A. Sagatauskas.Tvarumui numatomi milijardai eurų – kuriems verslo sektoriams jų reikia labiausiai?

Publikuota: 2021-02-19
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą ? visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo. Iki šiol ne visi šalies verslo sektoriai galėjo pasigirti progresu šioje srityje, o tolesnė stagnacija reikštų ne vien nevykdomus šalies įsipareigojimus dėl emisijų mažinimo, bet ir prastesnes jo finansavimo perspektyvas ateityje.

Tikslines lėšų panaudojimo priemones šiuo metu rengia Ekonomikos ir inovacijų bei Aplinkos ministerijos. Vyriausybė lėšų panaudojimo planą turėtų pateikti iki šių metų balandžio, todėl jau pavasarį šalies įmonės galės kreiptis dėl finansavimo pagal šią ES priemonę. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad lėšos turės būti panaudotos per palyginti trumpą dviejų metų laikotarpį.

Apie 37% „NextGenerationEU“ lėšų turėtų būti skirta tvarios ekonomikos plėtrai – investicijoms į energinio efektyvumo gerinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei kitus poveikio aplinkai mažinimo būdus. Po 20% iniciatyvos lėšų turėtų būti skirta veiklos procesų skaitmenizavimui ir žiedinės ekonomikos plėtrai, likusi dalis – įvairiems kitiems tikslams realizuoti.

Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje šalies verslui atsiveria naujos galimybės investuoti į tvarią veiklą ir taip prisidėti prie bendro ES tikslo iki 2030 m. daugiau kaip du kartus – 55% – sumažinti anglies dvideginio emisijas, lyginant su 1990 m. Lietuva šioje srityje dar turi nemažai ką nuveikti.

Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje per metus į atmosferą išmetama virš 20 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šis kiekis vis dar didėja ir naujausi duomenys rodo, kad 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, jis išaugo apie 1%.

Nors tikslių 2020-ųjų duomenų dar teks palaukti, tikėtina, kad per juos emisijos Lietuvoje dėl pandemijos poveikio augo labai nežymiai ar dėl pandemijos poveikio sumažėjo. Tačiau norint paversti tai ilgalaike tendencija, reikės permainų šalies verslo sektoriuose.

Didžiausią dalį emisijų Lietuvoje sudaro transporto sektorius – jis sugeneruoja daugiau kaip 30% visų anglies dvideginio emisijų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 15 metų šio sektoriaus emisijos išaugo 49%.

Antroje vietoje yra energetikos sektorius, sugeneruojantis 27,5% emisijų, trečioje vietoje – žemės ūkio sektorius (21%). Ketvirtoje vietoje yra pramonė, atsakinga už maždaug 17% emisijų dalį. Visgi per pastarąjį dešimtmetį šalies pramonė padarė nemažą pažangą mažindama emisijų kiekį.

Kaip pažymima Aplinkos ministerijos emisijų ataskaitoje, žemės ūkio sektoriuje emisijų lygis išlieka daugiau mažiau stabilus ir nuo 2005 m. yra padidėjęs apie 2%. Tačiau emisijų kiekiui mažėjant energetikos ir pramonės srityse, žemės ūkio sektoriaus tarša taps santykinai reikšmingesnė.

Energetikos ir pramonės sektoriuose permainos jau prasidėjusios – investicijos į atsinaujinančius išteklius ir efektyvesnius gamybos procesus čia nebėra naujiena. Šiems sektoriams siekiant išlikti konkurencingais Europos mastu ir toliau reikės investuoti į su tvarumu susijusius sprendimus.

Transporto ir žemės ūkio sektoriams artimiausioje ateityje teks rasti būdų, kaip mažinti emisijas ir investuoti į tvaresnę veiklą užtikrinančius sprendimus. Investicijos šiuose sektoriuose gali lemti didžiausią poveikį siekiant emisijų mažinimo tikslų visos šalies mastu.

„NextGenerationEU“ turėtų tapti gera proga įvairiuose sektoriuose veikiantiems verslams išsikelti ambicingus tvarumo tikslus ir investuoti į būdus jiems pasiekti. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis šalies verslui rinktis didesnio tvarumo kryptį.

Pavyzdžiui, „Swedbank“, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai, savo veiklą vis tvirčiau grindžia darnaus vystymosi tikslais. Suteikiant finansavimą verslo klientams norima paskatinti pokytį – investuoti į naujas technologijas, naudoti energiją iš atsinaujinančių resursų ar mažinti jau minėtas anglies dvideginio emisijas. Dėl šios priežasties tvarumo kriterijai yra įtraukti į standartinę verslo vertinimo analizę, o esamų ir būsimų klientų vis dažniau prašoma pasidalinti ilgalaikiu veiklos tvarumo planu.

Numatytas kelių milijardų eurų finansavimas žaliajai ekonomikai paskatinti – tai unikali galimybė šalies įmonėms įgyvendinti su tvarumu susijusius tikslus, sumažinti dėl klimato kaitos kylančias rizikas bei sustiprinti savo poziciją rinkoje.

Dvejoti laiko nebelieka – pandemiją įveikusios Vakarų valstybės atsisuks į klimato kaitos problemas ir kitus darniam vystymuisi kylančius iššūkius, ir verslas nebeturės galimybės likti pasyviu stebėtoju nuošalyje.

Komentaro autorius - Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 1

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24
Žygis į „neliečiamas“ valdas 9

Finansų ministerija (FM) pasirengusi skelbti kai kurių lengvatų gyvavimo pabaigą – jos valstybei kainuoja...

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku