Renovacijai ieško atspirties taško

Per penkerius metus nuo 2015 m. renovuota 2.500 daugiabučių. Pagal naujausius Aplinkos ministerijos planus per 2021-2023 m. ketinama renovuoti beveik 2.700 namų.

Kaip seksis vykdyti šiuos planus, priklausys nuo daugybės aplinkybių, nes statybos bendrovės ne itin likusios imtis tokių darbų, kadangi nevilioja mažas pelningumas, vyrauja nepasitikėjimas rangovais, be to, trūksta darbuotojų – dėl pandemijos sumažėjo galimybė įsivežti jų iš užsienio, o geresni specialistai patys išvažiuoja svetur dėl didesnio uždarbio.

Pasak Daliaus Gedvilo, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento, renovacijos konkursuose neketina dalyvauti apie 70% jos narių. Renovacijos procesuose jis mato daug taisytinų aspektų – nuo konkursų iki darbų.

„Reikia visą pirkimų grandinę pereiti iš naujo, pradedant nuo investicinio projekto. Jie turi būti inicijuojami, kai yra techninis projektas. Pačios projektavimo paslaugos turėtų būti atidžiai ekspertuojamos, šiandien tai daroma pakankamai atmestinai“, – kalba D. Gedvilas.

Jis pasigenda ir elektroninio statybos darbų žurnalo – pasak LSA vadovo, popieriai būna netvarkingi, vėliau dingsta rangovas, ieško kito. Todėl norint paskatinti įmones dalyvauti, reikia išspręsti struktūrines problemas renovacijoje.

Dar viena problema – mažiausios kainos kriterijus. Jis, beje, neužtikrina geros darbų ir paslaugų kokybės ne tik renovacijoje: šį kriterijų vis dar mėgsta ir kitų viešųjų pirkimų užsakovai, nors praktika rodo, kad mažai sumokėjęs, mažai ir ne kažką gausi.

Apie mažiausios kainos kriterijaus taikymo trūkumus kalba ir kiti statybos sektoriaus atstovai. Donatas Sabanskis, renovacijos projektuose dalyvaujančios statybos bendrovės „Statkorpas“ vadovas, pritaria, kad mažiausios kainos kriterijus — didžiausia bėda konkursuose.

„Vienaip ar kitaip nukenčia patys gyventojai, nes verslas turi gyventi iš to, ką uždirba. Jis gali samdyti prastesnius darbuotojus, galbūt medžiagų sąskaita taupyti. Natūralu, kad mes irgi turime iš kažko gyventi“, – VŽ sako D. Sabanskis.

Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, pritaria statybos sektoriaus atstovams – jis sutinka, kad renovacijos procesuose – ne vienas taisytinas dalykas. Anot jo, per daug skiriama dėmesio biurokratijai ir per mažai inovacijoms.

„Pirma, tai sudėtingi užsakymai, nes labai daug fragmentuotų butų, daug derinimo. Antra, konkursai bandomi padaryti maksimaliai konkurencingi kainos atžvilgiu, bet ne inovacijų. Matome, kad inovacijos mažai skatinamos renovacijos konkursuose“, – VŽ sako S. Gentvilas.

Be to, medžiagos irgi būna tik standartą atitinkančios, o ne užtikrinančios ilgalaikiškumą. Sumokėjus kiek brangiau, ateityje būtų mažiau problemų su paslėptais defektais.

Ministras žada, kad renovacijų konkursuose bus pokyčių – jis tikina, kad per artimiausias savaites Vyriausybėje bus patvirtinta renovacijos strategija iki 2050 m. Kovą Seimui ketinama siūlyti pritarti visuomeninės ir daugiabučių renovacijos programas koordinuojančių agentūrų sujungimą.

Europos Komisijai ketinama teikti prašymą skirti lėšų renovacijai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

VŽ primena, kad kone visos išvardintos problemos yra gerokai įsisenėjusios, jų nepaisymas nesuteikia pagreičio renovacijos procesams. Keitėsi valdžios, buvo taisomi įstatymai, tačiau mažiausios kainos kriterijus ir toliau karaliauja viešųjų pirkimų sąlygose. Todėl ir nestebina, kad iš pirmo karto įvyksta tik kas trečias renovacijos konkursas – trūksta rangovų ir aišku, kodėl: tokiuose pirkimuose daugiau reikalavimų, daugiau biurokratijos, nors renovacijos projektų kaina išlieka panaši kaip ir kitų projektų rinkoje. Aplinkos ministrui, pasiryžusiam įvesti permainų renovacijos procese, galbūt reikėtų išgirsti Valiaus Serbentos, Būsto energijos taupymo agentūros vadovo, siūlymą — suteikti galimybę skelbti konkursą ne pavieniams daugiabučiams, o pastatų grupėms – laimėję didesnės apimties konkursą rangovai galėtų efektyviau skirstyti resursus, taip galima būtų pritraukti daugiau didesnių įmonių. Nes renovacija, be kita ko, – ir papildomos darbo vietos, ir investicijos.

Rašyti komentarą 0