Palinkėkime parlamentarams konstruktyvaus darbo

Dėl būsimų mokestinių pakeitimų pradėta tartis Finansų ministerijoje ir pačioje Vyriausybėje, tačiau galutinius pasiūlymus Seimui planuojama perduoti tik šių metų pabaigoje. Jeigu mokestinių permainų paketas būtų priimtas kitąmet, jis įsigaliotų nuo 2023-iųjų.

Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda Seimo sesijai teiks 6 projektus, tarp jų – ir mokestinę paskatą įmonėms, didinančioms darbo užmokesčio fondo sąnaudas. Vyriausybė atsargiai įvertino šią iniciatyvą, nes su mokesčiais susijusius klausimus būtina peržiūrėti kompleksiškai. Sudaryta darbo grupė sulaukia daugybės pasiūlymų, jie bus svarstomi dar kelis mėnesius.

Daugybę diskusijų keliančią Stambulo konvenciją 2018 m. tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui ratifikuoti. Tačiau ji iki šiol nėra parlamente patvirtinta. Lietuva yra tarp vos kelių iš 47-ių Europos Tarybos narių, kurios pasirašė Stambulo konvenciją, bet jos iki šiol nėra ratifikavusi.

Dėl šios tarptautinės sutarties turinio ir įsipareigojimų, kurių turi imtis konvenciją ratifikavusi valstybė, Lietuvoje kilo aštrios diskusijos. Sutarties šalininkai pabrėžia, kad ji užtikrina efektyvių instrumentų prieš smurtą artimoje aplinkoje pritaikymą. Bet oponentai reiškia abejones dėl konvencijoje vartojamo „socialinės lyties“ termino, teigdami, kad jo įteisinimas gali atverti galimybes diskriminuoti tradicines šeimas.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė, užsiminė ketinanti sugrąžinti Stambulo konvenciją į parlamento darbotvarkę bent rudens sesijoje.

Nemažai iečių šioje sesijoje gali būti sulaužyta dėl dviejų Laisvės partijos inicijuojamų įstatymų: lengvų narkotikų mažų kiekių dekriminalizavimo bei partnerystės įstatymo. Pastarasis klausimas kelia ažiotažą ir didžiausioje valdančiojoje politinėje partijoje Tėvynės Sąjungoje. Politologai neatmeta, kad tarp dviejų šios partijos sparnų – liberalesniojo ir radikalesniojo – gali anksčiau ar vėliau kilti sunkiai įveikiami nesutarimai dėl požiūrio į liberalių partijų siūlomus projektus.

Sesijos darbotvarkėje vietą turės rasti ir Vyriausybės teikiamos įstatyminės iniciatyvos – jų priskaičiuojama daugiau kaip 110. Tarp jų — 2021-ųjų biudžeto pakeitimai, susiję su europietiškų lėšų bei jomis finansuojamų projektų įtraukimu. Dėl to biudžetas išaugs bent 1 mlrd. Eur.

Vyriausybė taip pat teiks Civilinio kodekso korekciją, kad įmonių pavadinimai galėtų būti rašomi užsienio kalba lotyniškos abėcėlės pagrindu. Pataisos numatytos ir Baudžiamojo proceso kodekse — planuojama plėsti galimybes skirti užstatą, o Baudžiamajame kodekse numatyta dekriminalizuoti kai kurias mažiau pavojingas veikas.

Taip pat bus siūloma keisti Investicijų įstatymą, įtvirtinant naują leidimo gyventi pagrindą, kai trečiųjų šalių atstovai vykdo šalyje investicijas, numatant ir galimybę registruoti įmonę be fizinio adreso. Šioje sesijoje gali būti įteisinta ir vadinamoji „statybininko kortelė“.

Neretai pavasarinė sesija pratęsiama — darbas vyksta ir liepą. Tačiau net ir pratęsus sesiją, nemaža dalis numatytų klausimų lieka vis tiek neišspręsta. Norisi tikėti, kad šią savaitę į plenarinę Seimo posėdžių salę grįžtantys parlamentarai bus nusiteikę efektyviam ir konstruktyviam darbui, nesiblaškys ir negaiš laiko beverčiams ginčams ar sąskaitų suvedinėjimams.