Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros

Publikuota: 2021-03-02
Sauliaus Žiūros nuotr.
svg svg
Sauliaus Žiūros nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo koronaviruso – tai turėtų būti skaitmeninis arba fizinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo pateikėjas yra pasiskiepijęs, todėl gali lankytis pramogų, sporto arba maitinimo objektuose. Lietuvoje skiepijimo kampanija nėra itin aktyvi, vis daugėja žmonių, atsisakiusių skiepytis, – dėl prastos informacinės kampanijos visuomenėje plinta įvairūs gandai dėl vakcinų (ne)saugumo bei efektyvumo.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK), posėdžiavusi pirmadienį, nusprendė, kad šiuo metu nėra svarstomi jokie karantino atlaisvinimai. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vakar teigė, kad pernelyg užsitęsusio karantino efektyvumas kiekvieną papildomą savaitę ir mėnesį mažėja. Jis taip pat pridūrė, kad neigiamas ilgo karantino poveikis gali būti didesnis nei jo nauda, o kažkada rizikuoti ir atverti ekonomiką vis tiek teks.

Vyriausybės atstovai aiškina, kad karantino suvaržymų atlaisvinimą lems epidemiologinė situacija, o ji vis dar kelia nerimą. Viltys siejamos su vakcinavimu, kuris, pasak prezidento Gitano Nausėdos, iki vasaros vidurio turėtų apimti apie 70% Lietuvos gyventojų.

Tačiau kol kas tai atrodo tik kaip geras noras ir nieko daugiau. Pirmiausia dėl to, kad mūsų šalis gauna dar palyginti nedidelius kiekius skiepų. Kita vertus, didesnes abejones pakurstė britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ (AZ) produktas. Ši vakcina vis labiau praranda pasitikėjimą: viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji vertinama prasčiau nei kitos, – daugelio šalių politinis pasirinkimas apriboti vyresnių žmonių skiepijimą AZ vakcina, kol bus gauta daugiau duomenų apie jos veiksmingumą šiai gyventojų grupei. Taip pat kilo klausimų dėl vakcinos efektyvumo naujų mutacijų atžvilgiu ir galimo šalutinio poveikio.

Iškilus abejonėms dėl jos efektyvumo, Europoje kaupiasi nepanaudotos šios vakcinos atsargos.

Prancūzija, kaip rodo šalies Sveikatos ministerijos duomenys, penktadienį buvo panaudojusi tik 16% iš 1,1 mln. dozių, kurias gavo skaičiuojant nuo pirmo pristatymo vasario pradžioje, rašo „Financial Times“. Vokietija, ketvirtadienio duomenimis, buvo panaudojusi kiek daugiau nei penktadalį iš 1,45 mln. dozių, ta pati proporcija ir Italijoje, kuri yra gavusi per 1 mln. dozių. Ispanija panaudojo kiek mažiau nei trečdalį iš 808.000 dozių.

Pasaulio sveikatos organizacijos Strateginė patariamoji imunizacijos ekspertų grupė rekomendavo AZ vakcina skiepyti visus vyresnius nei 18 metų žmones. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ilgą laiką delsė, tačiau vis dėlto nusprendė, kad AZ vakcina skiepys visus žmones.

Ir skiepija. Viešumoje ėmė plisti atsiliepimai apie poveikį, kuris atsiranda po skiepų, ypač po AZ vakcinos. Vis daugiau žmonių jos atsisako, dėl to gali strigti ir vakcinavimo planas, ir susipainioti eiliškumas.

Vakar savotišku AZ vakcinos ambasadoriumi tapo G. Nausėda, pareiškęs, kad jis skiepysis šia vakcina, kai tik ateis jo eilė.

Kol kas nežinia, ar tokio šalies vadovo žygio pakaks įkvėpti abejojančiuosius. Galbūt autoritetų vertėtų paieškoti tarp patyrusių šios srities ekspertų, kurių žodis būtų svarus ir įtikinamas. Tačiau kol kas to pasigendame.

Štai EK pradėjo rūpintis „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo COVID-19 reikalais. Žadama ateinančiais mėnesiais sukurti techninę bazę skaitmeniniam sertifikatui, kad jis galiotų visose 27-iose ES šalyse.

Ursula von der Leyen, EK vadovė, „žaliojo paso“ terminą veikiausiai pasiskolino iš Izraelio, skiepijimo nuo COVID-19 pasaulinio lyderio. Pasak BNS, tai turėtų būti skaitmeninis arba fizinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo pateikėjas yra pasiskiepijęs, todėl gali lankytis pramogų, sporto arba maitinimo objektuose.

Tačiau šiuo metu ES vyksta dideli debatai, kaip toks Europos „žaliasis pasas“ galėtų būti naudojamas.

Nuo turizmo smarkiai priklausomos šalys, įskaitant Graikiją, ir oro bendrovių lobistai ragina padaryti šį dokumentą skiepų pasu, kad pasiskiepiję žmonės keliaudami neprivalėtų darytis testų arba karantinuotis.

Tačiau dauguma ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, mano, kad toks žingsnis būtų pernelyg ankstyvas.

Šios šalys baiminasi, kad būtų sukurta dviejų lygių visuomenė, kai pasiskiepiję žmonės galėtų mėgautis gyvenimu be suvaržymų, o dauguma, dar negavusių skiepų, toliau turėtų laikytis suvaržymų.

Šie argumentai kiek stebina: kodėl pasiskiepiję žmonės turėtų ir toliau sėdėti uždaryti? Jei tokie pasai atsiras tik po kelių mėnesių, ES šalys iki to laiko turėtų gauti kur kas daugiau vakcinos dozių nei iki šiol – proveržis žadamas jau antrąjį šių metų ketvirtį. Tad būtų paskiepyta didesnė dalis gyventojų, juolab kad Europos vaistų agentūra pasiruošusi įregistruoti ir kitų kompanijų vakcinas.

Kita vertus, gal tokių pasų atsiradimas kažkiek sumažintų vadinamųjų antivakserių ar šiaip įsibaiminusių žmonių abejones dėl skiepų saugumo ir veiksmingumo. Tai galbūt galėtų tapti ir savotišku stimulu nerimo apimtiems Lietuvos gyventojams. Daugėjant pasiskiepijusiųjų būriui atsidarytų vis daugiau verslų, žmonės greičiau grįžtų prie bent dalies įprasto gyvenimo.

Tačiau tam, VŽ nuomone, pirmiausia reikėtų ne šalies prezidento šuolio ant ambrazūros, ne svaičiojimų apie saugu/nesaugu ar veiksminga/neveiksminga, o normalios, įtikinančios komunikacijos (kurios kol kas pasigendame iš Sveikatos apsaugos ministerijos pusės), pagrįstos patyrusių ir autoritetingų ekspertų (ne lobistų) argumentais bei moksliniais tyrimais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 6

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05
H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas.

Verslo aplinka
2021.04.04
M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų...

Verslo aplinka
2021.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku