E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Publikuota: 2021-03-05
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
„Swedbank” socialinių iniciatyvų vadovas

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto vingių gerame Holivudo įtempto veiksmo trileryje. Praėjus vieniems pandemijos metams tampa akivaizdu, kad net ir nugalėję COVID-19 į prieš-pandeminį gyvenimą, greičiausiai, nebesugrįšime. Besikeičiant žmonių požiūriui į darbą, poilsį bei bendravimą keičiasi ir visuomenės iniciatyvų, ir verslo vaidmuo šiame naujame pasaulyje.

Ar tokie pokyčiai savaime yra kažkas naujo? Ir taip, ir ne ? štai „Google Trends“ atskleidžia, kad nuo 2004 m. frazės „world is changing“ (liet. pasaulis keičiasi) paieškų skaičius stabiliai auga ir periodiškai vis šokteli į viršų. Pavyzdžiui, praėjusių metų pavasarį ir rudenį – tuomet, kai prasidėjo pirmoji ir antroji pandemijos bangos.

Tad apie pokyčius visuomenė kalbėjo ir kalba nuolat ? net tada, kuomet jokia pasauline pandemija nė nekvepėjo. Tačiau reikia pripažinti, kad ši pandemija mus iš tiesų paskatino keistis. Per kelias 2020 m. kovo savaites mūsų darbas, gyvenimas ir bendravimas pasikeitė taip, kaip įprastomis sąlygomis užtruktų greičiausiai dešimtmetį ar net ilgiau.

Natūralu, kad gyvenimui pasikeitus iš esmės, keičiasi ir visuomenės lūkesčiai verslui. Gyventojai vis dažniau nori didesnio bendradarbiavimo su verslu, daugiau jo įsitraukimo keičiant visuomenę ir įgyvendinant gerąjį pokytį.

Žmonės nori aktyvaus verslo vaidmens

Neseniai pasirodęs „Edelman Trust Barometer“ tyrimas atskleidė, kad 68% žmonių visame pasaulyje sutinka, kad verslas turi rodyti lyderystę kuriant gerus pokyčius. Lyginant su 2020 m. tyrimu, šis rodiklis ūgtelėjo. Tai yra aiškus signalas ir visuomenės mandatas verslui veikti aktyviau.

O kokia situacija Lietuvoje? „Swedbank“ partnerių užsakymu šių metų sausio viduryje atliktas tyrimas parodė, kad 65% Lietuvos gyventojų verslo socialinė atsakomybė yra labai svarbu arba greičiau svarbu.

Paklausti, kaip jie supranta verslo socialinę atsakomybę, respondentai dažniausiai minėjo rūpinimąsi darbuotojais, dėmesį aplinkai bei tvarumą ir Lietuvos problemų sprendimą. Kitaip tariant, gerų ir tvarių pokyčių kūrimą.

Akivaizdu, kad Lietuva kartu su visu pasauliu yra tame pačiame pasaulinių tendencijų traukinyje. Šį įgalinimą verslui kurti gerus pokyčius suteikia vis didesnę ekonominę galią įgaunančios tūkstantmečio bei Z kartos. Interneto amžiuje užaugę žmonės iš įmonių ir prekių ženklų nori žymiai daugiau nei tik pirkėjo ir pardavėjo santykių.

Verslui reikia tvarių partnerysčių

„Euromonitor International“ ekspertai neseniai išleistoje apžvalgoje „Top 10 Global Consumer Trends 2021” pažymi ? žmonės nori, kad verslai turėtų aiškią misiją, kuri daro pasaulį geresniu. Ši tendencija nėra nauja, ji augo ir stiprėjo visą pastarąjį dešimtmetį, o pandemijos metu dar labiau išryškėjo.

Susidūrę su šia realybe ir žmonių lūkesčiais dalis verslų iš naujo atranda savo veiklos prasmę ir tikslus. Modernių įmonių tikslai dažniausiai yra tvariai augti, kurti darbo vietas, rūpintis savo darbuotojais bei uždirbti pinigus, kuriant naudą visuomenei. Būtent tai ir yra, ko visų pirma iš verslo tikisi visuomenė.

Čia išryškėja verslo sektoriaus ir gerus pokyčius kuriančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės svarba. Tokios partnerystės dažniausiai būna sėkmingos tada, kai sutampa verslo ir kitų partnerių, nevyriausybinių organizacijų vertybės bei tvarios ateities vizijos. Kitaip tariant – DNR.

Tvarios partnerystės DNR – koks jis

Kaip ir žmonės, verslai gali turėti skirtingus DNR. Vieniems geresnis pasaulis yra pasaulis be aplinką teršiančių automobilių. Kitiems – su visuotinai prieinamu internetu. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Lietuvoje DNR sudaro trys pagrindiniai elementai – finansinis raštingumas ir edukacija, verslumo skatinimas bei tvarumas. Šie elementai glaudžiai susiję ir prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Praėjusių metų gruodį apklausus Lietuvos mokytojus, paaiškėjo, kad dirbant nuotoliniu būdu jiems trūksta kūrybiškos metodinės medžiagos. Taip pat mokytojai nurodė praleidžiantys kur kas daugiau laiko nei įprastai pamokų pasiruošimui.

Todėl kartu su įvairių sričių ekspertais buvo organizuota didžiausia nuotolinė pamoka „Mokonomika“ apie finansinį raštingumą, pilietiškumą, tvarumą, kūrybą ir kitus moksleiviams aktualius dalykus. Kadangi tokios pamokos poreikis buvo labai organiškas ir tuo metu ypač reikalingas, moksleiviai, mokyklos, švietimo bendruomenė atsiliepė į šią iniciatyvą ir šią pamoką stebėjo virš 200.000 žmonių – tai rezultatas, kuris viršijo lūkesčius.

Kuriant tvarias partnerystes ir ieškant sąlyčio taškų, gali sutapti ne tik DNR, bet ir papildomi vardikliai. Pavyzdžiui, organizacija „Maisto bankas“ renka paramą maistu ir dalija ją žmonėms bei organizacijoms, kuriems jos reikia labiausiai. Šalia to šiai organizacijai rūpi ir tvarumo, atsakingo maisto vartojimo ir nešvaistymo aspektas – apskaičiuota, kad vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išmeta 60 kg įvairių maisto produktų.

Tvariose partnerystėse visada pravartu ieškoti to, kas vienija verslą ir konkrečius NVO, bandyti atrasti papildomų naudų, ir žinoma, svarbiausia ieškoti to, kas teikia konkrečią naudą visuomenei.

Atrodo paprasta kaip 2x2, tačiau užsisukus kasdienybės ir darbų rutinos smagračiuose šią tiesą reikia kasdien atrasti iš naujo.

Komentaro autorius - Ernestas Ramonas, „Swedbank” socialinių iniciatyvų vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 6

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05
H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas.

Verslo aplinka
2021.04.04
M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų...

Verslo aplinka
2021.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku