Verslai, stumdomi tarp ministerijų

Publikuota: 2021-02-22
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Pandemijos į nuostolius įstumti paukštynai prašo valstybės pagalbos – sektorius teigia atsidūręs ant bedugnės krašto. Jie, kaip ir kiaulienos ar kiaušinių gamintojai, nors ir dirba kaip gamybos fabrikai, negali pretenduoti į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) skirstomas „pandemines“ pagalbos lėšas, todėl siunčiami į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Verslininkai teigia, kad pastaroji neskuba dėti daugiau pastangų kovojant dėl sektoriaus bendrovių.

Paskelbus karantiną paukštienos perdirbėjai prarado viešojo maitinimo sektorių, kuriam tekdavo 20-30% realizuojamos paukštienos, dėl perprodukcijos rinkoje kainos ėmė kristi žemyn. Tuo pačiu metu produkcijos gamybos kaštai dėl išbrangusių pašarų didėjo.

„Paukštiena yra ilgo ciklo verslas, skirtingai nei kokia turizmo agentūra, mes, atėjus sunkiems laikams, negalime stabdyti savo gamybos ir tiesiog išlaukti. Tačiau esame mažų maržų verslas ir kritus paukštienos kainoms nebegalėsime tęsti veiklos įprastomis apimtimis“, – bendrą paukštienos verslo padėtį VŽ nusako Darius Gudačiauskas, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius.

Pasak jo, kadangi paukščio auginimo ciklas yra 483 dienos, negalima tiesiog nutraukti gamybos ir paskui paprastai prie jos grįžti situacijai pagerėjus.

„O kadangi 90% patiriamų kaštų yra fiksuoti, net mažinant gamybą negali mažinti sąnaudų“, – sektoriaus specifiką dėsto jis.

Skaičiuojama, kad paukštynų pajamos krito 9%, bendrovių pelno marža mažėjo nuo 12 iki 3%, o veikla sugeneravo 13 mln. Eur nuostolio.

Praėjusiais metais paukštienos perdirbėjai jau kreipėsi dėl paramos – nors buvo tikimasi gauti 20 mln. Eur, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sulaukė 4 mln. Eur paramos ir už tai įsipareigojo ūkininkams, iš kurių superka produkciją, mokėti ikikrizines kainas. Vis dėlto D. Gudačiauskas teigia, kad sektoriui išsilaikyti to negana.

„Jeigu panaši situacija rinkoje būtų iki birželio, per abu paukštynus reiktų dar 6 mln. Eur, Europai pakėlus paramos limitus ir leidus gamintojus remti iki metų galo, visam sektoriui bendrai reiktų 12 mln. Eur, mūsų bendrovei – 10 mln. Eur paramos“, – skaičiuoja jis.

Paukštienos perdirbėjai teigia nuo praėjusių metų minantys įvairių institucijų ir ministerijų slenksčius, tačiau niekaip nesugebantys valdžios įtikinti, kad pagalbos išties reikia.

„ŽŪM pasakė, kad nėra biudžete asignavimų, jie visi priskirti EIM, tačiau mes, nors iš 2.300 darbuotojų ūkiuose dirba tik 200, esame priskiriami prie žemės ūkio, o ne prie ekonomikos“, – piktinasi D. Gudačiauskas.

Andrius Pranckevičius, Latvijoje veikiančios „Linas Agro Group“ paukštininkystės bendrovės „Kekava“ vadovas, teigia, kad tokiame versle kaip žemės ūkis konkuruoja ne tik įmonės, bet ir šalys — dėl to valstybės parama šiam sektoriui labai jaučiama.

Pasak jo, lenkai iškart pritaikė paramos schemas savo gamintojams, kitos Europos šalys skiria nacionalines paramas. Jeigu kažkur pagalbos nebus, kyla didelė grėsmė, kad ta valstybė ilgam laikui, o gal ir su visam, praras rinkas.

Valstybės parama kaimyninės šalies paukštininkams atsišaukia Lietuvoje – Europos rinkoje dominuojantys Lenkijos perdirbėjai su mažiausia kaina veržiasi ir į Lietuvą, sudarydami nelygią konkurenciją ir taip vos alsuojančiam mūsų šalies paukštienos verslo sektoriui.

Prie šalies paukštienos perdirbėjų jungiasi ir kitų sektorių atstovai, teigiantys, kad irgi nesulaukia valdžios pagalbos.

Žemės ūkio bendrovės tikina taip pat susiduriančios su pandemijos iššūkiais, tačiau kadangi priklauso agroverslo sektoriui, negali pretenduoti į paramą bendrovėms, nukentėjusioms nuo pandemijos.

„Mūsų bendrovė pagamina 50% kiaušinių Lietuvoje. Pernai turėjome 10 mln. Eur nuostolių, šiemet kas mėnesį iš kiaušinių gamybos generuojame beveik 1 mln. Eur nuostolį. Mes, kaip kiaušinių gamintojai, nesame gavę jokios paramos, dėl to svarstome stipriai mažinti gamybą arba šios veiklos visiškai atsisakyti“, – pasakojo Edvinas Tarosas, „Groward Group“ finansų vadovas.

Panašų paveikslą piešia kiaulininkystės bendrovės.

„Austrija kiaulininkystei jau skyrė 40 mln. Eur, Latvija – 14,5 mln. Eur paramos. Lietuvoje Finansų ministerija skiria lėšų „kovido“ priemonėms, jas skirsto EIM, bet kažkodėl nuspręsta, kad žemės ūkis nėra nei ekonomika, nei inovacija“, – apgailestauja Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Verslininkai bando įtikinti, kad žemės ūkio bendrovės, nukentėjusios nuo pandemijos, turėtų sulaukti tokių pat galimybių gauti paramą kaip kitų sektorių atstovai.

VŽ nuomone, susidariusi situacija išties keistoka. Sunkioje padėtyje atsidūręs žemės ūkio verslas kaip karšta bulvė mėtomas nuo vienos ministerijos prie kitos. Paukštienos perdirbėjai, nors pajamų daug neprarado, atsidūrė ant bankrotų slenksčio, niekaip nesugeba įtikinti Vyriausybės skirti jiems nacionalinę paramą. Verslai, fiksavę didesnį kaip 60% pajamų kritimą, tokie kaip kiaušinių gamyba ar daržovių auginimas, net negali pretenduoti į EIM „pandeminės“ paramos lėšas, nes laikomi ne verslu, o žemės ūkio dalimi. Verslininkų teigimu, ŽŪM turėtų dėti daugiau pastangų kovojant dėl sektoriaus bendrovių ir įdarbinant jos galioje esančius paramos mechanizmus, o „pandeminės“ pagalbos lėšas skirstanti EIM neturėtų išskirti nuostolių taip pat patiriančių žemės ūkio verslų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Palinkėkime parlamentarams konstruktyvaus darbo 1

Šią savaitę prasidedančioje pavasario sesijoje Seimas pasirengęs svarstyti keletą svarbių klausimų, dalis...

V. Petraitis. Lietuvos konkurencingumas: viešasis sektorius atsilieka, tačiau efektyvios vadybos galima išmokti 3

Analizuojant Lietuvos konkurencingumo indeksą (39 vieta iš 141 pasaulio šalies), kurį reguliariai skelbia...

Verslo aplinka
2021.03.07
E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 3

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku