M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur

Publikuota: 2021-04-07 12:33
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
NT plėtros UAB „Citus“ įkūrėjas, LNTPA valdybos narys

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas  nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.

O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai naudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek jo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus netaikome nuolaidų ir dovanų politikos, o pirkėjus edukuojame, kad tai vis tiek būtų įskaičiuojama į kainą. Įstatymo atveju valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia jos kaina?

Tai – esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.

Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinėje žemėje planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40% viršys ankstesnį, plėtotojui reikės sumokėti 50% sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1.000 kv. m jo ploto užimantis nenaudojamas sandėlis, o jo vietoje planuojamas 1.500 kv. m ploto statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 mln. Eur vertės sklypą reikės mokėti 1,5 mln. Eur. Tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis sluoksnis: jei valstybinėje žemėje planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40% viršys ankstesnį, plėtotojui  bus pridėtas dar 50% sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats griautinas sandėlis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1.500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3.000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 mln. Eur virsta 2 mln. Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5% ir 1 mln. Eur vertės sklypas atsieina 2,05 mln. Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas nuomojamas, todėl plėtotojas, kaip ir būsimi turto savininkai, neįgyja nuosavybės į jį.

Tai kiek gi tai gali kainuoti būsto pirkėjui? Apie 15.000–25.000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.

Populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo dalis sudaro 250-500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina išauga daugiau nei dvigubai, minėto pavyzdžio atveju, sklypo kainos dalis būsto kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17.500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų kainų augimą.

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina, kuri fiksuojama pagal aplinkiniams sandorius. Dėl šios priežasties brangs ir privatūs sklypai. Tai gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.

 Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybiniai sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.

Komentaro autorius Mindaugas Vanagas yra NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 1

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 19

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27
Valdžios sprendimai - it būrimas iš kavos tirščių

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurią atliko „PwC“, rodo, kad keturios iš penkių bendrovių Lietuvoje...

Verslo aplinka
2021.04.26
R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Verslo aplinka
2021.04.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku