„Žaliasis kursas“ – ne našta, o naujos galimybės

Publikuota: 2019-12-02
Jungtinių Tautų metinė klimato konferencija COP25 Madride.Sergio Perez („Reuters“/„Scapix“) nuotr.
Jungtinių Tautų metinė klimato konferencija COP25 Madride.Sergio Perez („Reuters“/„Scapix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Europa imasi kovos su klimato kaita lyderystės. Tikslas aiškiai deklaruotas prieš šiandien Madride prasidedančią Jungtinių Tautų metinę klimato konferenciją COP25.

Kitaip ir negalėjo būti, kai iš šio fronto (demokratinis pasaulis tikisi, kad tik laikinai) pasitraukė Jungtinės Valstijos, o kitos didžiosios pasaulio pramonės šalys, pirmiausia – Kinija laikosi baksnojimo pirštu į Amerikos ir Europos istorinę atsakomybę politikos: suprask – modernusis pasaulis pernelyg nesukdamas galvos gamtą niokojo kelis šimtmečius, todėl dabar besivystančios valstybės turi moralinę teisę dar kurį laiką teršti.

Petteri Taalas, WMO (Pasaulio meteorologijos organizacijos) generalinis sekretorius, praėjusią savaitę paskelbė, jog pasaulis pernai pasiekė naujus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) rekordus ir konstatavo, kad kovojant su klimato kaita pavienių lyderių jau nebepakanka. Tačiau, iš didžiųjų pasaulio industrijų tik ES ir Japonija realiai veikia mažindamos anglies dvideginio (CO2) išmetimą. Kinija, JAV ir Indija tik didina CO2 išmetimą.

Europos Centrinio banko prezidentė Christine Lagarde, praėjusią savaitę kalbėjo, kad klimato kaita turi tapti ECB strateginės priežiūros dalimi, o aplinkosauga – svarbia pinigų politikos formavimo dalimi. Naujoji Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, dar prieš oficialiai perimdama pareigas, paskelbė „Europos žaliąjį kursą“, kurio tikslas, kad Europa taptų pirmuoju žemynu, neutralizavusiu poveikį klimatui.

Skaičiuojant nuo 1950 m. ES „istorinis indėlis“ į atmosferos taršą, sudaro 24% (JAV – ne mažiau 30%, Kinijos – daugiau kaip 10%). Taip skaičiuoja aplinkosaugininkai, planuojantys pasaulio ekonomikų indėlį į kovą su klimato kaitos pasekmėmis. Dabar ES „pasaulinis CO2 taršos indėlis“ yra apie 9% , o 2030 m. šis skaičius turėtų sumažėti iki 5%. Prie to privalės prisidėti ir Lietuva.

Lietuvoje buvo išsakomas savotiškas nusivylimas Lietuvai atitekusiu portfeliu naujojoje EK – komisaras Virginijus Sinkevičius paskirtas atsakingu už aplinką ir vandenynus. Iš tiesų V. Stankevičius darbuosis svarbiausioje komandoje: „žaliojo kurso“ įgyvendinimo grupei vadovauja EK vicepirmininkas Francas Timmermansas, o grupei priklauso už energetiką, ekonomiką, aplinką ir transportą atsakingi komisarai. Vertinant tai, kad „žaliasis kursas“ įrašytas pirmuoju EK prioritetų sąraše, galima neabejoti, kad Lietuvai atiteko vienas iš penkių labai svarbių portfelių.

ES tikslas – iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui, o artimiausias siekis – iki 2030 m. bent 50% sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį. Jau gruodžio viduryje, tai yra iš karto po Madrido konferencijos, EK žada paskelbti Europos Žaliojo kurso gaires ir planus pagrindinėse srityse. O jau kitų metų pabaigoje arba vėliausiai – 2021 m. pradžioje galima tikėtis konkrečių pasiūlymų.

Lietuva ruošia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriam įgyvendinti dešimties metų laikotarpiu numatyta skirti 14,1 mlrd. Eur lėšų. Praėjusį penktadienį prezidentūroje jį aptarinėjo mokslininkai, ministrai, politikai ir  pramonininkai atstovams. Numatoma, kad iki 2030 m. CO2 išmetimai transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose turės mažėti 9%, atliekų tvarkymo sektoriuje – 40%, kituose – 15%.

Lietuvos verslui, o ypač pramonės ir transporto sektoriui, tai turės tapti visuomet po ranka esančiu dokumentu. Naivu planuoti „slėpti galvą į smėlyje“, nes ES „žaliasis kursas“ ir nacionalinis veiksmų planas padarys įtaką kiekvienos įmonės, o iš esmės – kiekvieno europiečio gyvenimui. Vien kalbant apie pinigus, „žaliajame kurse“ bus numatyta, kad europinė parama bus skirstoma atsižvelgiant į ekologiškumą, CO2 emisijos dydį, kitus panašius kriterijus. Per naująjį ES finansinį laikotarpį (2021-2027 m.) ES yra numačiusi skirti apie 25% biudžeto arba maždaug 320 mlrd. EUR su klimatu susijusiems veiksmams.

Lietuvos veiksmų planą analizuojantys pramonininkai jau surašė pirmąsias pastabas projektui. Pavyzdžiui, LPK pastebi, kad dalis numatytų priemonių nesusijusios su ŠESD mažinimu, o tėra tradicinės ES fondų finansavimo priemonės; pasigenda tikslumo kaip bus finansuojamas priemonių įgyvendinimas; pasigenda iniciatyvos naujoms priemonėms – konkrečiai klimato kaitos valdymui ir t.t.

VŽ nuomone, vien tai, kad Lietuvoje vyksta diskusija – jau yra gerai. Lietuvos verslui svarbu į ją įsitraukti ir akylai sekti Briuselyje vykstančius procesus, susijusius su ES lyderystės ambicija ir siekiu paversti Europą neutralaus poveikio žemynu.

Iki šiol pasaulyje vykusios diskusijos nebuvo rezultatyvios: WMO konstatuoja, kad pasauliui nepavyko ne tik sumažinti taršos atmosferoje, bet ir pačių ŠESD išmetimo. Madrido konferencija savotiškai simbolizuoja tą nerezultatyvumą: manoma, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas priemonėms, kaip palengvinti žmonių, tiesiogiai kenčiančių nuo klimato kaitos padarinių, gyvenimą. Aplinkosaugininkai yra įvertinę, kad per artimiausią dešimtmetį tam tikslui reikės skirti po 300 mlrd. USD kasmet ir ragina per artimiausius dvejus metus skirti bent po 50 mlrd. USD.

Prisidėjimo naštą pajustų ir Lietuva, nes pagal ankstesnį Paryžiaus susitarimą, numatyta, kad visos šalys privalo skirti bent jau teisingą savo dalį, pasauliui stengiantis stabdyti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

Būtų labai neteisinga, jeigu šiuos įpareigojimus Lietuvos žmonės ar verslas priimtų kaip neišvengiamą blogybę, kaip papildomus kaštus ar nuostolius o ne kaip iššūkius ir investicijas, atveriančias naujų galimybių. „Ilgalaikėje perspektyvoje tai ekonominė būtinybė: tiems, kurie bus pirmieji ir greičiausi, atsivers ekologinės pertvarkos galimybės“‚ – kalba U. Von der Leyen.

VŽ pridurtų, kad kuo anksčiau įmonės savo strateginiuose planuose numatys priemones kovai su klimato kaita ar su „žaliojo kurso“ prioritetu, tuo jos bus konkurencingesnės ir įgis didesnį pranašumą. Permainos neišvengiamos ir tai ypač aktualu žemės ūkiui, kuris dažnai yra inertiškas, linkęs atidėlioti ir vis pasižvalgyti į išmokų ir kompensacijų krepšelį.

ES įgyvendinant „žaliąjį kursą“ lenktynės bus panašios į tas, kurios vyko dėl ES struktūrinių fondų paramos pirmaisiais narystės ES metais. Galbūt ne visuomet laimėjo geriausieji, tačiau tikrai nepralaimėjo tie, kurie domėjosi ir sugebėjo pasinaudoti naujomis galimybėmis.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslas – ne piniginė, o partneris 1

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai Lietuvoje vis dar vystosi vėžlio tempu – dažnai jie...

Statyba ir NT
2019.12.10
Upė, kurią ne visi pajėgs perbristi 3

Lietuvos politinį gyvenimą dabar veikia galybė dedamųjų ir tai šiek tiek primena 2008 m. situaciją.

Verslo aplinka
2019.12.09
Investavimas į NT paskolas su antrine hipoteka 8

Lietuvos ir užsienio sutelktinio finansavimo NT platformose vis dažniau tenka pamatyti antrinę hipoteką...

Rinkos
2019.12.08
Investicijos – tarsi iš gausybės rago 2

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
2019.12.06
Apie konkurenciją: nuo Adamo iki Obuolio 1

Konkurencija ir jos nauda vartotojams vis dar nėra savaime suprantama ir visuotinai ginama vertybė, tačiau,...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kai tenka išgriozti visus užkaborius

Kone paskutinę minutę Vyriausybė, suskatusi užkamšyti skyles, atsiradusias dėl papildomų dosnių pažadų, kiša...

Verslo aplinka
2019.12.05
Mokesčiai be tabu 9

Kai įstatymais patvirtinamas ilgalaikis apmokestinimo planas, susiformuoja teisėti lūkesčiai: verslas ir...

Verslo aplinka
2019.12.04
Į iššūkius – pro optimizmo akinius

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektorius fiksuoja istoriškai aukštą aktyvumą – prie jo sėkmės prisidėjo...

Statyba ir NT
2019.12.04
Ką paaukosime mainais į „nemokamus“ baseino bilietus?

Žmonės, vertindami valdžios darbus, dažnai nusivilia – politikų elgesyje mato jų pačių interesų ar naudos...

Verslo aplinka
2019.12.03
Apie biudžetą, kritiką ir Dievo bausmę 1

Šokiai aplink kitų metų biudžeto katilą įgauna vis daugiau aistros: Vyriausybė jau „surinko“ į jį...

Verslo aplinka
2019.12.03
„Žaliasis kursas“ – ne našta, o naujos galimybės

Europa imasi kovos su klimato kaita lyderystės. Tikslas aiškiai deklaruotas prieš šiandien Madride...

Verslo aplinka
2019.12.02
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai smelkiasi gilyn į verslą

Baltijos šalyse nuvilnijo su didžiaisiais bankais susiję pinigų plovimo skandalai. Patikrinimų metu...

Finansai
2019.12.01
Dvigubi alkoholio politikos standartai – kurtiniui visiškai neaišku 1

Kova su alkoholio vartojimu tampa vis panašesnė į alaus propagavimą. Jau porą metų iš eilės Vyriausybė siūlo...

Verslo aplinka
2019.11.30
Vienaragis siunčia žinutę 20

Dar vasario mėnesį investicijų specialistai, svarstydami apie vienaragio atsiradimo Lietuvoje galimybę,...

Rinkos
2019.11.29
Iššūkiai užgrūdina ir mobilizuoja 8

Šalies logistikos ir transporto sektorius, nepaisydamas lėtėjančios ekonomikos Europoje bei neapibrėžtos...

Įspūdinga ekspremjero solo partija 29

Ekonomistai bei ekspertai, ilgai laužę galvas, kas gi Lietuvoje yra vidurinė klasė, vakar sulaukė atsakymo iš...

Verslo aplinka
2019.11.27
ES kapitalo rinkų sąjunga: naujos galimybės mažoms ir vidutinėms įmonėms

Mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) Lietuvoje tenka labai svarbus vaidmuo – jos sudaro 99,8% visų mūsų šalies...

Verslo aplinka
2019.11.26
Galimybėmis nepagrįstos fantazijos 5

Ko gero, dar nė vieno valstybės biudžeto projekto svarstymas nebuvo toks chaotiškas kaip 2020-ųjų biudžetas –...

Verslo aplinka
2019.11.26
„Bankų“ mokestis: geriau vadinkime daiktus tikraisiais vardais 47

Mes nesusikalbame, gerbiamieji. Man net atrodo, kad viešose diskusijose politikai kartais pradeda kalbėti...

Rinkos
2019.11.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau