V. Petraitis. Lietuvos konkurencingumas: viešasis sektorius atsilieka, tačiau efektyvios vadybos galima išmokti

Publikuota: 2021-03-07
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Efektyvios vadybos praktikų „Nortus“ įkūrėjas ir vadovas

Analizuojant Lietuvos konkurencingumo indeksą (39 vieta iš 141 pasaulio šalies), kurį reguliariai skelbia Pasaulio Ekonomikos forumas (PEF), nesunku pastebėti, kad mūsų šalies viešojo sektoriaus efektyvumas vertinamas kur kas silpniau – esame 49 vietoje.

Kaip ir verslo įmonės, taip ir šalių vyriausybės konkuruoja pasaulyje dėl galimybės pritraukti naujų investicijų, kurti daugiau darbo vietų, pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų – tik tokiomis sąlygomis galima sukurti augančią ir konkurencingą ekonomiką, užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.

Lietuva jau gali didžiuotis ne viena dešimtimi įmonių, kurios garsina šalies vardą pasaulyje – tai „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Girteka“, „Baltik vairas“ ir daug kitų. Šias įmones vienija bendras bruožas – jos daugelį metų nuosekliai taiko efektyvios vadybos praktikas. Ambicingų tikslų iškėlimas, kruopštus planavimas ir rezultatų pasiekimo analizė, kiekvieno darbuotojo indėlio skaidrus vertinimas, nuolatinio tobulėjimo kultūros puoselėjimas, darbuotojų apmokymas spręsti problemas, efektyvus naujų darbuotojų mokymas – šių ir kitų principų taikymas lemia, kad minėtos įmonės jau daugelį metų išlaiko lyderių pozicijas savo rinkose.

Nors Lietuvoje taip pat jau turime pirmųjų pavyzdžių, kaip valstybinės įstaigos – savivaldybės, ligoninės, mokyklos – pradeda diegti efektyvios vadybos praktikas, vis dėlto proveržio tikėtis galime tik esant tvirtai politinei valiai paversti Lietuvą efektyviai valdoma šalimi ir patekti tarp 25 konkurencingiausių pasaulio šalių. Indekso viršūnėje esančių Skandinavijos šalių, taip pat Islandijos (26 vieta) arba kaimyninės Estijos (31 vieta) pavyzdžiai rodo, kad esant tvirtam pasiryžimui galėtume pasiekti kur kas aukštesnės pozicijos Konkurencingumo indekse nei esame dabar.

Efektyvumas yra ir kaštų naudos analizės, ir EK vadybos rekomendacijų ašis

Bendraujant su viešojo sektoriaus atstovais tenka išgirsti, kad verslui tinkami efektyvaus valdymo principai nėra lengvai pritaikomi valstybinėse organizacijose. Todėl pristatysiu plačiau, kaip efektyvios vadybos praktikos dera tiek su Lietuvoje plačiai naudojama KNA (kaštų naudos analize), tiek su 12 Europos Komisijos įvardintų viešojo sektoriaus valdymo principų, tokių kaip skaidrus atstovavimas, grįžtamasis ryšys, veiksmų sąryšis su gyventojų poreikiais, efektyvumas, atvirumas ir skaidrumas, vadovavimasis teisės aktais, etiškumas, kompetencijos ir pajėgumai, inovacijos ir atvirumas pokyčiams, tvarumas ir orientacija į ilgalaikius tikslus, resursų ir finansų vadyba, socialinė sanglauda, atskaitomybė.

Kaštų naudos analizės metodas padeda vadovams tiksliau apskaičiuoti priimto sprendimo efektyvumą, įvertinant ne tik santykį tarp visų sąnaudų, žalos ir naudos, bet ir sukurtą socialinę gerovę. Šis metodas plačiai naudojamas vertinant viešuosius arba didelius infrastruktūrinius projektus ir apima daug etapų, tokių kaip išsami konteksto analizė, kruopštus kaštų ir naudos apskaičiavimas, jautrumo ir rizikos analizė. Galutinis sprendimas priklauso nuo to, ar gaunama nauda – viešų paslaugų kokybė – bus didesnė už kaštus.

Todėl viešajame sektoriuje, kaip ir versle, svarbiausi raktažodžiai turi būti tikslai, jų pasiekimo planavimas, panaudoti ištekliai. Kad kiekvienas viešojo sektoriaus darbuotojas siektų aukščiausių rezultatų, jis turi tapti tiesiogiai atsakingas už jų pasiekimą – kitaip tariant, tapti šeimininku, bendrasavininkiu, įsitraukusiu žmogumi, kuris kiekviename žingsnyje mąsto, kaip siekiant rezultato pasielgti ekonomiškiau, efektyviau ir veiksmingiau.

Efektyvios vadybos praktikos, pravertusios per pandemiją, taps dar naudingesnės atsigavimo metu

Dar prieš kelerius metus dalis Lietuvos savivaldybių buvo pradėjusios taikyti keletą vadybos praktikų, siekdamos aiškiau įvardinti veiklos vertinimo rodiklius, stiprinti atskaitomybę, į tikslų pasiekimą įtraukti visus darbuotojus, kelti savivaldybės gyventojų aptarnavimo kokybę. Užklupusi pandemija privertė naujai įvertinti daug praktinių dalykų – kaip organizuoti komandos darbą nuotoliniu būdu, kaip efektyviau kontroliuoti susirgimų skaičių, darbo organizavimą valstybinėse įstaigose karantino sąlygomis, užtikrinti pamokų lankomumą vaikams mokantis nuotoliniu būdu ir daug kitų naujų dalykų.

Ir išaiškėjo, kad viešajame sektoriuje lygiai taip pat efektyviai veikia principai, kuriuos pasaulyje taiko tūkstančiai sėkmingiausių verslo įmonių. Prireikė skubiai pertvarkyti organizacijos darbą esant ekstremalioms sąlygoms – pasiteisino „Karo kambario“ sukūrimas ir veiklos organizavimas jo principais. Pasiteisino aiškus rodiklių įvardinimas, problemiškiausių sričių aptarimas kas rytą, greitas ir profesionalus sprendimų priėmimas.

Problemų sprendimo kultūra: nebijoti įvardinti ir gebėti spręsti

Kad organizacijos kolektyvas gebėtų efektyviai spręsti problemas, jie turi būti to išmokomi. Tokių žinių savo piliečiams Danijoje suteikiama dar bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl nenuostabu, kad pusšešto milijono gyventojų turinti šalis užima 10-ąją vietą konkurencingumo indekse, o gyventojų pasitenkinimas šalies vadovybe yra vienas aukščiausių pasaulyje. Tačiau išmokti spręsti problemas niekada nevėlu – tiek savivaldybių tarnautojai, tiek gydymo ir švietimo įstaigų darbuotojai pademonstravo, kad PDCA (plan-do-check-act) principai sėkmingai pritaikomi bet kur. Pirmiausia būtina kiekvienoje organizacijoje įvardinti svarbiausius veiklos rodiklius ir susitarti, kaip bus matuojamas jų pasiekimas. Įprastai tokį pratimą atlikti pakanka kelių dienų intensyvių diskusijų, kurių metu organizacijos darbuotojai įvardina svarbiausius rodiklius ir susitaria, kaip darbuotojų veikla bus matuojama.

Skaidrus darbuotojų veiklos vertinimas skatina tobulėti visą organizaciją

Pastebimų teigiamų pokyčių organizacijos veikloje galima pasiekti tik puoselėjant nuolatinio tobulėjimo kultūrą, kurioje kiekvienas darbuotojas nuolat analizuoja, kuriuos procesus galima atlikti greičiau, ekonomiškiau. Dažnu atveju tenka iš naujo įvertinti: galbūt dalies procesų galima atsisakyti išvis arba juos gerokai supaprastinti. Verslo organizacijų patirtis rodo, kad skatinant darbuotojus nuolat teikti tobulinimo pasiūlymus, per metus galima sutaupyti šimtus tūkstančių eurų – efektyviau išnaudojant laiką, atsisakant nereikalingų veiksmų, greičiau ir patogiau atliekant darbus. Iki šiol didžiulė problema išlieka tai, kad viešajame sektoriuje darbo atlikimas yra suprantamas kaip pareiginių instrukcijų išpildymas. O modernioje vadyboje laikoma, kad darbas – tai aptartų užduočių išpildymas, plius nuolatinis jo tobulinimas.

Lietuva nusipelnė ir yra pajėgi būti tarp lyderių

2019 m. PEF Konkurencingumo indekse Lietuvos valdžios institucijų gebėjimas formuluoti ilgalaikę viziją įvertintas 90-ąja vieta, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių – 94-ąja vieta. Toks žemas įvertinimas rodo, kad kol kas dauguma institucijų per menkai išnaudoja pasaulyje pasiteisinusias efektyvios vadybos praktikas.

Jau netrukus taps aktualūs klausimai, kaip efektyviau užtikrinti ekonomikos atsigavimą, kaip grąžinti kovai su pandemija pasiskolintas lėšas, kaip stiprinti šalies konkurencingumą ir sparčiau kilti indekso laipteliais. Norint pasiekti tikslo pirmiausia reikia politinės valios ir gebėjimo pasinaudoti geriausiomis praktikomis.

Moderni viešojo sektoriaus vadyba turėtų būti grindžiama nuostata, kad vyriausybės vaidmuo – palengvinti piliečių gyvenimą ir padėti jiems tapti laimingesniems, o pareiga – užtikrinti visoms gyventojų grupėms geriausias galimas viešąsias paslaugas.

Komentaro autorius — Vidas Petraitis, „Nortus“ įkūrėjas ir vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku