didesnės kompanijos įvairovės link, nes padės pritraukti savo jėgomis kartais abejojančius kandidatus.

Nors darbo užmokestis priklauso nuo pareigybės, įgūdžių, turimos darbo patirties, dėl nemalonių ankstesnių patirčių dalis kandidatų rūpinasi, kad gali būti atitinkamai vertinami ir, pavyzdžiui, priklausomai nuo jų lyties. Vieši algų vidurkiai pagal šią ypatybę gali padėti kandidatams išsklaidyti nuogąstavimus ir leisti įsitikinti, ar darbdavys suteikia kompetencijas ir rinkos standartus atitinkantį pasiūlymą.

Be to, jei bendrovėje panašias funkcijas atliekančių moterų ir vyrų algos beveik nesiskiria, įmonė siunčia aiškų signalą kandidatams – mums rūpi, kad už darbą kiekvienam būtų atlyginta tinkamai. Tai – vidaus kultūros vertybė, padedanti darbuotojams jaustis priimtiems ir įtrauktiems. Tas suteikia pasitikėjimo ir tiems kandidatams, kurie kitose darbovietėse patyrė diskriminaciją nebūtinai lyties, bet pavyzdžiui, lytinės orientacijos pagrindu. Tad galimų pritraukti talentų ratas smarkiai įsiplečia.

Padėjo susikurti gerąsias praktikas

Siekiant didinti atlygių skaidrumą, valstybė rimtą žingsnį žengė jau gerokai anksčiau. Nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, kad darbo skelbimuose privaloma skelbti siūlomą atlygį arba jo rėžius.

Šis įpareigojimas šiuolaikinėms bendrovėms netapo sunkumu, verčiau papildoma nauda – paskatino greičiau formalizuoti atlyginimų sistemas, jei tas nebuvo padaryta, ir aiškiau komunikuoti darbo užmokesčio klausimus darbuotojams.

Suprantama, kad įmonėms, kuriose galiojo sistema „kiek susitarsi, tiek ir turėsi“, buvo sudėtingiau adaptuotis prie naujojo reikalavimo, nes reikėjo suformuoti algų rėžius konkrečioms pareigybės, o kartais ir darbuotojams pagrįsti mokamus algų dydžius. Vis gi darbo rinka skaidrėja ir tokių bendrovių lieka vis mažiau.

Komentaro autorė - Henrika Bivainienė, atrankų ir HR sprendimų kompanijos „Amston“ direktorė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 5

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku