Žygis į „neliečiamas“ valdas

FM yra suskaičiavusi, kad mokesčių lengvatos per metus valstybei kainuoja apie 2,2 mlrd. Eur – tiek lėšų neatkeliauja į šalies biudžetą. Nurėžus kai kurias lengvatas, planuojama sutaupyti trečdalį šios sumos — apie 800 mln. Eur.

„Iš 2,2 mlrd. Eur liūto dalį sudaro neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) ar lengvata vaistams, tačiau tokių lengvatų nežadame naikinti“, – aiškina Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

Planuojama peržiūrėti pridėtinės vertės lengvatas viešbučiams, svarstoma didinti taršos apmokestinimą, atsisakyti nekilnojamojo turto lengvatos.

Taip pat siūloma atsisakyti lengvatų žemės ūkio veiklai. Išskirtinės mokestinės sąlygos ūkininkams buvo kritikuojamos jau seniai, tačiau nė viena valdžia nesiėmė keisti padėties iš esmės – pavyzdžiui, nustatyti didesnius pajamų ir pelno mokesčio tarifus, sulyginti juos su kitomis mokesčių mokėtojų grupėmis etc.

2017 m. finansų ministras Vilius Šapoka, pažadėjęs peržiūrėti visas mokestines lengvatas, išdrįso pareikšti įsisuksiąs į „neliečiamas“ ūkininkų pinigines valdas. Skaičiuota, kad vien dėl gausybės lengvatų ūkininkams valstybė kasmet praranda šimtus milijonų eurų.

Taip jau susiklostė, kad Lietuvos ūkininkai tapo kone labiausiai verkšlenančia „kasta“. Ar saulė šviečia, ar lietus pliaupia, vis jiems blogai. Užderėjo gausus grūdų derlius – blogai, nes dėl didelės pasiūlos sumažės supirkimo kainos, lietus paskandino pasėlius ar sausra užpuolė – nėra ko parduoti ir t. t.

Paradoksalu, kad garsiausiai dejuoja anaiptol ne smulkieji ūkininkai, o tie, kas važinėja prabangiais automobiliais, susipirko milijonus kainuojančią techniką, šeimininkauja tūkstantiniuose (!) hektaruose ir pan.

Niekinis yra ir ūkininkų argumentas, esą žemės ūkis yra specifinis, neprognozuojamas verslas. Kažin ar daug galėtume rasti verslų, kurių pajamas kas nors galėtų garantuoti? Tačiau lengvatinių mokesčių privilegiją metų metais mūsų šalyje turi tik viena klasė – lygesnė už lygius.

Aišku, V. Šapokos užmojai nuėjo vėjais – ir nenuostabu: tuometinės Vyriausybės mėginimui naikinti mokestines ūkininkų privilegijas buvo smarkiai pasipriešinta: mat „nuskriaustųjų“ priešakyje žygiavo valstiečių-žaliųjų vedlys, stambus žemės ūkio verslininkas Ramūnas Karbauskis, aiškinęs, kad Lietuvos ūkininkai „moka milžiniškus mokesčius“.

Raimondas Kuodis, ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, primena, kad daugelis mokesčių grupėje ir visuomenėje diskutuojamų dalykų pateikta svarstyti dar 2002 m.

„Dabar visi žinome apie mažą biudžetą, gyvulių ūkį, kodėl „Sodra“ yra mokestis (ne draudimo įmoka) ir kaip jį padaryti ne mokesčiu. Jau dvidešimt metų besitęsianti šių temų diskusija rodo, kad šalyje nėra strateginės disciplinos, o tai nulėmė, kad turime mažas pensijas, skurdą tarp pensininkų, korumpuotą viešąjį sektorių, vokelius medicinoje ir pan.“, – sakė ekonomistas.

Jis pasakojo, kad yra teikęs ne vieną konceptualų pasiūlymą, kaip visa tai pakeisti.

„Pradedant nuo įmonių veiklos formų infliacijos, kuri dabar yra pasiekusi patį piką. O mano siūlymas paprastas – pakanka trijų įmonės formų padengti tą visą „gerovę“, po kuria dengiasi ypatingieji Lietuvos žmonės. Deja, šita šalis yra gudrauodegių šalis ir kiekvienas bus ypatingas kažkuo, na, ir, be abejo, mokestine prasme“, – tęsė ekonomistas.

Kol kas darbo grupėje tik pristatyti pirminiai mokestiniai siūlymai, dalį kurių pateikė visuomenė. Po ekspertų pateiktų išvadų Vyriausybė parengs mokestinių įstatymų pataisas, kurios vėliau keliaus į Seimą. Tiesa, pavasario sesijoje jų dar nebus. Tad lengvatų „daržo“ ravėjimo teks dar palaukti.

VŽ nuomone, džiugu, kad pagaliau imamasi įsisenėjusių problemų, kad sprendimų tikimasi tik po išsamių diskusijų su visuomene. Galbūt pagaliau, R. Kuodžio žodžiais tariant, atsiranda viltis, jog „šios mokesčių darbo grupės vaisius bus tai, kad „šita Lietuvos gėda“ dėl mokesčių nebesitęs dar dvidešimt metų“.

Rašyti komentarą 0