H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Publikuota: 2021-04-04
AFP/“Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP/“Scanpix“ nuotr.
Miuncheno universiteto ekonomikos profesorius emeritas

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas. Vienas svarbiausių baimės dėl infliacijos šaltinių yra lūkestis, kad, kai vakcinos padės įveikti COVID-19 pandemiją, ilgai slopinta paklausa pratrūks virsdama vartojimo orgija. Maža to, šiandieninės neregėtai dosnios vyriausybių finansinės pagalbos programos turės stiprų infliacijos skatinimo poveikį.

Keista, bet tarptautinės diskusijos šia tema sukasi daugiausia apie JAV. Mažai kas svarstė konkrečius infliacijos pavojus, tykančius euro zonoje, kur pastaraisiais metais monetarinė bazė, palyginus su metiniais ekonominiais rezultatais, pakilo į gerokai aukštesnį lygį nei JAV.

2021 m. sausį šis rodiklis, ekonomikoje vadinamas turimų grynųjų pinigų koeficientu, euro zonoje buvo 43%, tai beveik dvigubai didesnis nei 24% JAV. O kai 2008 metais prasidėjo finansinė krizė, skaičiai euro zonoje ir JAV buvo beveik vienodi – atitinkamai 12% ir 11%. Nuo tada monetarinė bazė euro zonoje maždaug 3,5 karto viršijo lygį, kurio kadaise pakako operacijoms atlikti; JAV jos lygis išaugo dvigubai.

Atitinkamai iš bendros 5 trilijonų eurų dydžio centrinio banko monetarinės bazės, kurią sausį užfiksavo Europos centrinis bankas (ECB), beveik trys ketvirtadaliai (72%) arba 3,6 trilijono eurų yra tiesiog pinigų perviršis, kurio iš tiesų operacijoms nereikia.

Kol kas šis pinigų perviršis negali sukelti infliacijos, nes trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra artima nuliui ir ekonomika šiuo metu yra pakliuvusi į likvidumo spąstus. Išties, šie papildomi pinigai yra daugiausia kaupiami bankuose užuot cirkuliavę platesnėje ekonomikoje.

Tai yra archetipinė situacija, į kurią keinsistai daug metų badė pirštu kaip į monetarinio skatinimo neefektyvumo įrodymą. Ją labai teisingai apibūdina populiari metafora, kurioje monetarinė politika lyginama su virvele – ją galima traukti, bet negalima stumti ir tik tada, jei virvelė yra stipriai pririšta.

Žvelgiant iš tokios perspektyvos, monetarinis perviršis atrodo visiškai nekenksmingas. Bet jis toks nėra, nes jeigu po pandemijos visuminė paklausa išaugs ir ją dar sustiprins didžiuliai fiskalinių išlaidų paketai, tada virvelę reikės patraukti, kad palūkanų norma pakiltų ir pažabotų investuotojus, perkančius įrengimus ir statybines medžiagas. Tačiau euro zonoje vargu ar toks atsakas bus sėkmingas, nes Eurosistemai teks anuliuoti daugybę turto pirkimų, kurie yra susiję su pinigų bazės išplėtimu.

Kai kurios ekonomikos atremia infliacijos baimę pažymėdamos, kad centrinio banko pinigai yra ne tokie svarbūs kaip komercinių bankų sukurti pinigų srautai. Išties monetaristai teisingai pastebėjo, kad empirinė koreliacija tarp infliacijos ir pinigų pasiūlos galioja tik aukštesniems monetariniams agregatams P1–P3, kurie be fizinių grynųjų pinigų, apima, negrynuosius pinigus ir kitas likvidaus turto klases.

Kadangi nuo finansų krizės pradžios 2008 m. šių monetarinių agregatų laikotarpis šiek tiek padidėjo, galima pamanyti, kad jokios infliacijos rizikos nėra.

Bet daryti tokią išvadą būtų per anksti. Kad bankai galėtų kurti ir skolinti negrynuosius pinigus, jiems reikia bazinių pinigų. Potencialūs nauji negrynieji pinigai yra tam tikras bazinių pinigų pertekliaus daugiklis, kuris priklauso nuo minimalaus rezervo reikalavimų ir grynųjų pinigų išmokų santykio.

Jeigu ekonomika atsigaus ir fiskalinis stimulas gerokai padidins slopinamą paklausą, iš centrinio banko pinigų gali staiga atsirasti daug bankų kreditų. Tokiu atveju paspartės kainų augimas ir be veikiančių infliacijos stabdžių ECB bus labai nelengva jį pažaboti.

Komentaro autorius – Hansas Werneris Sinnas, Miuncheno universiteto ekonomikos profesorius emeritas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Valstybės valstybėje pabaiga 5

Valstybe valstybėje dar neseniai vadinta bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) rengiasi naujam kokybiniam...

E. Norkūnas. Ne korupcija, o neišmanymas graužia mūsų šalį 9

Dažnai žiūrime į mūsų valstybės informacines sistemas ir nesuprantame, kaip kažkas galėjo imti ir sukurti...

Verslo aplinka
2021.04.21
E. Lucasas. Belaukiant A. Sacharovo 100-mečio. Nerimas ir viltis

Gegužės mėnesį kartu su visu pasauliu minėsime Nobelio taikos premijos laureato, garsaus kovotojo už žmogaus...

Verslo aplinka
2021.04.21
D. Palavenis. Ar pasiruošta užsienio gynybos pramonės kompanijų atėjimui į Lietuvą? 1

Pagrindiniai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomi ginkluotės įsigijimų projektai – pėstininkų kovos...

Verslo aplinka
2021.04.20
Žino, kad karšta, bet vis tiek kiša nagus

Klibinama ne per seniausiai politinėje šalies padangėje suformuota tradicija – tiesioginiai merų rinkimai:...

Verslo aplinka
2021.04.20
Dovana, tik sunešiojus geležines kurpes

Europos Sąjungos šalims praėjusių metų vasarą pasiekus politinį susitarimą sukurti beprecedentį 750 mlrd. Eur...

Verslo aplinka
2021.04.20
V. Butkevičius. Kas liko nepasakyta Vyriausybės posėdyje 4

Atstovaudamas prekybai Lietuvos turguose, balandžio 15 d. dalyvavau Vyriausybės posėdyje. Deja, tai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.19
Kai vėliau – per vėlu 2

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Verslo aplinka
2021.04.19
Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 2

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 5

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku