E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas

Publikuota: 2021-03-05
Instituto nuotr.
svg svg
Instituto nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio modelis. Nuostabus pokytis. Tačiau koją sėkmingai reformai gali pakišti tai, kad šis modelis laikomas estišku. Todėl verta pažvelgti į jo atsiradimo istoriją.

Estijoje šis modelis įvestas 2000 m. Iki tol buvo taikomas tradicinis pelno apmokestinimas – tarifas siekė 26%, sąnaudų pripažinimo tvarka – panaši į kitų šalių. Diskusijų apie pelno mokesčio pertvarką iki reformos beveik nebūta.

O Lietuvoje mes jau nuo 1992 m. svarstėme apie būtinybę atpalaiduoti investicijas nuo mokesčių. 1993 m. šalia bendro 29% tarifo įsigaliojo 10% tarifas pelnui, panaudotam „kapitalinėms investicijoms“. Tyrimai rodė, kad reikia žengti toliau ir perkelti pelno apmokestinimą į jo paskirstymo momentą, ant dividendų. Įžvelgėme, jog tai leistų ne tik suaktyvinti investicijas, bet ir spręsti mokestinės pelno apskaitos problemas. Tuo metu sąnaudų pripažinimo tvarka buvo didžiulis iššūkis ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir mokesčių mokėtojams.

Anuomet atlikta analizė leido suprasti, kokią žalą daro mokestis, neretai mokamas nuo „popierinio“ pelno, kai realaus pelno nėra, arba kai dėl pinigų srautų įmonė neturi lėšų mokesčiui sumokėti. Visa tai alina ekonomiką. Ir atvirkščiai – šalies konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip intensyviai sugebama paversti uždirbtą pelną naujomis investicijomis ir tuo pačiu – auginti produktyvumą, kurti darbo vietas ir didinti žmonių pajamas. Tai – raktas į tvarią ir efektyvią ūkio plėtrą.

Suformulavę, kaip ir kodėl reikia pertvarkyti pelno mokestį, tai pristatėme 1995 m. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių reforma ekonomikos augimo labui“. Ir ką gi? Valdžia patikėjo idėja, tačiau pradžiai pasirinko tarpinį variantą: nulinį reinvestuojamo pelno mokesčio tarifą. Šį, nuo 1997 m. iki 2002 m. galiojusį modelį, daugelis atsimena kaip Lietuvos ekonomikos atsigavimo variklį. Įmonės aktyviai investavo į technologinį atsinaujinimą, plėtrą, augo ekonomikos našumas ir konkurencingumas. Sumažėjo šešėlinės veiklos, nes nyko paskatos turėti „dvigubą buhalteriją“. Tie metai padėjo pagrindą Lietuvos ūkio stiprėjimui.

Siekis eiti toliau su pelno mokesčio perkėlimu ant paskirstyto pelno įgavo vis daugiau populiarumo. Mūsų koncepcijos centre buvo ne tik pragmatinis siekis paskatinti investicijas. Apmąstę visą mokesčių sistemą, atradome, kokią žalą ekonomikos efektyvumui turi tarpinio finansinio rezultato apmokestinimas juridinio asmens lygmeniu. Tai nutraukia natūralų pinigų srautą našiausioje grandinėje, išima lėšas iš įmonės tuo metu, kai jos gali teikti didžiausią naudą, nes yra, vaizdžiai kalbant, kaip sėkla, iš kurios kalasi naujas gerovės kūrimo daigas.

Būtent uždirbtas pelnas teikia informaciją apie tai, kur ir kaip gali būti sukurta daugiausia gerovės ir kokių investicijų tam reikia – naujų staklių, technologijų, logistikos sprendimų ar panašiai. Gražu, kad tokiomis investicijomis iš pelno vienodai suinteresuotos visos visuomenės grupės, o įmonės darbuotojams tai yra ateities darbo vietos išsaugojimo ir atlyginimo augimo garantas. Nenuostabu tad, kad šį modelį remia ir dešiniosios, ir kairiosios partijos.

Idėja pereiti prie vienkartinio pelno apmokestinimo tapo populiari ir buvo įtraukta į kelių politinių partijų programas. 1999 m. IX Vyriausybė užsibrėžė, kad „nuo 2000 m. bus visiškai neapmokestinamos įmonių pajamos, skirtos verslui plėtoti“. Vėliau ši nuostata įtraukiama ir į XI Vyriausybės programą. Žinia apie Lietuvoje taikomą modelį ir rengiamą perėjimą prie dividendų apmokestinimo pasklido pasaulį. Lietuva tapo juridinių asmenų mokesčių sistemos pertvarkos epicentru.

Ir štai, 2000 m. reforma buvo įgyvendinta. Tačiau ne Lietuvoje. Rinkimus laimėjusi Estijos Reformų partija įgyvendino daug metų Lietuvoje keliamą tikslą. Martas Laaras ir Siimas Kallas ryžosi reformai, nors šalyje nebuvo tokios autentiškos diskusijos apie pelno mokestį, kokios vyko pas mus, nebuvo ir tradicijos neapmokestinti reinvestuoto pelno. Estijos Finansų ministerijos specialistams reforma buvo nemaža staigmena ir jie prisimena, kaip per dvi savaites, likusias iki įstatymo įgyvendinimo, turėjo parengti visus lydimuosius dokumentus ir išaiškinimus.

Tais pačiais metais reforma galėjo įvykti ir Lietuvoje, tačiau Vyriausybė nutarė atsisakyti šio, į savo programą jau keliskart įtraukto, tikslo. Tarp argumentų – galimas ES nepritarimas ir nerimas dėl to, kaip šis modelis veiks realybėje. Tuo metu Lietuvos apskaitos specialistai ir mokesčių konsultantai abejojo, kad verta pirmiesiems žengti šį žingsnį. O estai žengė.

Taigi estiškas pelno mokesčio modelis iš tiesų yra lietuviškas ir jis su kaupu atsidėkos, jeigu bus grąžintas į tėvynę.

Komentaro autorė - Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 1

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 81

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 3

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05
H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas.

Verslo aplinka
2021.04.04
M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų...

Verslo aplinka
2021.04.03
VMI patogu, o verslui? 2

Reikalaujant duomenis teikti standartizuotu formatu, Lietuva, kaip jai būdinga, nuėjo sudėtingiausiu keliu –...

Verslo aplinka
2021.04.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku