VMI patogu, o verslui?

Publikuota: 2021-04-02 05:50
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Reikalaujant duomenis teikti standartizuotu formatu, Lietuva, kaip jai būdinga, nuėjo sudėtingiausiu keliu – įdiegė SAF-T versiją, kuri iš verslo pareikalavo daugiausiai administracinių bei finansinių resursų. Ekspertai teigia, kad mūsų šalyje buvo užsimota vienu kartu per daug – lietuviška SAF-T rinkmena, lyginant su kitų šalių praktika, yra bemaž viena detaliausių ir didžiausios apimties, be to, ji įvesta vienu ypu, o ne etapais, kaip kitose šalyse.

Per patikrinimus VMI turi teisę pareikalauti, kad įmonės į išmaniosios mokesčių sistemos posistemį i.SAF-T įkeltų savo apskaitos duomenis į SAF-T rinkmeną. Tai leidžia palyginti įmonės duomenis su kitų juridinių asmenų informacija: pavyzdžiui, kokie sandoriai vyko tarp įmonių, kiek PVM sumokėta, etc.

VMI, įdiegdama i.SAF-T, tvirtina siekianti efektyvesnės veiklos, apskaičiuojant mokesčius, kontroliuojant jų sumokėjimą, kovojant su šešėliu.

„Kontrolė, naudojant SAF-T, jau atliekama, o reikalavimai duomenis teikti standartizuotu formatu tik intensyvės“, – VŽ nurodo Eglė Ramanauskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė.

Apie 16.000 mokesčių mokėtojų, VMI paprašius kontrolės veiksmų metu teikti duomenų rinkmenas nuotoliniu būdu, tam privalo būti pasirengę. Tai – pelno siekiantys ūkio subjektai, kurie apskaitos registrus sudaro techninėmis priemonėmis ir kurių 2017 finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 300.000 Eur. Pareiga teikti duomenis SAF-T formatu už vėlesnius nei 2019 m. šioms įmonėms išlieka, jei tikrinamuoju laikotarpiu jų pajamos taip pat viršys 300.000 Eur.

Anot Aušros Miltenytės, „PwC Lietuvos“ netiesioginių mokesčių ir technologijų paslaugų vadovės, Lietuva, kaip daug kitų valstybių, pasirinko teisingą kelią standartizuoti apskaitos duomenų teikimą VMI ir diegti tų duomenų analitikos technologijas.

„Kitas klausimas – ar Lietuvoje SAF-T įvedimas galėjo būti lengvesnis ir efektyvesnis“, – sako ji. Ekspertės nuomone, lietuviška SAF-T rinkmena, lyginant su kitų šalių praktika, yra bemaž viena detaliausių ir didžiausios apimties, be to, ji įvesta vienu ypu, o ne etapais.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje SAF-T rinkmena diegta etapais, mažesnėmis dalimis. Todėl lenkų įmonėms buvo gerokai paprasčiau, o investicijas jos galėjo išskaidyti laikotarpiais. Ten verslui davė laiko prisijaukinti naują standartą. Lietuvoje pareikalauta iš karto generuoti SAF-T su beveik visais įmonės apskaitos duomenimis.

Anot ekspertės, įvertinus SAF-T sudėtingumą, apimtis, trukmę, pinigų ir laiko sąnaudas, nenuostabu, kad verslas nesidžiaugia SAF-T rinkmenos projektu, net ir teigiamai vertindamas standartizavimo ir pažangios duomenų analizės logiškumą.

Būtų įdomu sužinoti, kaip Lietuvai realiai sekasi – koks yra praktinio SAF-T panaudojimo efektas. Pavyzdžiui, kaip sutrumpėjo patikrinimų laikas, ar procesas tapo efektyvesnis, ar naudojant SAF-T iš tikrųjų reikia mažiau VMI resursų, kiek laiko įmonės sutaupo per patikrinimus ir pan. Kol kas jokių duomenų apie tai nėra.

O jeigu efekto nėra, jei šešėlis nemažėja – kam dar vienas brangus žaisliukas VMI rankose yra reikalingas?

Ekspertai pataria gerinti SAF-T funkcionalumą, nes įmonėms tai kelia nemažai problemų. Pavyzdžiui, įmonės negali matyti, ar iš įvairių sistemų importuoti apskaitos duomenys į rinkmeną sukrenta teisingi – susidaro „juodosios dėžės efektas“. Kartais jie sukrenta bet kaip, vadinasi, įmonė VMI patikrinimų metu irgi pateikia bet ką.

Inspekcija tikina, kad kol kas nubaustų už nepateiktą SAF-T rinkmeną įmonių nėra. Anot E. Ramanauskienės, šiuo pereinamuoju laikotarpiu inspekcija nelinkusi bausti, o siekia sutarti su mokesčių mokėtojais, kada šie pateiks reikalingus duomenis į „i.SAF-T“.

VŽ nuomone, gal net ne apie (ne)bausmes reikėtų kalbėti, o apie tai, kad Lietuvoje rengiant kai kuriuos teisės aktus norima būti šventesniais už Romos popiežių. Verslas galėtų pateikti šūsnį pavyzdžių, kai būtent mūsų šalyje prisigalvojama visokiausių papildomų ir sudėtingų reikalavimų bei prievolių, be to gan dažnai bėgant prieš ES garvežį.

Būta ir nemažai atvejų, kai Lietuvoje reikalavimai įmonėms, siekiančioms gauti ES paramą, buvo kone griežčiausi Bendrijoje: mūsų valdininkai sugeba prikurti tokių specifiškai „lietuviškų“ sąlygų, kad įmonės į tokią „paramą“ tiesiog numoja ranka. O po to stebimės, kad dalis lėšų iš ES fondų lieka nepanaudota, tad pinigus tenka skubiai „įsisavinti“ bet kur.

Beje, panaši padėtis klostėsi ir teikiant paramą nuo pandemijos nukentėjusiems mūsų šalies verslams – kol kitos valstybės skubėjo kuo greičiau paremti įmones, Lietuvoje karaliavo valdininkų suregztas biurokratinis labirintas.

Dar vienas pavyzdys, varantis verslą į neviltį – GPAIS: duomenis apie atliekas pateikti sudėtinga, todėl nenuostabu, kad ypatingos pažangos tvarkant atliekas taip ir nematyt.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai vėliau – per vėlu 2

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku