Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Publikuota: 2021-03-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu kritusi drabužių paklausa, dalis įmonių paskelbė prastovas. Tekstilininkai tikina, kad prastovų kompensavimas – tik laikina pagalba, tad siūlo valstybei imtis ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų bendrovėms išnaudoti pagrindinį Lietuvos tekstilės pramonės pranašumą – lankstumą.

Statistikos departamento duomenimis, tekstilės produkcijos gamybos apimtis sausį, palyginti su 2020 m. pradžia, mažėjo 7,6%, drabužių siuvimo – 8,4%. Vienos bendrovės sumažino gamybą dėl tiesioginių COVID-19 pasekmių: veiklą riboja tarp darbuotojų įsisukęs koronavirusas, kitos, nors ir pajuto šiokį tokį atsigavimą, yra susirūpinusios dėl galimo užsakymų mažėjimo: menksta vyriškų kostiumų, marškinių paklausa – žmonės nebedirba biuruose, o dirbant namuose garderobo atnaujinimas kol kas lyg ir nebeturi prasmės. Kai kurios užsienio šalių aprangos bendrovės imasi gaminti specialias naminių drabužių kolekcijas.

Pasak Kęstučio Daukšio, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidento, dabar įmonėse yra siuvami drabužiai vasarai ir su jų užsakymais nėra blogai, tačiau tvyro nežinia dėl pavasario ir vasaros sezono, kai reikės pradėti siūti žieminius drabužius.

Karantinas smarkiai apkarpė drabužių paklausą, didelė dalis žieminių drabužių nebuvo parduota ir tebeguli prekybininkų sandėliuose, tad bendrovės nežino, kiek žiemos sezonui sulauks užsakymų. Net apytikriai prognozuoti niekas nesiima, nes sunku nuspėti, koks bus tolesnis pandemijos „scenarijus“, kokią įtaką COVID-19 (ne)plitimui padarys vakcinavimas, ar bus skelbiami (kiek ir kur) karantinai ir pan.

Be to, tekstilės gaminių paklausą gerokai koreguoja galima rizika dėl pasaulio ir Europos ekonomikos nuosmukio, o tai tiesiogiai atsiliepia galutinei vartotojų perkamajai galiai.

Kai kurių tekstilės šakų gamybai įtaką daro augantys atlyginimai bei brangstančios žaliavos – tai didina gaminių savikainą ir skatina itin aršią konkurenciją su Kinijos, Turkijos, Lenkijos gamintojais eksporto rinkose. Su tuo susiduria kojinių mezgėjai ir kai kurie drabužių siuvėjai.

Nuo pandemijos padarinių lietuviškas įmones gelbsti jų lankstumas, sugebėjimas perorientuoti gamybą pagal „dienos paklausą“. Per pirmąjį karantiną ne tik aprangos, bet ir minkštų baldų pramonė nuo prastovų gelbėjosi siūdami kaukes – jas dovanojo medikams, bendruomenėms, aprūpino gyventojus, investavo į inovacijas, ieškodami virusus naikinančių medžiagų.

Naujas išmėginimas Lietuvos tekstilės pramonės laukia nuo 2025 m. – tada įsigalios šiemet planuojama priimti Briuselyje rengiama tekstilės atliekų direktyva. Tai palies visą sektorių: plastiko direktyvos pavyzdžiu gamintojai turės įrodyti, kad atliekos surenkamos ir perdirbamos, tad ateityje tvarumo svarba tik augs.

Nors kol kas informacijos apie būsimus pokyčius yra nedaug, prognozuojama, kad bus apmokestinami visi tekstilės gaminiai. Tačiau įmonės, kurios gaus pažymą, kad jų gaminiai surenkami ir perdirbami, sumokėtą įmoką atgaus.

„Neabejotinai naujas mokestis bus įskaičiuotas į gaminio kainą“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

ES valstybės yra įpareigotos, kad nuo 2025 m. būtų surenkamos tekstilės atliekos, o EK iki to laiko svarstys galimybę nustatyti tekstilės atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir perdirbimo tikslus.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 11.000 t tekstilės atliekų, iš jų 8.500 t – gamybinės.

Apie tai, kad sektoriaus padėtis lieka įtempta, skelbia ir Europos gamintojus vienijanti Europos aprangos bei tekstilės konfederacija „Euratex“. EK ruošiantis trečiąjį šių metų ketvirtį pristatyti Europos tekstilės strategiją, organizacija ragina Briuselį pasirūpinti ne tik tvarumo transformacija sektoriuje, bet ir pagalba jam atsitiesti po pandemijos krizės.

„Perėjimas į švaresnę ir skaitmenintą tekstilės pramonę turi vykti per specifinius fondus ir programas. Smulkusis verslas neturi galios trumpuoju laikotarpiu pats inovuoti savo produktus ar gamybos technologijas“, – teigia drabužių pramonės bendroves vienijanti „Euratex“.

Panašu, kad įmonės, siekdamos išlikti rinkoje, ieškos naujų galimybių, pavyzdžiui, imtis siuvimo drabužių, kuriems yra paklausa. Prastovų dengimas gali būti tik laikina išeitis, valstybė negali ilgą laiką padėti visoms įmonėms.

VŽ nuomone, valstybė galbūt galėtų padėti tradicinei, daug darbuotojų turinčiai šakai kitomis priemonėmis – tekstilininkai sako, kad ilgalaikiai valstybės sprendimai padėtų bendrovėms persiorientuoti ir geriau pasiruošti Europoje rengiamai Tekstilės strategijai bei ateities konkurencijai.

Galbūt, atsižvelgiant į tvarumo svarbą, valstybė galėtų įmonėms padengti sertifikatų įsigijimo kaštus — įmonėms tai kainuoja nemažus pinigus. K. Daukšys tikina: jei valstybė prisidėtų, bendrovės turėtų daugiau galimybių gauti naujų užsakymų ir konkuruoti.

LATIA vadovas taip pat ragina „susiimti“ su valstybės užsakymais, kuriuose Lietuvos bendrovės dažnai pralaimi. Pasak jo, įprasta, kad išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Švedija ar Olandija, labai sunku įeiti į rinką, jei nesi vietos gamintojas, o pas mus daug viešųjų pirkimų laimi Vidurio Azijos tekstilės bendrovės, galinčios produkciją pasiūlyti pigiau.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 6

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05
H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas.

Verslo aplinka
2021.04.04
M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų...

Verslo aplinka
2021.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku