VMI patogu, o verslui?

Per patikrinimus VMI turi teisę pareikalauti, kad įmonės į išmaniosios mokesčių sistemos posistemį i.SAF-T įkeltų savo apskaitos duomenis į SAF-T rinkmeną. Tai leidžia palyginti įmonės duomenis su kitų juridinių asmenų informacija: pavyzdžiui, kokie sandoriai vyko tarp įmonių, kiek PVM sumokėta, etc.

VMI, įdiegdama i.SAF-T, tvirtina siekianti efektyvesnės veiklos, apskaičiuojant mokesčius, kontroliuojant jų sumokėjimą, kovojant su šešėliu.

„Kontrolė, naudojant SAF-T, jau atliekama, o reikalavimai duomenis teikti standartizuotu formatu tik intensyvės“, – VŽ nurodo Eglė Ramanauskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė.

Apie 16.000 mokesčių mokėtojų, VMI paprašius kontrolės veiksmų metu teikti duomenų rinkmenas nuotoliniu būdu, tam privalo būti pasirengę. Tai – pelno siekiantys ūkio subjektai, kurie apskaitos registrus sudaro techninėmis priemonėmis ir kurių 2017 finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 300.000 Eur. Pareiga teikti duomenis SAF-T formatu už vėlesnius nei 2019 m. šioms įmonėms išlieka, jei tikrinamuoju laikotarpiu jų pajamos taip pat viršys 300.000 Eur.

Anot Aušros Miltenytės, „PwC Lietuvos“ netiesioginių mokesčių ir technologijų paslaugų vadovės, Lietuva, kaip daug kitų valstybių, pasirinko teisingą kelią standartizuoti apskaitos duomenų teikimą VMI ir diegti tų duomenų analitikos technologijas.

„Kitas klausimas – ar Lietuvoje SAF-T įvedimas galėjo būti lengvesnis ir efektyvesnis“, – sako ji. Ekspertės nuomone, lietuviška SAF-T rinkmena, lyginant su kitų šalių praktika, yra bemaž viena detaliausių ir didžiausios apimties, be to, ji įvesta vienu ypu, o ne etapais.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje SAF-T rinkmena diegta etapais, mažesnėmis dalimis. Todėl lenkų įmonėms buvo gerokai paprasčiau, o investicijas jos galėjo išskaidyti laikotarpiais. Ten verslui davė laiko prisijaukinti naują standartą. Lietuvoje pareikalauta iš karto generuoti SAF-T su beveik visais įmonės apskaitos duomenimis.

Anot ekspertės, įvertinus SAF-T sudėtingumą, apimtis, trukmę, pinigų ir laiko sąnaudas, nenuostabu, kad verslas nesidžiaugia SAF-T rinkmenos projektu, net ir teigiamai vertindamas standartizavimo ir pažangios duomenų analizės logiškumą.

Būtų įdomu sužinoti, kaip Lietuvai realiai sekasi – koks yra praktinio SAF-T panaudojimo efektas. Pavyzdžiui, kaip sutrumpėjo patikrinimų laikas, ar procesas tapo efektyvesnis, ar naudojant SAF-T iš tikrųjų reikia mažiau VMI resursų, kiek laiko įmonės sutaupo per patikrinimus ir pan. Kol kas jokių duomenų apie tai nėra.

O jeigu efekto nėra, jei šešėlis nemažėja – kam dar vienas brangus žaisliukas VMI rankose yra reikalingas?

Ekspertai pataria gerinti SAF-T funkcionalumą, nes įmonėms tai kelia nemažai problemų. Pavyzdžiui, įmonės negali matyti, ar iš įvairių sistemų importuoti apskaitos duomenys į rinkmeną sukrenta teisingi – susidaro „juodosios dėžės efektas“. Kartais jie sukrenta bet kaip, vadinasi, įmonė VMI patikrinimų metu irgi pateikia bet ką.

Inspekcija tikina, kad kol kas nubaustų už nepateiktą SAF-T rinkmeną įmonių nėra. Anot E. Ramanauskienės, šiuo pereinamuoju laikotarpiu inspekcija nelinkusi bausti, o siekia sutarti su mokesčių mokėtojais, kada šie pateiks reikalingus duomenis į „i.SAF-T“.

VŽ nuomone, gal net ne apie (ne)bausmes reikėtų kalbėti, o apie tai, kad Lietuvoje rengiant kai kuriuos teisės aktus norima būti šventesniais už Romos popiežių. Verslas galėtų pateikti šūsnį pavyzdžių, kai būtent mūsų šalyje prisigalvojama visokiausių papildomų ir sudėtingų reikalavimų bei prievolių, be to gan dažnai bėgant prieš ES garvežį.

Būta ir nemažai atvejų, kai Lietuvoje reikalavimai įmonėms, siekiančioms gauti ES paramą, buvo kone griežčiausi Bendrijoje: mūsų valdininkai sugeba prikurti tokių specifiškai „lietuviškų“ sąlygų, kad įmonės į tokią „paramą“ tiesiog numoja ranka. O po to stebimės, kad dalis lėšų iš ES fondų lieka nepanaudota, tad pinigus tenka skubiai „įsisavinti“ bet kur.

Beje, panaši padėtis klostėsi ir teikiant paramą nuo pandemijos nukentėjusiems mūsų šalies verslams – kol kitos valstybės skubėjo kuo greičiau paremti įmones, Lietuvoje karaliavo valdininkų suregztas biurokratinis labirintas.

Dar vienas pavyzdys, varantis verslą į neviltį – GPAIS: duomenis apie atliekas pateikti sudėtinga, todėl nenuostabu, kad ypatingos pažangos tvarkant atliekas taip ir nematyt.

Rašyti komentarą 0