Magiška skaičių rokiruotė

Publikuota: 2021-02-15 05:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Statistikos departamentui (SD) ir Sveikatos apsaugos ministerijai ketvirtadienį pristačius atnaujintus COVID-19 sergamumo Lietuvoje duomenis, visuomenė net loštelėjo: ankstesni skaičiai apie sergančiuosius koronavirusu skyrėsi net kelis kartus. Tokia nuo vieno iki kito galo „svyruojanti“ statistika lydi ir skelbiant nedarbo lygį šalyje – SD ir Užimtumo tarnyba žongliruoja visiškai skirtingais aritmetiniais veiksmais. Ir visi įrodinėja bei gina savo „teisybę“.

Jau kurį laiką viešumoje sklandė abejonės dėl COVID-19 statistikos. Net ne realios – nes kas gi suskaičiuos tuos, kurie persirgo nė to nežinodami, arba sirgo apie tai nepranešę atitinkamoms institucijoms. Būta ir nemažai atvejų, kai pasveikę žmonės tiesiog niekur nebuvo fiksuojami.

Todėl išgirdus apie naujus, neva realius, duomenis stebėtis gal ir nevertėtų. Jeigu nebūtų tokio didelio atotrūkio tarp „buvusios“ ir „esamos statistikos“. Net pradinukai, išmokę atimties ar dalybos veiksmus, lengvai suskaičiuotų, kokia yra praraja tarp šių skaičių: pateikus atnaujintus duomenis apie sergančiuosius koronavirusu, tokių asmenų sumažėjo nuo 62.586 iki 11.096.

„Vos Vyriausybei, ekspertams ir Lietuvos savivaldybių asociacijai pradėjus diskutuoti, kad kai kuriose savivaldybėse sparčiau gerėjanti situacija galėtų būti įvertinta lokaliai taikomais mažesniais karantino ribojimais, pasipylė įrašai su raudonais šauktukais, kad vienoje ar kitoje savivaldybėje nėra tiek aktyvių COVID susirgimo atvejų, kiek skelbiama“, – feisbuke apie galimą karantino lengvinimą rašė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, nuo tada, kai Statistikos departamentas įgijo teisę gauti visus duomenis, reikalingus pilnai COVID-19 statistikai skelbti, jau daugiau nei mėnuo kiekvienas pranešimas buvo su raudonais perspėjimais, kad duomenys šiuo metu tvarkomi ir artimiausiu metu bus atnaujinti.

„Tai įvyko šiandien, kai „stebuklingai“ staiga pasveiko keliasdešimt tūkstančių žmonių, nes statistikai tiesiog įvedė statistinį vertinimą, kiek atvejų išties gali pagrįstai būti laikomi aktualiais, nors žmogaus pasveikimas nėra tinkamai užfiksuotas“, – ketvirtadienį aiškino Vyriausybės vadovė.

„Norėčiau paaiškinti statistinį ir deklaruotą skaičius. Revizuojant pasitaikė atvejų, kai, pavyzdžiui, žmogus pasveiko, bet e. sveikatoje nėra tokio įrašo, todėl pritaikę tam tikras logines taisykles pateikėme statistinius sergančiųjų ir pasveikusiųjų skaičius“, – pasakojo Jūratė Petrauskienė, SD vadovė.

Aiškinama, kad COVID-19 pandemijos statistika bus rengiama iš pirminio duomenų šaltinio – e. sveikatos sistemos. SD pranešime teigiama, kad operatyvi praėjusios paros ataskaita bus papildyta dar detalesne statistika, duomenys pateikiami įvairiais pjūviais — tai leis visuomenei geriau suprasti esamą padėtį šalyje ir palyginti ją su kitomis valstybėmis.

Naujai sudėliojus duomenis, išvydome ir visiškai kitokius skaičius apie Anapilin iškeliavusius žmones. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kad pakeista skaičiavimo metodika išplėtė mirties sampratą, tad mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius, galima sakyti, padvigubėjo – iki kone 6.000. Prieš kurį laiką Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovybė sulaukė kritikos dėl daugiau nei 1.000 neapskaitytų (!) mirčių, susijusių su koronavirusu.

Šakėmis ant vandens rašomi ir imunitetą nuo koronaviruso įgijusių žmonių skaičiai — ko gero, remiamasi spėlionių „metodika“ ar „loginėmis taisyklėmis“.

Dabar skaičiuojama, kad iš viso imunitetą Lietuvoje gali turėti 236.400 asmenų (8,5% šalies gyventojų).

Painiavos esama ne tik, švelniai tariant, netobuloje koronaviruso statistikoje. Jei, pavyzdžiui, norėtume sužinoti, koks iš tiesų Lietuvoje yra nedarbas, galus sunkokai atrastume. Mat Užimtumo tarnyba skelbia registruoto nedarbo skaičius, SD – nedarbo lygį. Skirtumas – kone dvigubas. Rinkitės, ką norite.

Garsus britų politikas Winstonas Churchillis yra pasakęs: aš tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju. VŽ nuomone, galbūt nederėtų įžvelgti kažin kokios klastos minėtų institucijų veiksmuose, tačiau į visas puses, tarsi vėjui keičiant kryptį, vartaliojami skaičiai norom nenorom priverčia abejoti jų teisingumu.

Jau nekalbant, kad tokia praktika leidžia įsiskverbti įvairioms spėlionėms, abejonėms bei dar daugiau sumaišties įnešančioms sąmokslo teorijoms.

Esant tokioms stulbinančioms statistinėms rokiruotėms ar „loginėms taisyklėms“ kyla pavojus, kad tokie skaičiuotojai lengva ranka už borto gali palikti ir nemenką dalį skiepų laukiančių žmonių.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Petraitis. Lietuvos konkurencingumas: viešasis sektorius atsilieka, tačiau efektyvios vadybos galima išmokti

Analizuojant Lietuvos konkurencingumo indeksą (39 vieta iš 141 pasaulio šalies), kurį reguliariai skelbia...

E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 3

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku