Demokratijos ir autokratijos priešpriešos žemėlapyje ryškėja galios centrai

Publikuota: 2021-03-31
Rusijos UR ministras Sergejus Lavrovas ir Kinijos valstybės sekretorius Wang Yi. Rusijos URM/„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
Rusijos UR ministras Sergejus Lavrovas ir Kinijos valstybės sekretorius Wang Yi. Rusijos URM/„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Pasaulio galių žemėlapyje galutinai susiformavo naujojo šaltojo karo aljansai. Padėtį taikliai apibūdino JAV prezidentas Joe Bidenas, praėjusią savaitę spaudos konferencijoje konstatavęs: „Tai, kas dabar vyksta, yra didžiausias XXI amžiaus mūšis tarp autokratijos ir demokratijos.“

J. Bidenas taip kalbėjo apie naujuosius JAV santykius su Kinija, kurių atspirties tašku laikytinas kovo mėnesį vykęs aštrus abiejų šalių užsienio reikalų žinybų vadovų susitikimas Aliaskoje. Geopolitinės esmės tai nekeičia, nes formuojasi Kinijos ir Rusijos ašis, kurią, pamiršus ankstesnę valstybių priešpriešą, demonstratyviai brėžia šių šalių užsienio reikalų ministrai Wang Yi ir Sergejus Lavrovas.

Tačiau J. Bidenas, Jungtinės Karalystės žvalgyba, taip pat ES diplomatai akcentuoja: Kinijos ir Rusijos ašyje svarbiausias yra Pekinas.

Dabartinės pozicijos yra tokios: Vakarų aljansas, kuriame JAV, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir kitos sąjungininkės, gina pagrindines žmogaus teises ir demokratijos vertybes; ir Kinijos-Rusijos ašis, kurios pagrindinė pozicija – kaltinimai Vakarams kišantis į kitų šalių reikalus ir panašių režimų telkimas.

Nesantaikos spektras labai platus – jame tikrąja to žodžio prasme yra karštieji taškai, tokie kaip Ukraina, Sirija, Honkongas ir naujausias – Mianmaras, taip pat žmonių nuodijimas, kibernetiniai išpuoliai, įtakos plėtra (Irane, Turkijoje, silpnų grandžių ES paieška, „Nord Stream 2“ projektas), technologijų karai, medvilnė ir netgi vadinamoji skiepų diplomatija.

Neįmanoma nepastebėti, kad „Sputnik“ ir „AstraZenecos“ vakcinos tapo įtakos ir propagandos ginklu. Kaip ir to, kad kova su koronavirusu turėjo būti bendru pasaulio interesu, bet tapo šiurkščiu viešųjų ryšių įrankiu.

Tačiau grįžkime prie galių centrų ir jų galių vertinimo. Josepas Borrellis, ES užsienio politikos vadovas, pirmadienį savo komentare apibendrindamas politinius įvykius, atkreipia dėmesį į vykstančią konfrontaciją tarp demokratijų ir autoritarinių režimų, į Kinijos ir Rusijos suartėjimą, Kinijos raginimą Vakarams nesikišti į kitų valstybių suverenius reikalus, Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo vėl pakartotus žodžius, kad nebeliko jokių santykių su ES kaip organizacija ir kad visa šių santykių infrastruktūra buvo vienašališkai sugriauta Briuselio.

J. Borrellis diplomatiškai pastebi, kad geopolitinis kraštovaizdis yra daugiapolis ir „nėra toks jau paprastas“. Jis rašo, kad Maskva ir Pekinas panašiai kalba apie Vakarus tuomet, kai jų interesus sieja bendras tikslas, pavyzdžiui, stiprinti ekonominę nepriklausomybę nuo Vakarų. Tačiau, pastebi J. Borrellis, Rusija ir Kinija žaidžia skirtingose lygose, o Kinija yra dominuojanti šioje ašyje.

Nors ES diplomatijos vadovas įspėja, kad būtų klaidinga viską matuoti vien ekonominiais santykiais.

„Kinijos ir Rusijos suartėjimas visų pirma grindžiamas demokratinių vertybių atmetimu ir pasipriešinimu tam, ką jie laiko „kišimusi“ į savo vidaus reikalus“, - rašo Angela Stent, knygos „Putino pasaulis: Rusija prieš Vakarus ir kitus“ („Putin’s World: Russia Against the West and with the Rest“) autorė, kurią cituoja portalas „Axios“.

Ji atkreipia dėmesį, kad V. Putinas dabar skleidžia žinią visiems pasaulio autoritariniams vadovams: „Palaikysime bet kurį iš jūsų, parduosime jums ginklų ir niekuomet nekritikuosime to, ką jūs darote šalies viduje.“

Taip pat A. Stent komentavo padėtį Mianmare ir tai, kad šios šalies valdžią užgrobusios chuntos kariniame parade dalyvavo Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas. Visuomet, kai tik režimams iškyla pavojus – ar tai būtų Aliaksandras Lukašenka kaimyninėje Baltarusijoje, ar Nicolas Maduro Venesueloje, ar Bašaras al Assadas Sirijoje, – V. Putinas stoja režimo pusėn. Tokia politika Rusijai ne tik pelninga, bet ir stiprina įtaką, teigia A. Stent.

Be to, ji apsunkina Jungtinių Valstijų galimybes, ypač kai Rusija derina savo poziciją su Kinija.

JAV užsienio politika su naująja J. Bideno administracija dabar tampa nuoseklesnė. Nes nebeliko tų neprognozuojamų „trumpiškų“ kraštutinumų. Nuo liaupsių „šiandien tu mano geriausias draugas“ iki pažado „ryt sumokėsi visą kainą“.

Nepraėjo nė šimtas dienų nuo J. Bideno kadencijos pradžios ir (žinoma, nulėmė gaunamas visas žvalgybos informacijos spektras apie pastangas daryti įtaką rinkimams ir kibernetinių atakų būdu paralyžiuoti valstybiškai svarbių institucijų darbą) naujasis JAV prezidentas įvardijo V. Putiną „žudiku“.

Teisybės dėlei reikėtų pažymėti, kad J. Bidenas to žodžio neištarė, bet atsakė „taip“ į tinkamai suformuluotą „ABC News“ žurnalisto klausimą. Kaip ir prieš porą dienų Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda panašiai atsakė į tinkamai suformuluotą BNS žurnalisto klausimą. „Ar jūs, kaip ir J. Bidenas, galite V. Putiną pavadinti žudiku?“ — klausė BNS žurnalistas. „Deja, taip“, - atsakė G. Nausėda.

Rusija į J. Bideno žodžius iš karto reagavo, atšaukdama savo ambasadorių Vašingtone Anatolijų Antonovą. Tačiau vėliau ėmėsi įprastos diplomatinės retorikos, aiškindama, kad nors JAV prezidento pasisakymas įžeidus, įžeistas liko ne V. Putinas, o valstybės vadovas kaip institucija. Rusija pakvietė J. Bideną „pasikalbėti“ ir paragino „neleisti, kad santykiai ristųsi nuokalnėn“.

J. Bidenas, V. Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpigas greičiausiai virtualiai susitiks Amerikos prezidento rengiamame klimato kaitai skirtame forume balandžio mėnesį. Žinoma, tai nė iš tolo neprilygsta tam, kas laikytina dvišaliais susitikimais. Todėl kol kas Vakarų aljansas ir Rytų ašis lieka be tiesioginio lyderių kontakto, taigi ir be artimiausios perspektyvos tą įtampą kaip nors švelninti.

Ką žada dabartinė priešprieša? Pirmiausia, žinoma, kad pasauliui bus sunkiau išbristi iš ekonominės krizės, kurią sukėlė pandemija.

Kad teks įvairiose ekonominės veiklos srityse rinktis (o gal greičiau net nebus galimybės rinktis) tarp Rytų ir Vakarų įrangos gamintojų – tai jau palietė technologijų pasaulį. Kad ekonominę naudą dabar dažniau nusvers politiniai interesai.

Lietuva yra politiškai apsisprendusi, kas konstatuota politinių lyderių: premjerės Ingridos Šimonytės žodžiais, kuri įvardijo „Sputnik“ vakciną kaip nepriimtiną politinį įrankį, ir prezidento G. Nausėdos jau cituotais žodžiais.

Pridurkime ankstesnį Rytų partnerystės įdirbį — tai, kad Lietuva globoja pasipriešinimo Baltarusijos režimui lyderę ir simbolį Sviatlaną Cichanouskają ar Rusijoje įkalinto Aleksejaus Navalno bendražygius.

Niekuomet naujaisiais laikais Lietuvos užsienio politika nebuvo tokia tiesmukai aiški, nepalikusi jokios erdvės interpretacijoms ar kokiam nors savarankiškam „diplomatiniam manevrui“.

Bet lieka svarbios pasaulinės tendencijos, kurias šiomis dienomis apibrėžia politinių galių lyderiai. Vienas toks pastebėjimas yra J. Borrellio: „Rusija niekuomet nebuvo pačia svarbiausia Vakarų prekybos partnere ar reikšminga konkurente. Kinija yra antra ekonomika pasaulyje ir iš tiesų svarbi prekybos partnerė tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Europos Sąjungai.“

Todėl, jeigu jau reikėtų statyti, kas tampa svarbiausias Vakarų demokratijai priešiško aljanso galios centras, ilgalaikėje perspektyvoje VŽ patartų rinktis Pekiną. Nepaisant Lietuvai aktualių ekonominių ryšių su Maskva.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai vėliau – per vėlu

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku