V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams

Publikuota: 2021-02-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Avia Solutions Group“ direktorių valdybos narys

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į milijardų vertės kąsnius nereikėtų pamiršti, kad ekonomikos atsigavimas ir tvarus jos vystymasis pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių – šalies gyventojų. Kuo daugiau šalyje aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, tuo didesnę grąžą generuoja šalies biudžetas, tuo tvaresnė ekosistema kuriasi pačioje valstybėje.

Pastarojo meto politinės ir ekonominės aplinkybės Lietuvą atvedė ant naujų galimybių slenksčio. Ateina metas drąsiems politiniams sprendimams.

Niūrios tendencijos

Nors pastaruoju metu emigracijos rodikliai dėl pandemijos ir „Brexit“ stabilizavosi, tačiau žvelgiant plačiau Lietuvos gyventojų skaičius per daugiau nei tris dešimtmečius sumažėjo nuo 3,7 mln. iki 2,79 mln. gyventojų.

Lyginant su Nepriklausomybės atgavimo metais, Lietuvoje naujagimių gimsta maždaug trečdaliu mažiau. 2016 metais vieną pensininką išlaikė 3,5 darbingo amžiaus piliečiai, 2020 metais jau tik - 3,3, o pagal tendenciją ir „Eurostat“ prognozę 2030 m. vieną Lietuvos pensinio amžiaus gyventoją turės išlaikyti vos 2,2 dirbantieji.

Spartus darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas ir pensinio amžiaus žmonių kiekio augimas kelia didžiausią grėsmę tvariam šalies ūkio vystymuisi. Jei demografijoje neįvyks esminės permainos, neišsivengiamai mažės pensijos ir gilės socialinė atskirtis.

Mažėjantis dirbančiųjų skaičius taip pat atsilieps ir Lietuvos biudžetui. Tai pirmiausia pajus švietimo, sveikatos apsaugos, krašto apsaugos ir kitos kertinės valstybės sritys. Sprendžiant susidariusias problemas teks didinti valstybės skolą, naudotis ES parama ir finansinių institucijų teikiamomis paskolomis, už kurias mokės ateities kartos.

„Eurostat“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens 2,4 mln., 2045 m. – 2 mln. gyventojų. Visgi demografijos moksle naudojami statistiniai prognozavimo metodai neatsižvelgia į sistemingas politines priemones, kurios galėtų pakeisti gyventojų skaičiaus trajektoriją.

Naujosios Vyriausybės atsakas

Sveikintina, kad XVIII-oji Lietuvos Vyriausybė vienu iš prioritetinių uždavinių numatė „Laiko dvasią atliepiančią migracijos politiką“.

Vyriausybė savo programoje žada: „Paprastinsime migracijos procedūras, skatindami emigravusius grįžti, o talentus – atvykti arba pasilikti Lietuvoje po studijų. Paskirsime atsakingą valstybės instituciją, kuri rūpinsis aukštos kvalifikacijos specialistų, kilusių iš Lietuvos, ir užsieniečių pritraukimu ir integracija Lietuvoje. Sukursime paprastą ir aukštos kvalifikacijos specialistams patrauklią migracijos sistemą”.

Panašu, kad naujoji Vyriausybė aukštą pridėtinę vertę klos ne „trinkelėmis” iš dosnių paramos fondų, o remdamasi kompetencijomis. Džiugina įsipareigojimas paruošti „Verslo persikėlimo į Lietuvą planą” (pirmiausia iš kaimyninių šalių, tokių kaip Baltarusija), kuris pirmiausia inicijuos teisinio reguliavimo ir mokestinius pokyčius, didinančius Lietuvos konkurencingumą regione.

Pasaulinė patirtis

Pasaulyje apstu pavyzdžių, kaip vyriausybės sumaniai naudoja mokestines priemones privilioti talentus ir užsienio rezidentus. Tiems darbams, kuriems atlikti neužtenka vietos žmogiškųjų resursų ir, be abejonės, apskritai siekiant didinti užsienio rezidentų skaičių.

Tai žmonės, kurie į valstybės biudžetą suneša mokesčius, kuria aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Taip pat kultūriškai praturtina šalį. Užsienio rezidentai nedalyvauja politikoje, nebalsuoja (išskyrus, jei ES piliečiai, kurie turi teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose).

Nyderlandai, Didžioji Britanija, Malta, Airija, Singapūras, Jungtiniai Emyratai - puikūs pavyzdžiai, kaip naudojant mokestines lengvatas didinant gyventojų skaičių, ir taip kurti pridėtinę vertę savo šaliai.

Pastaraisiais mėnesiais girdime apie Baltarusijoje veikusių verslų migravimą į Europos Sąjungos valstybes. Bendraudamas su šių įmonių vadovais girdžiu, kad Lietuva ir ypač Vilnius jiems tampa prioritetu, ypač dėl geografinio artumo. Suprantant, kad ketinimai perkelti stiprias įmones į Lietuvą gali tapti ne laikinu, o tvariu reiškiniu, būtina susitelkti į tinkamo pasiūlymo paketo parengimą. Vienu tokių gali būti „Sodros“ mokesčių netaikymas užsienio rezidentams, kuriantiems aukštą pridėtinę vertę.

Operatyvus sprendimas dėl „Sodros“ mokesčio

Svarbu suprasti, kad užsienio rezidento atžvilgiu valstybė neįsipareigoja mokėti pensijos. Darbdavio ir darbuotojo sutartyje yra numatomos sveikatos apsaugos, o kartais ir privačios pensijos įmokos. Tad „Sodros“ mokesčių taikymas užsienio rezidentui yra akivaizdžiai perteklinis bei silpninantis šalies konkurencingumą kovoje dėl talentų.

Nesudėtinga apskaičiuoti tokio sprendimo naudą Lietuvos biudžetui. Netaikant pensijos socialinio draudimo ir darbdavio socialinio draudimo mokesčių laikinai dirbantiems Lietuvoje užsienio rezidentams, per artimiausius trejus metus galėtų būti sukurta mažiausiai 10.000 aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų.

Tokie darbuotojai, atskaičius mokesčius, „į rankas“ gautų apie 3.600 eurų. Darykime prielaidą, kad pusę atlyginimo užsienio rezidentas išleis prekėms ir paslaugoms, taip sumokėdamas PVM. Taip pat į biudžetą būtų mokamas gyventojų pajamų mokestis bei papildomas pelno mokestis.

10.000 užsienio rezidentų įneštų į Lietuvos biudžetą apie 130 mln. eurų papildomų pajamų. Sekdama progresyvių valstybių pavyzdžiu, Lietuva netgi galėtų išsikelti ambiciją per 10 metų pritraukti 100.000 aukštą pridėtinę vertę kuriančių užsienio rezidentų. Jų metinis mokestinis įnašas siektų mažiausiai 1,3 mlrd eurų. Tai yra daugiau šių metų biudžete skirta sveikatos apsaugai.

Tad „Sodros“ pensijos mokesčių netaikymas užsienio rezidentams ilgainiui taptų ūkio augimą stimuliuojančia priemone. Dėl naujų aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, išaugusių investicijų ir atlyginimų susiformuotų stiprus stimulas viešiesiems finansams. Ypač įvertinus PVM, nekilnojamo turto, akcizo, investuotojų mokamus pelno mokesčius ir kitas mokestines pajamas.

Ingridos Šimonytės ir Aušrinės Armonaitės ekonominei koalicijai atsiranda proveržio galimybė, kuri ženkliai didintų šalies konkurencingumą bei paverstų Lietuvą aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų rojumi Europoje.

Tad tenka viltis, kad išmintingi ketinimai ir šiuo metu atsivėrusios galimybės taps kūnu - konkrečiais veiksmais ir sprendimais.

Komentaro autorius - Vygaudas Ušackas, „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos narys, buvęs užsienio reikalų ministras, ES ir Lietuvos ambasadorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku