M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Publikuota: 2021-03-04
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Telia Global Services Lithuania vadovas

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių bumo“ (angl. boomers) atstovai laikomi disciplinuotais, „X“ karta – vangiais, tūkstantmečio karta (angl. millenials) yra linkę išlepti, o „Z“ kartą į priekį veda pripažinimas. Visos jos formavosi esminio įvykio ar pokyčio akivaizdoje – Vietnamo karo, interneto atsiradimo ar sparčios skaitmenizacijos raidos. Tuo tarpu netolimoje ateityje į įmones pasibelsiančios amžiaus grupės gyvenime – visas pluoštas kasdienybės, ekonomikos, geopolitikos, aplinkosaugos pokyčių, nulemsiančių dar nematytą požiūrį į darbą ir gyvenimą

Millenialsų vaikai (gimę 2009-2025 m.) COVID-19 pandemijos akivaizdoje stebi kardinaliai skirtingo požiūrio į darbą bei jo prasmę gimimą. Būtent šiai, popandeminei arba „C“ kartai, teks spręsti ekonominius iššūkius po subsidijų pabaigos, be to, jų atsakomybėje paliksime nykstančius planetos išteklius, rasių, lyčių nelygybę ir skaitmeninio pasaulio apsaugojimą nuo tolimesnių manipuliacijų (angl. fake news).

Permainingoje aplinkoje augantys ir bręstantys jaunuoliai jau dabar išsiskiria viena ryškia savybe – nuolatiniu emocinio ir fizinio balanso poreikiu. Jungtinės Karalystės sveikatos asociacijos duomenimis 12-24 m. jaunuolius pandemija psichologiškai paveikė labiausiai iš visų amžiaus grupių, o JAV statistikos departamentas skaičiuoja, kad nedarbas iki 19 m. jaunuolių tarpe 2020 m. išaugo dvigubai. Kurdami savo karjerą po COVID-19 jie vengs nestabilių, stresą keliančių darbų, taip siekdami apsaugoti savo vidinę ramybę. Tačiau į ją kėsinasi ir dar vienas pokytis – populiarėjantis darbas iš namų ir nutolimas nuo kolegų.

Naujas darbuotojo ir darbdavio santykis

Ieškosiantys profesinių galimybių neapibrėžtoje aplinkoje turės aiškų prioritetą, kurį pandemija dar labiau sustiprino. „Manpower“ tyrimų duomenimis, dar iki COVID-19 šiuo metu jauniausios „Z“ kartos pagrindinis darbo paieškos kriterijus buvo stabilumas ir saugumas. Nuo apklausos praėjo vos metai ir JK sveikatos asociacijos tyrimas atskleidė, jog būtent ši amžiaus grupė buvo labiausiai paveikta prastovų ir atleidimų. Jei aplinka nesikeis, jaunuoliai vis dažniau vietoje miglotos karjeros galimybės rinksis saugumą. Vis mažiau žmonių keičiant darbus konkurencija augs, o darbdaviams reikės būti atviriems norint pritraukti „C“ kartos ateities darbuotojus.

Pandemijos metu pamatėme, kokį svarbų vaidmenį atlieka darbdavys. Organizacijos nebegali simuliuoti – „Manpower“ apklausos atskleidė, kad jauniausioms darbuotojų kartoms įmonės tikslai ir paskirtis (angl. purpose) itin svarbu, o dar svarbiau – įrodyti šiuos žodžius veiksmais. Darbdaviai, kuriems pavyks įprasminti savo veiklą, taps patraukliausiais ir pritrauks daugiausiai tomis pačiomis vertybėmis besivadovaujančių specialistų.

Svarbios bus ne tik asmeninės pažiūros – ateities karta „C“ vertins individualumą, t.y., kiekvienas žingsnis – nuo mokymosi proceso, informacijos vartojimo, asmeninio tobulėjimo iki darbo metodikos – privalės būti personalizuotas. Įmonėms teks pamiršti plačiajai organizacijai kuriamus ir šalims ar biurams pritaikomus procesus – kiekvienas darbuotojas norės gauti jam adaptuotą darbo, tobulėjimo ir papildomų naudų bei privalumų pasiūlymą (angl. employee value proposition) bei gaires, iš kur ir kaip ji ar jis dirbs.

Šis momentas – iš kur dirbs jaunoji karta – darbdaviams kelia daugiausiai klausimų. Nors „Slack“ duomenimis vos 28% darbuotojų po pandemijos nori sugrįžti į biurą, šiandieninė jauniausioji „Z“ karta, anot tyrimų, yra sunkiausiai prie darbo iš namų prisitaikanti amžiaus grupė. Atrodytų, jog jie turėtų su šiuo iššūkiu susidoroti lengviausiai, tačiau jiems itin svarbi socializacija, o ją geriausiai užpildydavo darbas biure.

Socialiniai įgūdžiai ir individualizmas

Nepaisant išskirtinių jauniausių amžiaus grupių technologinių įgūdžių, organizacijų valdymo sistemų kūrėjų „Smartsheet“ tyrimas parodė, kad net 82% „Z“ kartos atstovų pandemijos metu jaučiasi atitrūkę, o kartais visai nutolę nuo pasaulio dirbdami virtualiai. Prisiminus, kad psichologinė savijauta yra jaunuolių silpnoji vieta (vien JAV psichologų asociacijos fiksuoti jauniausios kartos depresijos atvejų skaičiai per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo), įmonės jau dabar skuba darbuotojams į pagalbą.

„Gartner“ atskleidė, kad 54% įmonių didino biudžetą geros savijautos programoms. Siekdamos išlaikyti bendradarbiavimo lygį, užkirsti kelią krentančiam produktyvumui, ir, svarbiausia, – sustiprinti bendrumo, „buvimo kažko didelio dalimi“, jausmą, įmonės pasiūlė platų paramos pasirinkimą – meditacija, paskaitos, subsidijuojamos individualios psichologų konsultacijos ir t.t. Nepaisant dedamų pastangų, išvilioti jauniausią kartą iš asmeninės skaitmeninės aplinkos gali pasirodyti sudėtinga. Jie pripratę viską gauti tuomet, kai užsinori (angl. on-demand), todėl organizacija turi prisitaikyti.

Valdydama savo darbo aplinką panašiai kaip valdo savo socialinį gyvenimą internete, „C“ karta vis labiau užsidaro savyje – laikui bėgant galime stebėti tendenciją, kai nuotolinis darbas taps įprastu, bet kartu bus prarasti komandinio darbo įgūdžiai. Dirbdami individualiai jie gali būti itin talentingi, tačiau nebendradarbiaudami su kolegomis, jie praras komandinio darbo įgūdžius, todėl tiek vadovams, tiek personalo specialistams reikės išmokti atrasti šį nutolusį potencialą ir padėti tokiems profesionalams augti.

Kaip pasiruošti „COVID-19“ kartai

Vienas pagrindinių šios kartos bruožų, be abejonės, bus pripažinimas ir tai, kaip vadovai sugebės pamatyti atskleisti kiekvieno stipriąsias savybes – tai lems, ar jaunuoliai norės dirbti būtent jūsų organizacijoje. Individualaus dėmesio svarba galios ir karjeros planavime. Prisiminkime, kad ši karta išaugo su instrukciniais (angl. how-to) vaizdo klipais ir mygtuko paspaudimu pasiekiama informacija, todėl aiškus karjeros kelias jiems būtinas nuo pirmosios darbo dienos.

Dėmesys kiekvieno poreikiams nebus laužtas iš piršto – „Pew Research Centre“ duomenimis – kuo jaunesnė karta, tuo dažniau jie linkę rinktis vienatvę. Dirbdami nutolusiose komandose jie nepatiria bendravimo su kolegomis biure džiaugsmo, neturi šeimos, todėl komandos vadovas turi įgusti klausytis, atpažinti emocinę darbuotojo būseną ar pritaikyti kitus emocinio intelekto įrankius.

Pandemija jau dabar keičia mūsų įprastus elgesio, poreikių ir požiūrio modelius. Nežinomybės metu besiformuojanti „C“ karta žino, kad pasaulis gali pasikeisti per vieną naktį, kad dirbti iš namų yra įprasta, o laiko, skirto sau, artimiesiems ar asmeniniams pomėgiams, gali būti daugiau. Nors „remote“ sąvoka paieškos sistemose dar vis populiariausia, ateityje vis tiek turėsime rasti modelį, leisiantį sėkmingai derinti darbą iš namų su darbu biuruose pagal individualius poreikius.

Gera žinia ta, kad įmonės ir mokslo įstaigos dar turi laiko pasiruošti naujajai darbuotojų kartai, kuri reikalaus daugiau, bus pripratusi prie staigių pokyčių ar iššūkių ir skaitmenizuota kur kas labiau nei bet kuri buvusi prieš tai. Darbdaviams būtina analizuoti šias tendencijas ir ruošti strategiją, kaip atskleisime pokarantininės darbo rinkos potencialą.

Komentaro autorius - Marius Ivanauskas, „Telia Global Services Lithuania“ vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 6

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 83

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05
H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas.

Verslo aplinka
2021.04.04
M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų...

Verslo aplinka
2021.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku