M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Publikuota: 2021-03-02
Europos Komisijos nuotr.
svg svg
Europos Komisijos nuotr.
Europos Komisijos narė

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po ankstyvosios stadijos darbų, kai buvo siekiama perprasti viruso veikimą bei pandemijos plitimą ir ieškoma naujų gydymo bei diagnostikos metodų, jau galime pagrįstai džiaugtis, kad per rekordiškai trumpą laiką buvo sukurtos veiksmingos vakcinos.

Čia buvo svarbus ne vien medicinos mokslas. Dirbtinis intelektas padėjo atkurti viruso genomo seką, o 3D spausdintuvais ligoninėms buvo greitai pagaminta asmeninės apsaugos priemonių ir papildomų ventiliatorių. Geriausi mokslininkai tapo žinomais žiniasklaidos veikėjais ir suvaidino ne mažesnį vaidmenį nei politikai – padėjo visuomenei spręsti beprecedenčius pastarųjų mėnesių uždavinius. Dar niekada nebuvome taip aiškiai pajutę, koks gyvybiškai svarbus mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo saugant žmonių gyvybes ir gerinant gyvenimo kokybę.

Ko turėtume pasimokyti iš žaliojo ir skaitmeninio ekonomikos atsigavimo po COVID-19? Kaip galime panaudoti permainas lemiančius mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad paspartintume pokyčius planetoje bei visuomenės gyvenime ir sukurtume naują tvarią ekonomiką, padėsiančią siekti sveikatos, gerovės ir lygybės tikslų plačiąja prasme? Ar pasinaudosime unikalia mūsų kartai tekusia galimybe dideles viešąsias investicijas skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurie leistų tvirčiau atsigauti ekonomikai ir padidintų jos atsparumą?

Atvirai kalbant, atsakymas nėra labai aiškus. Politinio ryžto netrūksta: Europa vieningai įgyvendina plataus užmojo žaliojo ekonomikos augimo darbotvarkę, pagal kurią siekiama iki 2050 m. visiškai panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir pramonės strategiją, kurios prioritetas yra skaitmeniniai sprendimai. Tam turime pakankamai finansinių priemonių: 1,8 trln. Eur pagal ateinančių septynerių metų ES daugiametę finansinę programą, įskaitant 95,5 mlrd. Eur, skirtų didžiausiai visų laikų mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“.

Vis dėlto, remiantis naujausiais Europos investicijų banko – būsimo ES žaliojo banko – duomenimis, pandemija lėmė nerimą keliantį privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sumažėjimą; gali būti, kad panašiu mastu mažės ir viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, nes vyriausybės ir įmonės patiria trumpalaikio likvidumo problemų, o dėl to ateityje gali nukentėti mūsų europinės pastangos siekti poveikio klimatui neutralumo.

Valdžios institucijos gali ir turėtų rodyti pavyzdį keičiant šią tendenciją. Tai rodo ir mūsų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas tikslas – 3% ES BVP. Europos Komisija ką tik paskelbė 1 mlrd. Eur vertės kvietimą teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų, tiesiogiai susijusių su Europos žaliojo kurso įgyvendinimu. Sulaukėme daugiau kaip 1.500 pasiūlymų, jų skaičius dvidešimt kartų viršijo finansuojamų projektų skaičių. Tokių pat teigiamų rezultatų sulaukta įgyvendinant naująjį Inovacijų fondą, skirtą kovai su klimato kaita ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui. Europos inovacijų taryba suteiks naujų galimybių pagal programą „Europos horizontas“ remti novatoriškus startuolius bei veiklą plečiančias įmones ir plėtoti Europos rizikos kapitalo rinką. Bandomieji projektai šioje srityje parodė, kad, palyginti su privačiomis investicijomis, viešojo finansavimo poveikis yra tris kartus didesnis.

Pagal neseniai patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus teikiama išankstinė parama ES šalims, įgyvendinančioms atsigavimo po COVID-19 investicijų ir reformų strategijas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pagal kurią valstybių narių nacionaliniams ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti skirta beveik 672,5 mlrd. Eur, sukurs sinergiją su kitomis ES finansinėmis programomis, kaip antai struktūriniais fondais, iš kurių remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Drauge su valstybėmis narėmis rengiame nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie leis maksimaliai išnaudoti šias investicijas ir jų poveikį įgyvendinant reformas.

Už mokslinius tyrimus atsakingi ES ministrai ragina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatyti didelės apimties mokslinių tyrimų ir inovacijų investicijas bei reformas, kurios padėtų spręsti įsisenėjusias problemas ir mažinti įvairių ES valstybių narių atotrūkį inovacijų srityje. Pavyzdžiui, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose galėtų būti numatyta novatoriškoms MVĮ ir startuoliams teikti pagalbą padengiant inovacijų kūrimo bei pateikimo ir plėtros išlaidas. Siekdamos padidinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos paramos veiksmingumą, valstybės narės gali sutelkti jėgas ir vykdyti tarptautinius projektus, pavyzdžiui, vandenilio gamybos ir atsinaujinančiosios energijos srityse. Kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų tikrai veiksmingi ilguoju laikotarpiu, investicijos turėtų būti siejamos su reformomis.

Tai tik pavyzdžiai – yra daugybė būdų mokslinius tyrimus ir inovacijas integruoti į nacionalines ekonomikos gaivinimo strategijas. Dabar, kai kartu su valstybėmis narėmis dirbame, kad per artimiausius mėnesius baigtume rengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, pats metas veikti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė visapusiškai dera su Europos žaliuoju kursu. Jos išlaidos yra kryptingos, atitinkančios principą „nedaryti didelės žalos“ ir Europos tvarumo įsipareigojimus. Investuotojai labai domisi aplinkosaugos, socialiniais ir gero valdymo projektais. Tai aiškiai rodo, kad reikia kurti naują ES taksonomiją, kuria bus grindžiamas tvarus finansavimas ir būsimi pamatiniai pasiūlymai dėl žaliųjų obligacijų standartų. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas visiškai atitinka šią naują struktūrą.

Pasaulyje pirmaujantys Europos mokslininkai, tyrėjai ir novatoriai gali pagrįstai didžiuotis tokiu savo vaidmeniu per pandemiją. Moksliniai tyrimai ir inovacijos ne mažiau svarbūs ir padedant ekonomikai bei visuomenei atsigauti po krizės ir apsaugoti mūsų gyvenimo būdą. Formuodami atsigavimo po COVID-19 priemones turime atsižvelgti į sparčiai kintančius didelio masto pasaulinius klimato kaitos ir skaitmeninės transformacijos iššūkius – ateities kartoms reikia palikti tvarumo, sveikatos, atsparumo ir sąžiningumo paveldą. Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 strategijose turime numatyti aiškų mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetą, šios galimybės praleisti negalime.

Komentaro autorė — Mariya Gabriel, už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai vėliau – per vėlu

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku