D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus

Publikuota: 2021-04-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka nepavyko. Tikrai nieko naujo. Valstybės kontrolė jau ne pirmą kartą rodo pirštu į neefektyvų VVĮ valdymą. Anksčiau auditoriai yra konstatavę, kad VVĮ pelnas turėtų būti bent dvigubai didesnis nei šiuo metu.

Tik priminsiu, kad bendra Lietuvos valstybės valdomų VVĮ turto vertė viršija 10 mlrd. Eur. Vidutinė dividendų į valstybės biudžetą suma 2016-2019 metais nesiekė 140 mln. Eur, o vidutinė VVĮ nuosavo kapitalo grąža 2016-2019 metais nesiekė 4%. Palyginimui, visų šalyje veikiančių verslų vidutinė nuosavo kapitalo grąža buvo apie 10%.

2019 metais kas antra VVĮ nepasiekė iškelto grąžos tikslo (dalis VVĮ grąžos tikslų neturi apskritai). Visgi, praktiškai visi vadovai gavo kintamą atlygio dalį arba premijas.

Kodėl VVĮ veikia neefektyviai? Iš visų sudėtingų analizių galima daryti vieną paprastą išvadą – jos neturi šeimininko. Dar sovietmečiu gimusi nuostata, kad valdiška tolygu niekieno, deja, vis dar nėra pasikeitusi.

Beje, nepadeda ir tai, kad 50-ties VVĮ veikloje valstybei atstovauja 13 institucijų, iš kurių - 9 ministerijos. Valdymo koordinavimo centras, kuris buvo įkurtas VVĮ reformos pradžioje, labiau rūpinasi statistikos rinkimu ir, nežiūrint nevykdomų VVĮ tikslų, vieną kartą per metus apdovanoja visą būrį VVĮ statulėlėmis už vis geresnę valdyseną.

Kas nutinka, kai nėra šeimininko? Neturint sistemos, kuri užtikrintų valstybės, kaip akcininko, interesus, iniciatyvos teisė pereina ministrams ir įmonių direktoriams. O čia jau dalykai vystosi pačiais įvairiausiais scenarijais.

Be gerųjų pavyzdžių, kai vadovų asmeninė atsakomybė pasuka įmonės kryptį link efektyvumo, matome ir tokių pavyzdžių, kaip „Jareko reforma“ ar „istorinis Šapokos IPO“. Vieni darbina savus, kiti kuria istoriją pigiai parduodami strateginės įmonės akcijas ir už tai sau pasiskirdami tų pačių akcijų dovanų, treti dosniai samdo teisininkus ir konsultantus „mega“ projektams, ketvirti (veikiau visi) intensyviai didina mokymų, komunikacijos ir viešųjų ryšių biudžetus. Per tokius svarbius darbus kartais nelieka laiko nuobodžiai buičiai, kaip pavyzdžiui, serverių apsauga ar jų atnaujinimas.

Ministrams patinka žaisti įmonių savininkus. Istorijoje buvo atvejų, kuomet įmonių apmokėti teisininkai rašo teisės aktus už ministeriją, įmonės apmoka ministrų ekskursijas, vakarienes, įdarbina giminaičius ir draugus, sudaro sutartis su rekomenduotomis įmonėmis ar tiesiog daro ministrui PR‘ą. Todėl gera valia atiduoti šių žaislų ministrai neketina.

Vadovams irgi patinka tvarkytis savarankiškai, ypač, kai sutampa chemija su ministru. Taip atsiranda ambicingi projektai, tokie, kaip biuro statybos, listingavimas, rebrandingas ir kitų „tarptautinių praktikų“ diegimas už brangiai. Aišku, visa tai lydima solidžių medijos biudžetų ir užsakomųjų straipsnių apie tai, kokia puiki įmonių valdysena ar koks geras vadovų darbas.

Beje, skirtingai nuo valstybinių institucijų vadovų, VVĮ vadovai su savo algomis jau nebeatrodo silpnai bendrame rinkos kontekste. Bekonkuruodamos algomis tarpusavyje, VVĮ jau gali rimtai pakovoti dėl specialistų su privačiu sektoriumi, o daugelio VVĮ vadovų bendros atlygio paketo vertės jau perkopė dešimties tūkstančių per mėnesį ribą.

Dar yra valdybos. Nors nemaža dalis VVĮ jau turi nepriklausomus narius savo valdybose, tai nepadaro savininkystės efektyvia. Dalis nepriklausomų valdybų narių imasi šios rolės dėl įrašo CV ir tūkstantėlio kito prisidūrimo prie pajamų, todėl dažniausiai sudėtingus klausimus palieka ministerijai ir vadovybei. Net ir pagal apibrėžimą, nepriklausomi valdybų nariai visų pirma reikalingi skaidrumui užtikrinti.

Kodėl verta užsiimti VVĮ efektyvumu? Nuolatinis valdžios žmonių dejavimas, kad nėra keliolikos ar keliasdešimties milijonų mokytojų algoms ar pareigūnų uniformoms, atrodo ironiškai, kuomet VVĮ slypi kelių šimtų papildomų milijonų į valstybės biudžetą potencialas. Čia jau panašu į situaciją, kai tėvai neperka vaikui naujos uniformos, nes nemoka išsigryninti pinigų bankomate.

Dar graudžiau matyti, kaip premjerė ar sveikatos ministras negali sau leisti elementarios komunikacijos ekspertų pagalbos, o tuo tarpu „Ignitis“ visą eterį užperka savo „istorinio IPO“ reklamai. Vakcinavimo kampanija kuriama savanorių pastangomis, o „Lietuvos geležinkeliai“ ar Registrų centras perka naujus logotipus ir rebrandingo kampanijas. Šeimininkas skaičiuoja centus, o jo vasalai džiaugiasi prabanga.

Ar gali būti kitaip? Grįžtant prie valstybės kontrolės audito išvados apie nepavykusią pertvarką, manau, verta pagalvoti apie tos pertvarkos užbaigimą. Tam reikia trijų paprastų žingsnių: pirma, priimti sprendimą dėl to, kurios VVĮ yra strateginės, o kurios gali būti parduotos. Tai leis išgryninti VVĮ portfelį ir duos pajamų biudžetui.

Antra, depolitizuoti ir sutelkti šeimininko įgaliojimus vienoje vietoje – Finansų ministerijoje ar, dar geriau, tam skirtoje agentūroje. Tuomet atsiras išties vienoda ir kokybiška valdysena, apimanti valdybų ir vadovų atranką, jų atlygį, vertinimą. Kartu – ir aiški atsakomybė už darbus bei sprendimus.

Trečia, nustatyti ambicingus tikslus efektyvumui. Kadangi nemažai VVĮ veikia monopolinėmis sąlygomis, pagrindinis VVĮ pelno didėjimo šaltinis – ne augančios paslaugų kainos, o didesnis efektyvumas, t.y. mažesnės sąnaudos.

Juk aiškios ir veikiančios valstybės „šeimininko“ sistemos atsipirkimas akivaizdus – keli šimtai VVĮ efektyvumo milijonų į biudžetą kasmet sutaupytų ne vieną ministrų „pabėdavojimą“, kad nėra pinigų mokytojams, pareigūnams ar ligoninėms.

Komentaro autorius - Dalius Misiūnas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
L. Grinevičius. Trąšų rinkoje – karšta: pajusime ir per maisto kainas

Nors dar tik pavasaris, o iki derliaus nuėmimo kai kam dar reikės išgyventi, jau dabar aišku, kad grūdų...

Laikas apsispręsti: kurioje esi pusėje 60

Šį šeštadienį Lietuvą turėtų sudrebinti vadinamasis „Didysis šeimos gynimo maršas“, kuris, kaip skelbia jo...

Pagramdžius prezidentūros „paslapčių skrynios“ dugną 6

Prezidentūros užsakyta gyventojų apklausa virto tikru detektyvu. Dėl nesuprantamų (ir nepaaiškintų)...

Verslo aplinka
2021.05.12
M. Palijanskas. Estija jau neatsilaikė prieš palmių aliejaus invaziją. Ar atsispirs Lietuva? 9

Estijoje įsigaliojus naujos redakcijos Skystųjų degalų įstatymui, degalų prekybininkai gali lanksčiau vykdyti...

Verslo aplinka
2021.05.11
Kur nukeliauja mokesčiai 7

Šiandien Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena – jų dėka šalis turi biudžetą, kariuomenę,...

Verslo aplinka
2021.05.11
A. Aslundas. Rusijos „meškų“ ekonomika

Vos prieš keletą metų investicijų bankininkai optimistiškai vertino besiformuojančias rinkas, spėdami, kad...

Verslo aplinka
2021.05.10
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio 2

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

Verslo aplinka
2021.05.10
M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 2

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku