Dr. J. Neverauskas. Krizė, kuri gali padaryti mus stipresnius

Publikuota: 2021-02-13
Nuotrauka iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Gydytojas psichoterapeutas

Jau metai, kai kartu su visu pasauliu esame situacijoje, kuri padarė ir daro stipriai neigiamą įtaką mūsų įprastam gyvenimo būdui. Ir pakeitė tai, kaip mes gyvename, bendraujame ir dirbame.

Visi kartu išgyvename jau užsitęsusią krizę, nesame tikri, kiek tai dar tęsis bei kokios bus šių įvykių ilgalaikės pasekmės. Nežinome, kada vėl galėsime įprastai dirbti ir bendrauti, kada galėsime vėl būti ramūs dėl to, kad jeigu mums ar artimam žmogui po savaitės ar mėnesio prireiks medicinos pagalbos, ji bus prieinama...

Pastarųjų mėnesių įvykiai iš dalies grąžino mus į nežinią, kurioje prieš 100 ar kiek daugiau metų gyventi buvo įprasta, tačiau dabar nuo to esame labai nutolę. Net keista susimąstyti, kokią daugybę dalykų mes laikome savaime suprantamais: nuolat prieinamą aukštos kokybės medicinos pagalbą, laisvę keliauti, bendrauti, dalyvauti kur tik norime, taip pat nuolat augančias pajamas ir gerėjančią gyvenimo kokybę. Per pastaruosius metus visa tai susvyravo ir tapo negarantuota bei nežinoma. Mes net negalime planuoti didelės dalies savo gyvenimo ir veiklos mėnesiui ar keletui mėnesių į priekį.

Daugeliui toks padidėjusios rizikos ir neapibrėžtumo laikas yra sudėtingas ir sunkiai pakeliamas. Pandemija jau ženkliai paveikė ir dar tebeveikia mūsų psichologinę būseną:

• Atsirado daug daugiau pokyčių, žalos rizikos, daugiau praradimų (santykių, žmonių darbo, pinigų) ir daug emocinių reakcijų į tai...

• Padidėjo kontrolės praradimo, įskaitant ligos ir mirties rizikas, baimė...

• Atsirado žmonių, kurie susiskirstė į kraštutines grupes... Vienų psichologiniai gynybiniai mechanizmai suaktyvino didelį nerimastingumą, baimę ir psichologinį „sustingimą“, kiti perėjo į neigimą, pyktį ir priešiškumą.

• Susvyravo pasitikėjimas autoritetais ir žiniasklaida... Atsirado daugiau nepatikimų ir klaidinančių informacinių žinučių socialinėje medijoje.

• Tapo aktuali nauja kompetencija, kai reikia greitai prisitaikyti prie naujos realybės, neapibrėžtumo bei gyvenimo būdo ir darbo pasikeitimų.

Todėl didžiajai daliai visuomenės gali būti sunku su ta naujai atsiradusia realybe būti ir išbūti. Laimei, šiuolaikinės psichologijos ir ypač psichoterapijos mokslas įrodė, kad visos krizės gali tapti naujomis galimybėmis. Visos teisingai suvaldytos krizės didina atskirų žmonių ir jų grupių psichologines kompetencijas ir ypač — psichologinį atsparumą. Taigi, ką gi galime daryti kad ir šioje situacijoje taptume stipresni? Žemiau išvardinsime moksliniais tyrimais grįstus žingsnius, kurie gali padėti ne tik sėkmingai susidoroti su esama daug iššūkių keliančia situacija, bet ir tapti stipresniais, kai ji pasibaigs.

1. Pripažinkime ir priimkime realybę. Stenkimės matyti realybę tokią, kokią ji yra be mąstymo klaidų ir iškraipymų. Pripažinimas ir priėmimas nereiškia pritarimo ir to, kad mes norime, kad taip būtų. Tačiau kol mes realybės nepripažinome ir nepriėmėme, negalime jos keisti. Mes galime planuoti pokyčius tik matydami realybę, tokią, kokia ji yra ir aiškiai žinodami bei įsisąmonindami tai, ką turime.

2. Supraskime savo asmenybę ir jos ypatumus. Atpažinkime ir pripažinkime visus savo jausmus, kad ir kokie jie bebūtų, nepriklausomai nuo to, ar jie panašūs, kaip aplinkinių, ar kitokie. Skirtingiems žmonėms dabartinė situacija kelia skirtingų emocijų. Kad ir kokios jos būtų, pamėginkime savo reakcijas atpažinti ir pripažinti. Mes jaučiame daug emocijų, kai kažkas mums konkrečioje situacijoje labai rūpi. Todėl emocijas galime matyti kaip informacinius šaltinius apie tai, kas mums svarbu ir, kaip mes santykiaujame su pasauliu šioje situacijoje. Kiekvienoje krizėje labai svarbu sau įsivardinti, kokiam mūsų tapatybės aspektui kilo grėsmė ir koks asmenybės ypatumas aktyvavosi susidūrus su iššūkiu. Supratę, kaip pradėjome funkcionuoti esamoje situacijoje, galėsime panaudoti daugiau savo resursų sprendžiant problemas.

3. Atpažinę ir įsivardinę savo natūralias reakcijas, padarykime pauzę ir atsigręžkime į išmintį. Ypač svarbu įjungti išmintį prieš priimant svarbius, didelę įtaką mūsų gyvenimui galinčius padaryti sprendimus. Išmintis apima smalsumą, neutralų situacijos ir savo reakcijos į tą situaciją tyrinėjimą, geranoriškumą sau ir kitiems, gebėjimą prisitaikyti ir kūrybiškumą. Išmintingi žmonės, susidūrę su problema, savo elgesį pradeda planuoti nuo norimų pasekmių. Kai žmonės klausia, kaip jiems elgtis, visai išmintinga yra pasiklausti: „O kokių pasekmių norite?“ Kai žinosime norimas pasekmes, žinosime ir kaip elgtis. Todėl rinkimės sprendimus, kurie sukels norimas pasekmes mums patiems ir kitiems žmonėms.

4. Pasirūpinti savo baziniais poreikiais, bet po to ir kitais žmonėmis. Greičiausiai esame patyrę, kad stiuardai lėktuve moko krizinės situacijos metu deguonies kaukę pradžioje užsidėti sau, o tik po to savo vaikui. Mes galime pasirūpinti kitais ir būti funkcionalūs tik pasirūpinę savo svarbiausiais poreikiais. Padarykime viską, kad būtume saugūs tiek, kiek galime būti ir padėkime saugumą užsitikrinti kitiems žmonėms. Pasidarykime patogesnes darbo sąlygas dirbdami nuotoliniu būdu ir apsirūpinkime visomis priemonėmis, kurios gali mūsų gyvenimą padaryti lengvesniu šiuo sunkiu metu.

5. Valdykime savo dėmesingumą. Nuolat savęs klauskime, ar mes atsigręžę į problemas, ar į galimybes. Ar mes matome, kad krizės gali mus išmokyti ir kad mes galime mokytis visą savo gyvenimą? Kiek mes įsisąmoniname, kad susidoroję su krizėmis mes tampame stipresni? Nuolat prisiminkime, kad mes matome tai, į ką žiūrime.

6. Žinokime savo žmogiškąją vertę. Mes visi kaip žmonės esame vienodai vertingi. Ir jauni, ir seni, ir sveiki ir ligoti, ir turtingi ir neturtingi — visi yra žmogiškąja prasme taip pat vertingi kaip ir kiti. Savivertė nėra tai, ką reikia įrodinėti. Ją mes gauname gimdami. Šis žinojimas gali padėti išlaikyti orumą patekus į sudėtingą situaciją.

7. Vertinkime savo gyvenimą čia ir dabar. Nebijokime mirties tiek, kad nustotume gyventi. Darykime tai, ką galime padaryti ir susitaikykime su tuo, kad padaryti galime ne viską.

8. Matykime prasmę. Pasiklauskime savęs, kuo ir kokiais norime būti šioje situacijoje. Kokiame buvime matome prasmę? Kokioms mūsų vertybėms ir geriausioms savybėms galbūt atėjo laikas pasireikšti? Gal galime suprasti, kad viena iš didžiausių vertybių yra bendražmogiškumas, bendrystė su kitais žmonėmis, bendruomeniškumas? Šiuo metu yra puiki proga visa tai puoselėti praktiškai. Užsiimkime prasminga, į dabartį ir ateitį orientuota, veikla.

9. Išlaikydami ir didindami fizinę distanciją mažinkime socialinę. Naudodami nuotolines priemones bendraukime kuo daugiau. Ypač su tais, kurie mums svarbūs ir galbūt jaučiasi kiek primiršti.

10. Žaiskime, nes žaismingumas padeda lengviau dorotis net su sudėtingomis situacijomis.

Ir, svarbiausia, ką norime pasakyti... Žinokime, kad visa tai praeis. Gal būt gyvenimas niekada nebus toks, koks buvo, bet padarykime viską, kad jis taptų geresnis.

Komentaro autorius — dr. Julius Neverauskas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįsto psichologijos asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Petraitis. Lietuvos konkurencingumas: viešasis sektorius atsilieka, tačiau efektyvios vadybos galima išmokti 2

Analizuojant Lietuvos konkurencingumo indeksą (39 vieta iš 141 pasaulio šalies), kurį reguliariai skelbia...

E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 3

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku