L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus

Taip, mums visiems tai svarbu. Pirma, mes mokėsime už ją – bus įvestas motorinių transporto priemonių taršos mokestis. Antra, grynas oras mums irgi svarbus, ar ne?

Pradėkime nuo tikslų.

Aplinkos ministerija nori, kad iki 2030 metų Lietuvoje pusė visų naujai parduodamų asmeninių automobilių būtų elektriniai. Kalbant apie komercinį transportą, tikslai dar ambicingesni: skelbiama, kad VISOS komercinės autotransporto priemonės, nupirktos 2030 metais, būtų varomos elektra.

Ar tai įmanoma? Žinoma. Ar bus įgyvendinta? Šiandien tuo abejoju.

Pala, Laurynai, sakysite. Tu juk prekiauji elektromobiliais, veži į Lietuvą „Tesla“, tai ko čia purkštauji? Juk tavo verslas suklestės? Maloniai paaiškinu.

Praėjusiais metais Lietuvoje parduota 168.000 automobilių – tiek naujų, tiek naudotų. Elektromobiliai sudarė kiek daugiau nei pusę procento šio kiekio, jų parduota 1.184 vienetai.

Kodėl? Nes elektromobiliai yra brangūs, štai kodėl. Jie brangūs ne tik Lietuvoje, todėl visos šalys, norinčios skatinti mažesnę taršą, jų įsigijimui taiko paramą.

Lietuva irgi taiko paramą – tačiau per mažą ir su tiek paslėptų sąlygų bei žvaigždučių, kad pasinaudoti ja tampa iššūkiu. Lenkim pirštus.

Pirma – parama perkant naują elektromobilį Lietuvoje siekia 4.000 Eur. Daug – bet tik tol, kol nepasižiūri į perkamo elektromobilio kainą, kuri dažniausiai prasideda nuo 30.000 Eur.

Tai nemaža suma net gerokai turtingesnėse šalyse, todėl jos taikė kur kas didesnes subsidijas. Tos šalys, kuriose elektromobiliai tapo sėkmės istorija, pirkėjams kompensuodavo 10.000-12.000 Eur ir pamažu mažino šią sumą, kad sukurtų stimulą pirkti.

Norvegija, kol kas vienintelė šalis, kurioje daugiau nei pusė įsigyjamų transporto priemonių yra elektrinės, apskritai atsisakė joms taikomo PVM. Todėl jei skelbiate ambicingus tikslus – nusistatykite ir ambicingą paramos pirkėjams dydį.

Antra – net ir ši suma pirkėjams dažnai nepasiekiama, nes skiriant ją atsiranda daug keistų papildomų sąlygų.

Štai viena: parama taikoma įsigyjant transporto priemones lizingu, ir neskaičiuojama naudojantis išperkamąja nuoma. Kodėl taip yra? Gal kažkas ministerijos koridoriuose ir turi atsakymą, bet realiame gyvenime verslas naudojasi būtent išperkamosios nuomos paslauga.

Dėl įvairių priežasčių ji naudingesnė nei lizingas, ir verslas turi rinktis – gauti paramą, bet atsisakyti kitų privalumų, arba negauti ir mokėti už elektra varomą transportą brangiau. Ką verslas renkasi? Teisingai, įprastu kuri varomą transportą.

Arba štai kita: parama taikoma, jei pirmoji automobilio registracija įvyko Lietuvoje – ir netaikoma, jei ji įvyko kitoje šalyje, net jei automobilis joje nenuvažiavo nė kilometro.

Realiame gyvenime tai reiškia, kad įsigiję norimą automobilį užsienyje jūs negausite paramos. O kas nutiks, jei Lietuvoje nerandate pageidaujamo modelio? Jūsų problemos. Ir labai dažnai jūs jas spręsite įsigydami įprastu kuru varomą automobilį.

Trečia – net tada, kai į paramą galima pretenduoti, koją kiša mūsų puikioji biurokratija. Štai, sakysime, jei naują elektromobilį perkate šiandien – jokios paramos negausite. Terminas teikti paraiškas baigėsi vasario 1 d., procesas bus geriausiu atveju atnaujintas kovą, o gal ir dar vėliau.

Ar ministerija žinojo, kad jis baigsis? Turbūt, vilkimės, kad bent jau viename kabinete kabo kalendorius. Ar žinojo, kad reikės pratęsti? Matyt, irgi taip. Kodėl atsiranda toks tarpas? Niekas nežino.

Valstybė tokiu būdu sutaupo piliečių sąskaita – o po to kviečia tuos pačius piliečius vykdyti jos strategiją. Ir jei manote, kad mėnesio pertrauka yra mažai – tai pranešu, kad iki 2030 metų, kai reikės tuos visus tikslus įgyvendinti, liko 106 mėnesiai. Vieną procentą šio termino mes ką tik pralaukėme nieko nedarydami.

Ar galima padaryti kitaip? Žinoma.

Ministerija turėtų ne tik deklaruoti skambius tikslus, bet ir stebėti, kaip jie įgyvendinami. Per mažos sumos, nelogiškos taisyklės, biurokratija, dirbanti ne piliečiams, o nežina kam – visa tai turi pasikeisti. Daug galvoti nereikia – pakanka pasižiūrėti kad ir į tą pačią Jungtinę Karalystę ir tiesiog nusikopijuoti jos patirtį.

Jei pavyks, turėsim  saugesnį transportą keliuose ir švaresnį orą. Jei ne – visos šalys, perėjusios prie elektromobilių, džiaugsis veždamos mums seną šlamštą, nes pirkėjai tik jį ir įpirks.

Šiandien Aplinkos ministerija skelbia, kad sieks pirmojo scenarijaus – bet realiai daro viską, kad įvyktų antrasis. Ir tikrai būsiu laimingas, jei įrodysite, kad klystu.

Komentaro autorius L. Boguševičius yra MB „Deals On Wheels“ vadovas.

Rašyti komentarą 0