Pavėluotas bėgimas paskui ekonominę logiką

Publikuota: 2021-02-23
Algimanto Kalvaičio nuotr.
svg svg
Algimanto Kalvaičio nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Diktatoriai nei sveiku protu, nei ekonomine logika nesivadovauja – tai įrodo ir Baltarusijos sprendimas savo naftos produktus gabenti nebe per Klaipėdos, o per Rusijos uostus. Neatmetama galimybė, kad iš paskos paseks ir birieji kroviniai. Dar praėjusių metų rugpjūtį Lietuva demonstravo olimpinę ramybę – nei uosto, nei tuometinės Susisiekimo ministerijos vadovybė netikėjo, kad baltarusiški kroviniai mūsų šalį aplenks, todėl apie alternatyvas kalbos ir nebuvo. O uosto ateities reikalai buvo „užmarinuoti“ penkeriems metams.

Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos autoritarinis vadovas, pernai rudenį pagrasino, jog jo šalis atsisakys naudotis Klaipėdos uostu, per kurį daugiausia išvežama kalio trąšos ir naftos produktų, dėl Lietuvos aktyviai teikiamos paramos Baltarusijos opozicijai.

Ir štai — Rusijos ir Baltarusijos transporto ministrai penktadienį pasirašė susitarimą, pagal kurį per trejus metus per Rusijos uostus būtų perkrauta 9,8 mln. t produktų.

Šis ne ekonominės, o politinės logikos padiktuotas sprendimas skaudžiausiai palies AB „Klaipėdos nafta“ (KN), kurios krovos sraute Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK) produkcija iki šiol sudarydavo apie ketvirtadalį.

Vasarį viso šio srauto neliko, o KN neslepia, kad bent jau šiemet nesitiki BNK produkcijos sugrįžimo.

KN sutinka, kad Baltarusijos ir Rusijos susitarimas darys neigiamą įtaką bendrovės rezultatams, tačiau ją neutralizuoti numatoma tęsiant „veiklų efektyvinimą, tobulinant procesus, diversifikuojant veiklas ir praradimus kompensuojant kitų paslaugų alternatyvomis bei kaštų taupymu“.

Baltarusiškų naftos produktų netektis palies ir dvi Susisiekimo ministerijai pavaldžias bendroves – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) bei „Lietuvos geležinkelius“ (LG). Tačiau ir visam Klaipėdos uostui, ir LG būtų labai skausminga, jei Baltarusija į Rusijos uostus nukreiptų ir kitus savo krovinius, pirmiausia – koncerno „Belaruskalij“ gaminamas trąšas.

Artūras Drungilas, KVJUD direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius, VŽ yra pripažinęs, kad alternatyvos šiems kroviniams regione nėra.

„Jeigu rinkoje būtų alternatyvų, mes kartu su LG ir uosto įmonėmis jas jau būtume pavertę pajamomis Lietuvos valstybei“, – pernai rugpjūtį teigė jis.

Jis pripažįsta, kad rizika, jog neliks ir kitų baltarusiškų krovinių, nėra laužta iš piršto.

„Mes su uosto įmonėmis tuos dalykus sekame ir vertiname. Tikrai yra rizika, kad neliks trąšų, nes tikrai yra per kur jas išvežti ir be Klaipėdos“, — VŽ dėsto A. Drungilas.

Pasak jo, instrumentai, kuriais uostas gali daryti įtaką baltarusiškų krovinių srautui, yra infrastruktūra, paslaugų kokybė ir kainodara, bet „jei bus priimti politiniai sprendimai, ne mūsų gebėjimams bus juos kontroliuoti“. Norint, kad Klaipėdos uostas neatsidurtų senvagėje, būtina jo plėtra, nes dabartinės galimybės pritraukti naujų investuotojų išsemtos iki dugno.

Jis pasakoja, kad uostas baltarusiškų krovinių problemą identifikavo 2015 m. ir pradėjo naują uosto bendrąjį planą.

„Gaila, kad procesas užtruko penkerius metus ir tik praėjusių metų pabaigoje buvo patvirtintas. Dabar, kai turime jį patvirtintą, pradėjome ruoštis uosto teritorijos plėtrai. Nes šiuo metu visa uosto teritorija yra išnuomota ir dirbanti. Negalime priimti naujų klientų, kurie uoste dirbtų su kroviniais ir generuotų srautą. Galime priimti naujus krovinius, bet ne investuotojus“, – aiškina Klaipėdos uosto atstovas ir priduria: kroviniai uostą gali pasiekti dviem keliais – sausuma iš žemyninės dalies arba jūra. Tačiau sausuma atkeliaujančių krovinių srauto augimas yra apribotas ne tik dėl politinių rizikų ar geografijos.

„Žemyninėje dalyje be Rusijos ir Baltarusijos nelabai ką atrasime, nes kaimynai yra tokie, kokie yra. Be to, paprastai krovinių srautas auga kartu su ekonomika – tai reiškia, kad kažkokio didelio augimo tikėtis neverta. Todėl žiūrime į vandens pusę“, – kalba pašnekovas ir pripažįsta, kad vienintelė išeitis – nelaukti sausuma atkeliaujančių krovinių ir atsigręžti į jūros pusę.

VŽ nuomone, gaisras pradedamas gesinti gerokai pavėluotai – jei tikėtume, kad uostas baltarusiškų krovinių problemą identifikavo 2015 m. ir pradėjo naują uosto bendrąjį planą, kodėl procesas įstrigo net penkerius metus? Spartos, be kita ko, nepridėjo nei uosto vadovų kaita, nei tai, kad, Susisiekimo ministeriją valdant Jaroslavui Narkevičiui, uostas ilgą laiką vadovo apskritai neturėjo.

Kol kas atrodo, kad A. Lukašenkos grasinimų Lietuvoje niekas rimtai vis dar nevertina ir bendrų veiksmų nekoordinuoja, matyt, tikintis, kad kaimynų „batka“ tik pagąsdino. Tačiau turint reikalų su pašonėje įsikūrusiu desperatišku diktatoriumi būtina turėti „kas būtų, jeigu būtų“ planą. Realų planą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Petraitis. Lietuvos konkurencingumas: viešasis sektorius atsilieka, tačiau efektyvios vadybos galima išmokti

Analizuojant Lietuvos konkurencingumo indeksą (39 vieta iš 141 pasaulio šalies), kurį reguliariai skelbia...

E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 3

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku