„Žaliasis kursas“ – ne našta, o naujos galimybės

Publikuota: 2019-12-02
Jungtinių Tautų metinė klimato konferencija COP25 Madride.Sergio Perez („Reuters“/„Scapix“) nuotr.
Jungtinių Tautų metinė klimato konferencija COP25 Madride.Sergio Perez („Reuters“/„Scapix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Europa imasi kovos su klimato kaita lyderystės. Tikslas aiškiai deklaruotas prieš šiandien Madride prasidedančią Jungtinių Tautų metinę klimato konferenciją COP25.

Kitaip ir negalėjo būti, kai iš šio fronto (demokratinis pasaulis tikisi, kad tik laikinai) pasitraukė Jungtinės Valstijos, o kitos didžiosios pasaulio pramonės šalys, pirmiausia – Kinija laikosi baksnojimo pirštu į Amerikos ir Europos istorinę atsakomybę politikos: suprask – modernusis pasaulis pernelyg nesukdamas galvos gamtą niokojo kelis šimtmečius, todėl dabar besivystančios valstybės turi moralinę teisę dar kurį laiką teršti.

Petteri Taalas, WMO (Pasaulio meteorologijos organizacijos) generalinis sekretorius, praėjusią savaitę paskelbė, jog pasaulis pernai pasiekė naujus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) rekordus ir konstatavo, kad kovojant su klimato kaita pavienių lyderių jau nebepakanka. Tačiau, iš didžiųjų pasaulio industrijų tik ES ir Japonija realiai veikia mažindamos anglies dvideginio (CO2) išmetimą. Kinija, JAV ir Indija tik didina CO2 išmetimą.

Europos Centrinio banko prezidentė Christine Lagarde, praėjusią savaitę kalbėjo, kad klimato kaita turi tapti ECB strateginės priežiūros dalimi, o aplinkosauga – svarbia pinigų politikos formavimo dalimi. Naujoji Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, dar prieš oficialiai perimdama pareigas, paskelbė „Europos žaliąjį kursą“, kurio tikslas, kad Europa taptų pirmuoju žemynu, neutralizavusiu poveikį klimatui.

Skaičiuojant nuo 1950 m. ES „istorinis indėlis“ į atmosferos taršą, sudaro 24% (JAV – ne mažiau 30%, Kinijos – daugiau kaip 10%). Taip skaičiuoja aplinkosaugininkai, planuojantys pasaulio ekonomikų indėlį į kovą su klimato kaitos pasekmėmis. Dabar ES „pasaulinis CO2 taršos indėlis“ yra apie 9% , o 2030 m. šis skaičius turėtų sumažėti iki 5%. Prie to privalės prisidėti ir Lietuva.

Lietuvoje buvo išsakomas savotiškas nusivylimas Lietuvai atitekusiu portfeliu naujojoje EK – komisaras Virginijus Sinkevičius paskirtas atsakingu už aplinką ir vandenynus. Iš tiesų V. Stankevičius darbuosis svarbiausioje komandoje: „žaliojo kurso“ įgyvendinimo grupei vadovauja EK vicepirmininkas Francas Timmermansas, o grupei priklauso už energetiką, ekonomiką, aplinką ir transportą atsakingi komisarai. Vertinant tai, kad „žaliasis kursas“ įrašytas pirmuoju EK prioritetų sąraše, galima neabejoti, kad Lietuvai atiteko vienas iš penkių labai svarbių portfelių.

ES tikslas – iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui, o artimiausias siekis – iki 2030 m. bent 50% sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį. Jau gruodžio viduryje, tai yra iš karto po Madrido konferencijos, EK žada paskelbti Europos Žaliojo kurso gaires ir planus pagrindinėse srityse. O jau kitų metų pabaigoje arba vėliausiai – 2021 m. pradžioje galima tikėtis konkrečių pasiūlymų.

Lietuva ruošia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriam įgyvendinti dešimties metų laikotarpiu numatyta skirti 14,1 mlrd. Eur lėšų. Praėjusį penktadienį prezidentūroje jį aptarinėjo mokslininkai, ministrai, politikai ir  pramonininkai atstovams. Numatoma, kad iki 2030 m. CO2 išmetimai transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose turės mažėti 9%, atliekų tvarkymo sektoriuje – 40%, kituose – 15%.

Lietuvos verslui, o ypač pramonės ir transporto sektoriui, tai turės tapti visuomet po ranka esančiu dokumentu. Naivu planuoti „slėpti galvą į smėlyje“, nes ES „žaliasis kursas“ ir nacionalinis veiksmų planas padarys įtaką kiekvienos įmonės, o iš esmės – kiekvieno europiečio gyvenimui. Vien kalbant apie pinigus, „žaliajame kurse“ bus numatyta, kad europinė parama bus skirstoma atsižvelgiant į ekologiškumą, CO2 emisijos dydį, kitus panašius kriterijus. Per naująjį ES finansinį laikotarpį (2021-2027 m.) ES yra numačiusi skirti apie 25% biudžeto arba maždaug 320 mlrd. EUR su klimatu susijusiems veiksmams.

Lietuvos veiksmų planą analizuojantys pramonininkai jau surašė pirmąsias pastabas projektui. Pavyzdžiui, LPK pastebi, kad dalis numatytų priemonių nesusijusios su ŠESD mažinimu, o tėra tradicinės ES fondų finansavimo priemonės; pasigenda tikslumo kaip bus finansuojamas priemonių įgyvendinimas; pasigenda iniciatyvos naujoms priemonėms – konkrečiai klimato kaitos valdymui ir t.t.

VŽ nuomone, vien tai, kad Lietuvoje vyksta diskusija – jau yra gerai. Lietuvos verslui svarbu į ją įsitraukti ir akylai sekti Briuselyje vykstančius procesus, susijusius su ES lyderystės ambicija ir siekiu paversti Europą neutralaus poveikio žemynu.

Iki šiol pasaulyje vykusios diskusijos nebuvo rezultatyvios: WMO konstatuoja, kad pasauliui nepavyko ne tik sumažinti taršos atmosferoje, bet ir pačių ŠESD išmetimo. Madrido konferencija savotiškai simbolizuoja tą nerezultatyvumą: manoma, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas priemonėms, kaip palengvinti žmonių, tiesiogiai kenčiančių nuo klimato kaitos padarinių, gyvenimą. Aplinkosaugininkai yra įvertinę, kad per artimiausią dešimtmetį tam tikslui reikės skirti po 300 mlrd. USD kasmet ir ragina per artimiausius dvejus metus skirti bent po 50 mlrd. USD.

Prisidėjimo naštą pajustų ir Lietuva, nes pagal ankstesnį Paryžiaus susitarimą, numatyta, kad visos šalys privalo skirti bent jau teisingą savo dalį, pasauliui stengiantis stabdyti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

Būtų labai neteisinga, jeigu šiuos įpareigojimus Lietuvos žmonės ar verslas priimtų kaip neišvengiamą blogybę, kaip papildomus kaštus ar nuostolius o ne kaip iššūkius ir investicijas, atveriančias naujų galimybių. „Ilgalaikėje perspektyvoje tai ekonominė būtinybė: tiems, kurie bus pirmieji ir greičiausi, atsivers ekologinės pertvarkos galimybės“‚ – kalba U. Von der Leyen.

VŽ pridurtų, kad kuo anksčiau įmonės savo strateginiuose planuose numatys priemones kovai su klimato kaita ar su „žaliojo kurso“ prioritetu, tuo jos bus konkurencingesnės ir įgis didesnį pranašumą. Permainos neišvengiamos ir tai ypač aktualu žemės ūkiui, kuris dažnai yra inertiškas, linkęs atidėlioti ir vis pasižvalgyti į išmokų ir kompensacijų krepšelį.

ES įgyvendinant „žaliąjį kursą“ lenktynės bus panašios į tas, kurios vyko dėl ES struktūrinių fondų paramos pirmaisiais narystės ES metais. Galbūt ne visuomet laimėjo geriausieji, tačiau tikrai nepralaimėjo tie, kurie domėjosi ir sugebėjo pasinaudoti naujomis galimybėmis.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Metas sugriauti pensijų fondų monopolį 12

Šiemet Finansų ministerija planuoja svarstyti vadinamosios investicinės sąskaitos lengvatą. Ji leistų pačiam...

Finansai
2020.01.20
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Verslo aplinka
2020.01.19
Vaikų kryžiaus žygis, energetika ir mes Premium

XI–XIII amžiai, Europos feodalų vaikams pradeda trūkti žemių, valstiečiams maisto stinga nuolat, pirmieji...

Verslo klasė
2020.01.17
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Verslo aplinka
2020.01.17
Pridususių valdančiųjų pasispardymai 1

Valdantieji antradienį praleido daug lemiantį įvartį į savo vartus – desperatiškas siekis padėti rudenį...

Verslo aplinka
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Kaip socialinė politika gali padėti spręsti dabarties iššūkius

Klimato kaita, mūsų gamtinės aplinkos nykimas ir technologinė plėtra pastaraisiais metais sukėlė beprecedentę...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ar baigsis „otkatų“ era? 3

Korupcija išlieka aktuali problema viešųjų pirkimų (VP) srityje. Jos atvejų pasitaiko beveik visose srityse,...

Verslo aplinka
2020.01.15
Grigeogeitas: ekonomistų perspektyva 12

Praėjus keliems metams po VW dyzelgeito sulaukėme lietuviškojo dyzelgeito analogo - Grigeogeito. Šis atvejis...

Verslo aplinka
2020.01.14
Aukščiau pasistiebti nebesugeba 1

Seime šiandien bus sprendžiamas būsimų rinkimų scenarijus – ar patekimo į parlamentą kartelė bus nuleista...

Verslo aplinka
2020.01.14
Klajonės klaidų koridoriais 7

Valdžia, pribūrusi krūvą naujų mokesčių, prinarpliojo ir painiavos, iš kurios pati sunkiai randa kelią.

Finansai
2020.01.13
Lenkija: imigracija kaip gelbėjimo ratas Premium

2019 m. Lenkija priėmė daugiausia legalių imigrantų Europos Sąjungoje (ES). Beveik 150 tūkst. daugiau nei...

Verslo klasė
2020.01.12
Dėl naujo oro uosto statybos būtina nuspręsti skaidriai ir greitai 19

2019 m. birželį iš tuometinio ministro lūpų nuskambėjo netikėta visuomenei žinia, jog Susiekimo ministerija...

Žaliasis kursas Lietuvoje: taisysime batus, bet ne elektroniką?

Prasidėjus 2020-iesiems galėjome pasijusti stovintys ant ypatingo tramplino. Metų pabaigoje Europoje...

Paslaugos
2020.01.11
JAV rinkimai: pasakojimas apie du kandidatus Premium

Nuo tos dienos, kai 2016 m. pasidarė aišku, kad Donaldas Trumpas taps respublikonų kandidatu prezidento...

Verslo klasė
2020.01.11
Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau...

Verslo aplinka
2020.01.10
Lemtingos dvi „Grigeo“ dienos 14

„Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis galiausiai prisiėmė atsakomybę dėl „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų ir taršos.

Pramonė
2020.01.10
Į Lietuvos piliečius – netikėtas šūvis iš mokesčių patrankų 7

Pasirodo, kad Lietuvoje didesnius mokesčius reikia mokėti ne tik tada, kai asmuo gauna didesnes pajamas ar...

Finansai
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau