A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

Publikuota: 2021-04-08 10:23
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
„Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link.

Dar visai neseniai tvarūs sprendimai buvo laikomi papildomu žingsniu versle, kuris įmonėms pridėdavo reputacijos taškų, tačiau ir sudarydavo papildomų sąnaudų. Šiuo metu įsivyrauja priešinga tendencija – negalvojimas apie tvarumą gali neigiamai paveikti įmonės reputaciją ir galiausiai atsiliepti jos veiklos rezultatams.

Be formuojamos naujos valstybių politikos ir aktyvios visuomenės dalies reikalavimų, verslą keistis skatina ir finansų rinkoje vykstantys procesai, kuriuose vis labiau įsitvirtina su tvarumu susietas finansavimas.

Reikėtų išskirti kelias didžiausias tvaraus finansavimo kategorijas, tarp kurių yra žaliosios obligacijos, žaliosios paskolos bei naujausia tvaraus finansavimo forma – su tvarumu susietos paskolos (angl. SLL – Sustainability Linked Loan). Šio tipo paskolos gali tapti parankiu finansavimo būdu ir mūsų šalyje, ir vietos įmonėms jos gali būti pasiūlytos dar šįmet.

Skirtingi būdai panaudoti tvarų finansavimą

Esminis skirtumas tarp žaliųjų ir su tvarumu susijusių paskolų tas, jog žaliosiomis paskolomis gali būti finansuojamas konkretus turtas – elektromobilis, saulės elektrinė, energetiškai efektyvus pastatas. Jos gali būti naudojamos konkretiems įmonės tvarumo projektams įgyvendinti ir kitoms tvarios veiklos iniciatyvoms.

Tuo metu su tvarumu susietos paskolos – tai įprastas finansavimas, kurį įmonė gali naudoti savo kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, kad ir apyvartinėms lėšoms, tik jo kainodara susiejama su tvarios veiklos rodikliais ir jų pokyčiu.

Tai paskatina įmonę siekti konkrečių ir pamatuojamų tvarumo tikslų ir padeda jai pagerinti savo tvarumo profilį. Iš esmės su klientu sutariama, kokių veiksmų jis imsis, kad ateityje jo verslas taptų tvaresnis. Pavyzdžiui, jei verslo įmonė pasiekia šiuos tikslus, ji gauna geresnes finansavimo sąlygas, o jei tų tikslų pasiekti nepavyksta – finansavimo kaina gali išaugti.

Daugiau kaip 80 % žaliųjų paskolų suteikiamos energetikos ir infrastruktūros projektams. Kaip rodo su tvarumu susietų paskolų statistika, jos yra tolygiau pasiskirsčiusios pagal sektorius, nes praktiškai kiekviename jų galima rasti su tvaria veikla susijusių tikslų, kurių būtų racionalu siekti naudojantis šio tipo finansavimu.

Keli tarptautiniai pavyzdžiai

Su tvarumu susietu finansavimu pasinaudojusių užsienio kompanijų praktika iliustruoja, kokių tikslų verslas gali išsikelti. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių gamintoja „Volvo“, šių metų pradžioje užsitikrinusi 1,3 mlrd. eurų tvaraus finansavimo liniją, įsipareigojo iki 2025 m. sumažinti savo gaminamų automobilių anglies dvideginio emisiją 40% ir pasiekti, kad kas antras bendrovės parduotas automobilis būtų varomas elektra.

Didžiausia pasaulyje gėrimų gamintoja „InBev“, užsitikrinusi apie 10 mlrd. JAV dolerių finansavimą, įsipareigojo iki 2025 m. naudoti energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių, pereiti prie 100% perdirbamų arba grąžinamų pakuočių, užtikrinti vandens prieinamumą su jo trūkumu susiduriančiose bendruomenėse.

Nors aplinkosaugos ir socialiniai tikslai daug dažniau yra integrali naujai besikuriančių verslų dalis, su tvarumu susijęs finansavimas, kaip rodo šie paminėti pavyzdžiai, gali tapti ir rinkoje gerai įsitvirtinusių bendrovių DNR dalimi.

Tvarumas gali tapti tokią pačią vertę turinčiu rodikliu, kaip ir gamybos ar pardavimų tikslai. Įmonei „žalėjant“, ji gauna apčiuopiamą finansinę naudą – palankesnę skolinimosi kainą.

Laukiantys namų darbai

Su tvarumu susietą paskolą siekiančios gauti įmonės turėtų būti pasirengusios į savo veiklos strategiją įtraukti tikslus, kurie atitiktų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ar Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nuostatas. Jos taip pat turėtų numatyti būdus tikslams išmatuoti.

Nors su tvarumu susietos paskolos pasaulyje šiuo metu daugiausiai orientuotos į didelių bendrovių poreikius, atsižvelgiant į vietos rinką, kai kurie finansuotojai, pavyzdžiui, „Swedbank“ yra pasirengęs adaptuoti procesus ir sudaryti galimybę dėl tokio finansavimo kreiptis įvairaus dydžio ir veiklos profilio įmonėms.

Pabaigai reikėtų akcentuoti, kad su tvarumu susietos paskolos yra komercinę vertę turintis pasiūlymas. Pagrindinė jo nauda verslui – palankesnė skolinimosi kaina, kai jis savo realiais veiksmais parodo pažangą siekiant tvaresnės veiklos. Be to, aiškiai apibrėžti įsipareigojimai dėl tvarumo įmonei gali padėti pasiekti geresnių rezultatų šioje srityje ir sustiprinti jos reputaciją.

Šios paskolos naudingos ir finansuotojui, kuris gali užmegzti ilgalaikius santykius su verslu, orientuotu į ateities perspektyvą ir pasirengusiu prisidėti prie visiems aktualių problemų sprendimo.

Komentaro autorius - Arnoldas Gaudiešius, „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku