Viešojo sektoriaus IT laikosi „ant garbės žodžio“

Praėjusią savaitę šalies muitinę ištiko tikras kolapsas – nuo antradienio dėl serverio gedimo neveikė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS), nacionalinė tranzito kontrolės sistema (NTKS), duomenų apie Lietuvos prekybos srautus su Europos Sąjungos (ES) šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistema (IDAIS).

Penktadienį pasienyje buvo įstrigę daugiau kaip po 2.000 vilkikų abipus sienos, nes į šias sistemas tarpininkai turi sukelti informaciją apie išvykstančias ir atvykstančias transporto priemones su kroviniais arba be jų, bet to negalėjo padaryti. Nepraleidžiami ir vilkikai be krovinių.

„Galime teikti tik popierines deklaracijas. Viskas vyksta 20 kartų lėčiau ir dėl to susidaro didelės eilės. Vežėjai patiria nuostolius. Viena para prastovos vilkikui kainuoja 300 Eur“, – aiškino Olegas Tarasovas, „Linavos“ ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas.

Pasak jo, trukdžių būna dažnai – pasitaiko, kad muitinės sistema nefunkcionuoja kelias valandas, bet ne tokį ilgą laiką: „Kad tiek laiko būtų suparalyžiuota sistema – nepamename.“

MD Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius antradienį BNS patvirtino, kad sistema yra sutrikusi, ją tikimasi sutvarkyti iki trečiadienio vakaro. Tačiau ji neveikė ir penktadienį. Naujausias pažadas – laukite pirmadienio.

Edmundas Daukantas, Transporto inovacijų asociacijos vadovas, VŽ teigė, kad transporto sektorius jau seniai kalbėjo, jog pasenusi muitinės techninė įranga yra tiksinti bomba.

„Šitą klausimą kėlėme ne vienai buvusiai Vyriausybei. Nenoriu kaltinti muitinės, nes kai tik būdavo renovuojamos valstybinės sistemos, muitinė būdavo paliekama nuošaly. Aš tą žinau. Nemylima organizacija“, – sako E. Daukantas. Pati muitinė nurodo, kad serverio gedimą „lėmė technologinio ir moralinio nusidėvėjimo sukeltos techninės infrastruktūros problemos“.

Žodžiu, tai, kad muitinės informacinės sistemos laikėsi „ant garbės žodžio“, buvo žinoma seniai. Ko gi visą tą laiką tikėjosi Finansų ministerija, kuriai pavaldūs ir yra MD, keli premjerai? Kad kaip nors praslys? Šįkart nepavyko – „pavyko“ tik paslysti.

„Šitas serveris, kuris sugedo, yra iš senosios infrastruktūros dalies, kuriai daugiau kaip 10 metų ir kuri neturi palaikymo. Buvo laiko klausimas, kada subyrės“, – sako Normantė Žekonienė, Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, MD nuolat inicijavo naujos serverinės įrangos įsigijimą, rengė investicinius projektus, tačiau 2015 m. Vyriausybė nusprendė visus valstybės informacinius išteklius konsoliduoti ir sutelkti viename duomenų centre.

Todėl teko sustabdyti techninės įrangos pirkimą, tačiau „konsolidavimas“ ir „sutelkimas“ užtruko (anokia čia naujiena!) ir užtruko gerokai. Rezultatą jau žinome.

Normali IT sistemų darbo būklė darosi misija neįmanoma jau toli gražu ne pirmai Vyriausybei. Ilgai šlubavo Valstybinės mokesčių inspekcijos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos „i.MAS“ diegimas, dar ilgiau užtruko jos normalios veiklos pradžia, jau nekalbant apie liūdnai pagarsėjusią, ilgametę strigimo čempionę — e. sveikatos sistemą.

Beje, planuojant masinę gyventojų vakcinaciją, pasirodė perspėjimų, kad prasidėjus jų registracijai gali užlūžti Registrų centro (RC) tvarkoma e. sveikatos sistema. To paties RC, kurio serverius taip nesunkiai nuplovė vasarinė liūtis...

Ko dar galime tikėtis, turėdami tokias neprognozuojamas IT sistemas, jų neatsakingus valdytojus ir aukštuose postuose sėdinčius „kuratorius“?

Donatas Zaveckas, debesų kompiuterijos paslaugų bendrovės „BTT Group“ vadovas, primena: valstybėje jau turime įstaigą, kuri yra atsakinga už IT reikalus. Tai Informacinės visuomenės plėtros komitetas. O jeigu ją turime, tai reikia ją įgalinti, kad ji kurtų geriausias praktikas, padėtų atsirinkti tiekėjus, kuruotų didžiausius valstybinius projektus ir t. t. Negali gi vežimo traukti gulbė, lydeka ir vėžys į skirtingas puses, nes vežimas liks stovėti vietoje.

Vis dar perkančiųjų organizacijų mylimas mažiausios kainos kriterijus viešuosiuose pirkimuose yra ypač pražūtingas, kai kalbama apie IT produktus.

Muitinė teigia, kad gedimas įvyko dėl serverio technologinio ir moralinio nusidėvėjimo sukeltos techninės infrastruktūros problemos. Tačiau, pasak D. Zavecko, stebint pastarąsias viešojo sektoriaus tendencijas, moralinis nusidėvėjimas neatrodo esminė problema. Pagrindinė bėda yra žmogiškieji ištekliai, ir muitinė yra to pavyzdys.

VŽ nuomone, belieka pritarti minėtam IT specialistui ir tikėtis, kad „vežimas“ visgi pajudės – gal naujoji Vyriausybė, išklausiusi nuomones, žengs būtinus žingsnius, kad bent po 10 metų viešojo sektoriaus IT vadyba pradėtų vytis verslą.

Rašyti komentarą 0