Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti?

Publikuota: 2021-02-28
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi neturime. Baterijas įsivežame gatavas, jas pristato beveik 2.000 tiekėjų. Naujausiais (2018 m.) Eurostato duomenimis, per atliekų surinkimo sistemas Lietuvoje surenkame 46% panaudotų baterijų ir akumuliatorių, palyginti su į rinką patenkančiais produktais – Europos Sąjungos nustatytas šių atliekų užduotis šaliai vykdome. Visgi to nebepakanka – pagal 2020 m. gruodžio mėnesį patvirtintą naują Europos Komisijos Baterijų direktyvą 2030 metais šalyje turėtume surinkti nei daug nei mažai – 70% panaudotų baterijų.

Augant skaitmenizacijai, vystantis elektronikos pramonei, mažinant iškastinio kuro naudojimą ir vis didesniu mastu keliaujant elektra varomomis transporto priemonėmis, baterijų, ypač tų, kuriose naudojamos ličio technologijos, kiekis rinkoje auga. EK duomenimis, iki 2030 m. baterijų paklausa – pirmiausia dėl elektra varomo transporto – pasaulyje išaugs 14 kartų. Telefonai, laikrodžiai, nešiojamieji kompiuteriai, kiti nešiojamieji prietaisai irgi verčia sukti galvas: kur dėsime jų baterijas, kai jos susidėvės?

Visame pasaulyje pripažįstama, kad iki šiol baterijų kūrėjai ir gamintojai daugiausia dėmesio skyrė šių produktų efektyvumui ir patikimumui, o ne galimybei juos perdirbti. Pavyzdžiui, praėjusių metų duomenimis, JAV perdirbama vos 5% aukštosiomis ličio technologijomis pagamintų baterijų. Lietuvoje iš keleto registruotų perdirbėjų baterijų atliekas tik iš dalies perdirba viena įmonė, kuri išgauna vos kelis procentus žaliavų iš viso baterijos svorio. Visa kita dalis šios rūšies surinktų atliekų kaip žaliava perduodama įgaliotiems perdirbėjams už šalies ribų.

Didžioji dalis technologijų sektoriaus atstovų tvirtina: šiandien perdirbti ličio jonų bateriją (akumuliatorių) kainuoja daugiau, nei yra vertos jo viduje esančios panaudotos medžiagos. Pateikiami skaičiavimai, kad kol kas labiausiai apsimoka tokias panaudotas baterijas tiesiog kaupti, nedarant su jomis nieko (laukiant tobulesnių perdirbimo technologijų?). Priežastis – bateriją sudaro itin daug ir technologiškai sunkiai atskiriamų elementų. Dėl to pasaulyje taikoma ir tokia praktika: už tam tikrą mokestį panaudotos baterijos perduodamos į trečiąsias šalis, kur jos paprasčiausiai laikomos.

Gamintojai tampa perdirbėjais Tiesa, per keletą pastarųjų mėnesių įvyko svarbių pokyčių. Pagal naująją EK Baterijų direktyvą nuo 2024 m. liepos 1 d. įkraunamosios pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos rinkai galės

Lengvesni prietaisai (su lengvesnėmis baterijomis) iš esmės leidžia sąlyginai sumažinti elektronikos atliekų srautą, tačiau tokia reliatyvi nauda pasiekiama kitos bėdos sąskaita – itin maži komponentai tokiose baterijose tiesiog suklijuojami – išardyti ir pataisyti ar perdirbti tokius produktus yra ne tik labai sunku, bet ir ekonomiškai nenaudinga.

Vis dėlto EK pažadai atrodo viltingi: per ateinančius 20 metų ličio baterijų, kurias galima perdirbti, skaičius išaugs 700 kartų. Todėl ES didinant tiek elektronikos atliekų, tiek ir baterijų atliekų kiekius, prireiks ir naujo požiūrio į baterijų gamybos technologijas. Neapsieisime ir be naujų logistikos sprendimų. Juk baterijos priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai ir jų transportavimo išlaidos yra gerokai didesnės nei gabenant paprastus krovinius.

Kaupikų šalis: šiandien ir rytoj

Bet vėlgi: ką tai reiškia Lietuvai, neturinčiai nei iškastinių išteklių, nei atitinkamų gamintojų, nei perdirbėjų? Galų gale – ką tai reiškia pandemijos paliestai šaliai? Dar iki koronaviruso sukeltų permainų – 2018 metais – Elektronikos platintojų asociacijos inicijuotas KTU atliktas tyrimas atskleidė apie 2,5 karto mažesnį mūsų šalies gyventojų elektronikos įrangos vartojimo lygį bei gyventojų polinkį kaupti namuose nebenaudojamus prietaisus. Šių metų pradžioje atliktas tyrimas rodo panašią tendenciją: 2020 m. senų telefonų į elektronikos atliekų konteinerius neišmetė net 41% apklausos dalyvių, panaudoti kompiuteriai liko neišmesti 20% atvejų. Nebenaudojamų prietaisų pernai savo namų ūkiuose teigė nepasilikę tik mažiau nei pusė – 44% respondentų, o 46% atvejų kaip pagrindinė tokios elgsenos priežastis buvo nurodytas gyventojų finansinis nesaugumas arba tiesiog nuostata, kad tai kada nors dar gali praversti.

Galėtume būti beveik tikri, kad absoliučia dauguma atvejų, kai nebenaudojamas prietaisas, kuriam reikia baterijų, buvo priglaustas namuose, jis paliktas su baterijomis. Nors ir labai norėtume, kad ši kaupimo nuostata galėtų pasikeistų per šiuos ar ateinančius krizinius ar pokrizinius metus, deja, stebuklingas posūkis ar lūžis artimiausiu metu vargiai įmanomas.

Kaupimą namų ūkiuose kaip pagrindinę kliūtį surinkti daugiau panaudotų baterijų įvardija ir šalies Aplinkos ministerija. Ačiū jai už tai, kad supranta padėtį, bando įsiklausyti į aplinkosaugos srityje veikiančių NVO įžvalgas. Tik ar suprasdami kliūtis, žinodami jų priežastis, automatiškai pamatome ir išeitis?

ES Žiedinės ekonomikos ir Žaliojo kurso ambicijos atrodo gražios ir protingos, tačiau atliekų tvarkytojai kartu su verslais ir gyventojais šiandien išgyvena krizę, o išplėstinės gamintojų atsakomybės principu paremtos užduotys surašytos augimo principu. Jau parengtos ir šalies atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų pataisos, pokyčių vis garsiau reikalauja savivaldybės, sudėlioti ambicingi ES planai, EK žada didžiulius pokyčius ar net „sprogimą“ baterijų rinkoje, tačiau žemesniame lygyje šias ambicijas lydi diskusijos, abejonės ar net priekaištai atliekų tvarkytojams.

Elektronikos ir baterijų atliekos – specifinės atliekos. Pirmiausia, tai nėra kasdien susidarančių atliekų rūšis ir ne tos atliekos, kuriomis skubama atsikratyti. Nepaisant to, tai yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis visame pasaulyje.

Todėl niekur nedingsime – teks kompleksiškai įvertinti specifines nacionalines aplinkybes ir veiksnius, išžvalgyti galimybes, sumodeliuoti mums tinkamiausią tvarką ir investicijas. Priešingu atveju galime sulaukti paradoksalaus nuotykio, kaip tai nutiko Prancūzijai – jai NVO rūpesčiu teko stoti prieš teismą už valstybinį nedėmesingumą klimato kaitai.

Komentaro autorius — Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 81

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 3

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05
H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas.

Verslo aplinka
2021.04.04
M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų...

Verslo aplinka
2021.04.03
VMI patogu, o verslui? 2

Reikalaujant duomenis teikti standartizuotu formatu, Lietuva, kaip jai būdinga, nuėjo sudėtingiausiu keliu –...

Verslo aplinka
2021.04.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku