A. Žiugžda. Pandemija subrandino investuotojus ir besiskolinančius

Publikuota: 2021-03-30
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ direktorius

Net jei karantinas vis dar tęsiasi, praėjus metams nuo jo paskelbimo galime tvirtai sakyti, kad Lietuvos „fintech“ sektorius sėkmingai atlaikė pandemijos išbandymą. Dar daugiau – pandeminiai metai užaugino investuotojų gretas ir subrandino paskolų gavėjus, kurie skolinasi vis atsakingiau.

Žinoma, amerikietiškųjų kalnelių neišvengta, tačiau yra net 3 priežastys, kurios rodo, kad tarpusavio skolinimosi platformos įsitvirtina ir kaip patikima investavimo, ir skolinimosi alternatyva.

1.Rekordinis naujų investuotojų augimo skaičius.

Pirmojo karantino pradžioje matėme daug nerimo dėl ateities ir dėl savo investicijų, tad kovo ir balandžio mėnesiais pirmą kartą nuo platformos veikimo pradžios susidūrėme su investuotojų trūkumu. Be to, nemažai investuotojų pardavinėjo savo turimas investicijas antrinėje rinkoje, tačiau buvo ir tokių, kurie supirkinėjo skubiai parduodamus paskolų portfelius ir gavo gerą grąžą.

Visgi, nuo vasaros, kai buvo panaikinti judėjimo suvaržymai, pradėjome stebėti priešingą tendenciją – investuotojų skaičius „Savy“ tarpusavio skolinimosi platformoje pradėjo augti ir per 2020 m. investuotojų bendruomenė paaugo 30%. Viena vertus, tai susiję su tuo, kad žmonės, kurių nepalietė pandemija, turėjo mažiau išlaidų, kad ir dėl apribojimų keliauti į užsienį, o tuo pačiu – ir daugiau laisvų pinigų bei iš to kylantį norą juos įdarbinti. Kita vertus, išaugo pasitikėjimas P2P platformomis, kaip alternatyviu investavimo būdu.

Stebint kitų šalių patirtį, neabejoju, kad ši alternatyva vis stiprės, nes bankuose laikomi pinigai yra niekaip neapsaugoti nuo infliacijos ir ilgainiui nuvertės. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais indėliai bankuose išaugo 6,9 mlrd. Eur, arba 27,6% ir metų pabaigoje sudarė rekordinius 31,9 mlrd. Eur.

2.Atsakingesnis žmonių skolinimasis.

Tarpusavio skolinimosi platformos yra kaip lakmuso popierėlis, atspindintis gyventojų lūkesčius dėl ateities. Natūralu, kad per pirmą karantino bangą susidūrus su netikėta ir niekam nepažįstama situacija daug žmonių atsisakė bet kokių planų – keisti automobilį, susiremontuoti būstą, susidėti implantus ar įgyvendinti kitas svajones. Praėjusių metų balandžio ir gegužės mėnesiais žmonės, būdami neužtikrinti dėl ateities, skolinosi daug mažiau. Tai liudija, kad lietuviai atsakingai žiūri į skolinimąsi, į išlaidas ir pinigų planavimą.

Vartojimas atsigavo tik vasarą, kai vėl buvo prisimintos atidėtos svajonės, tad besiskolinančių skaičius grįžo į ankstesnes vėžes ir jis nesumažėjo net ir antro karantino metu. Džiugina tai, kad remiantis Lietuvos banko duomenimis, rizikingiausios vartojimo kredito rūšies – mažųjų kreditų (iki 290 Eur) – dalis bendroje vartojimo kreditų rinkoje 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo trečdaliu. Dar vienas svarbus rodiklis – vėluojančių įmokų dalis. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje iš beveik 316.000 vartojimo kreditų kiek daugiau nei 7% buvo tokie, už kuriuos ilgiau kaip 90 dienų buvo vėluojama mokėti įmokas. Vėluojančių paskolų procentas „Savy“ platformoje buvo tik 5% ir jis nepasikeitė lyginant su 2019 m.

3.P2P platformų augimas nepaisant bendro rinkos nuosmukio.

2020 m. finansų rinką suneramino dviejų Estijos NT ir verslo paskolų platformų bankrotas ir, be jokios abejonės, šie įvykiai metė įtarimų šešėlį ant visos P2P rinkos, tačiau Lietuvos „fintech“ sektorius ne tik kad nesusidūrė su bankrotais, bet iš pandeminių metų „išlipo“ dar labiau sustiprėjęs. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. po labai ilgos pertraukos vartojimo paskolų rinka mažėjo, tačiau vienintelis sektorius, kuris nors ir nežymiai, bet augo – buvo P2P platformos. 2020 m. pabaigoje per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų paskolų portfelis buvo penktadaliu didesnis nei 2019 m. pabaigoje.

Svarbu ir tai, kad praėjusiais metais sumažėjo vidutinė metinė vartojimo kreditų, suteiktų per tarpusavio skolinimosi platformas, palūkanų norma. Tai įrodo, kad tarpusavio skolinimosi platformų sąlygos jau stipriai konkuruoja su bankais.

Visgi, esu įsitikinęs, kad tarpusavio platformų didžiausia vertė yra ne tik tarpininkavimas tarp besiskolinančių ir investuotojų, bet ir atsakomybė prieš investuotojus adekvačiai vertinant paskolų gavėjų riziką.

Komentaro autorius — Audrius Žiugžda, tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Butkevičius. Kas liko nepasakyta Vyriausybės posėdyje 2

Atstovaudamas prekybai Lietuvos turguose, balandžio 15 d. dalyvavau Vyriausybės posėdyje. Deja, tai buvo...

Kai vėliau – per vėlu 2

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 5

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku