Aklas kopijavimas gali užnerti kilpą

Publikuota: 2019-10-15
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „Teisė ir teisingumas“ laimėjus daugumą parlamento rinkimuose, politologai pranašauja politikos tęstinumą – permainų nesitikima ir santykiuose su Lietuva. O mūsų šalies politikai turėtų atsakingiau žvelgti į kaimynų ekonomines reformas ir jų aklai nekopijuoti, ypač socialinėje srityje.

Konservatyvi „Teisės ir teisingumo“ („PiS“) partija lieka valdyti Lenkijos antrą kadenciją – ji gali tikėtis absoliučios daugumos 460 vietų žemutiniuose parlamento rūmuose – Seime, pagrindinėje įstatymų leidybos institucijoje. Politikos apžvalgininkai tikisi, kad Lenkijoje matysime dabar vykdytos politikos tęstinumą – rinkėjams ypač imponavo pažadai, susiję su ekonominiais ir socialiniais klausimais, stabili turėtų būti ir Lenkijos užsienio politika. Tai ypač aktualu Lietuvai, sutariančiai su šalimi kaimyne svarbiausiais saugumo klausimais, pirmiausia dėl sutampančio požiūrio į Rusiją.

Nuo 2015-ųjų, kai atėjo į valdžią, „PiS“ visada turėjo didelį palaikymą. Rinkėjų palankumą konservatyvioji partija užsitikrino dėl sparčiai besistiebiančios ekonomikos, mažo nedarbo ir didelės dalies visuomenės palaikomos jų nacionalistinės retorikos. Kad Lenkijos valdančioji partija yra pakeliui į dar vieną pergalę, buvo aišku jau senokai – siekdama išlaikyti savo įtaką „PiS“ rinkėjus viliojo įvairiomis socialinėmis programomis: žemas pajamas gaunančioms šeimoms už kiekvieną vaiką mokama 500 zlotų (114 eur), o už kiekvieną antrą ir kitus vaikus mokama išmoka daugeliui šeimų, kurių pajamos nesiekia vidutinės algos Lenkijoje – 5.000 zlotų (1.100 Eur) prieš mokesčius.

Partija „PiS“ prieš rinkimus siūlė šią programą išplėsti, padidinti dabar numatytą pajamų ribą, kurios nesiekia mokami vaiko pinigai. Valdančioji partija žadėjo padidinti socialines išmokas neįgaliesiems, pensininkams ir ūkininkams. Tiesa, pažymima, kad valstybei brangiai kainavusi programa – gerinti nerimą keliančią šalies demografinę situaciją – nedavė rezultatų. Tačiau kartu su kitomis socialinėmis programomis ji padėjo „PiS“ susikurti valdžios, kuri rūpinasi silpnaisiais, įvaizdį. Analitikai teigia, kad būtent toks įvaizdis prieš ketverius metus greičiausiai paskatino balsuoti už šią partiją politiškai įprastai neaktyvius piliečius – tai provincijoje gyvenantys, mažas pajamas gaunantys, žemesnį išsilavinimą turintys rinkėjai.

Lietuvoje ekonomistams nerimą kelia mūsų šalies valdžios siekis kone aklai kopijuoti Lenkijos socialines programas ir kitas reformas. Dabar (irgi artėjant rinkimams) aktyviai eskaluojama vaiko pinigų tema, valdančiųjų atstovai kreipia žvilgsnį į prekybininkus – Stambaus prekybos mokesčio įstatymo projektą Seime registravę valstiečiai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis jau regi į valstybės biudžetą „įkrintančius“ 31,9 mln. Eur per metus. Anot T. Tomilino, pataisos „yra labai panašios į analogišką Lenkijos mokestį“. Tačiau mokesčio iniciatorius nutyli, kad Europos Komisija užginčijo tokį Lenkijos mokestį. Rūta Vainienė, Prekybos įmonių asociacijos vadovė, teigia, kad greičiausiai pagal visą eigą mokestis bus pripažintas neteisėtu, o lenkai, išsigandę tokio proceso, suspendavo procesą iki kitų metų pradžios. Argumentą, kad taip norima skatinti smulkųjį verslą, ES traktuoja kaip valstybės pagalbą.

VŽ nuomone, Lietuvos politikai, užsižaidę su socialiniais pažadais, galbūt nežino (pamiršo), kad Lenkija turi kur kas didesnes galimybes ir resursus – vilioti rinkėjus socialinėmis programomis valdančioji „PiS“ partija turi iš ko: 2018 m. Lenkijos BVP augo net 5%. Ar yra kas Lietuvoje apskaičiavę, kur gali nuvesti aklas šalies kaimynės ekonominės politikos kopijavimas? Problema yra ta, kad kopijuojama ne sistema, o atskiri jos gabalai. Viskas turi savo kainą – kol kas matome tik politinius rezultatus, nematome ekonominių, bet ilgainiui pamatysime, kokių rezultatų duos tas dosnumas. Prieš prisiimant įsipareigojimus derėtų pademonstruoti daugiau racionalumo, atlikti ekonominę analizę, kad nepatrūktume nuo nepakeliamos naštos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Brexit“ kampanija atvėrė Pandoros skrynią – kas laukia Lietuvos rinkėjų 1

2016 m. Jungtinėje Karalystėje vykęs „Brexit“ referendumas paliko net ne pėdsaką, o gilų randą Europos bei...

Verslo aplinka
2019.11.11
Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau 2

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir...

Verslo aplinka
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Padangų gaisro Alytuje pamokos kovoje su kibernetiniais išpuoliais 1

„Sunku pratybose, lengva kare“, – sako viena karybos taisyklių. Taigi ir praėjusios savaitės nacionalinės...

Verslo aplinka
2019.11.09
Kas generuoja chaosą valstybėje? 14

Tokios skylėtos Vyriausybės, tokio pakrikimo valstybės valdyme, ko gero, neteko regėti per beveik trisdešimt...

Verslo aplinka
2019.11.08
Padovanokime valdžiai ekonomikos vadovėlius 17

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, dar gerai nespėjusio šiame poste apšilti kojų, (ne)veikla jau...

Verslo aplinka
2019.11.07
Visuomenės poreikiai ir valstybės interesai „Lietuvos pašte“ 2

Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija pranešė, jog atleidžia „Lietuvos pašto“ valdybą, kurioje daugumą...

Verslo aplinka
2019.11.06
Verslą tebelaiko užribyje 6

Naikinant valstybės įmonių vidaus sandorius, savivaldybės išlaikė šią privilegiją, tiesa, su kai kuriomis...

Verslo aplinka
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Nuo galimybių atitrūkę norai 6

Apetitas auga bevalgant – Seimo nariai, pradėję narstyti 2020 m. valstybės biudžetą, regis, apetito pagreitį...

Verslo aplinka
2019.11.05
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
43% Lietuvos įmonių nedaro nieko, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų

Įmonės visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva, susiduria su vėlavimu apmokėti sąskaitas, todėl joms tampa...

Finansai
2019.11.03
Kaip sukurti verslo santykius: dykumoje išmoktos pamokos

Kodėl ir kur asmeniniai ryšiai gali būti gyvybiškai svarbūs sėkmingam verslui? Ar įmanoma integruotis...

Verslo klasė
2019.11.02
Gausiųjų duomenų potencialas didžiulis, bet kas trukdo jį iš tiesų išnaudoti?

Gausieji duomenys, duomenimis grįsti sprendimai, duomenų analitika ir duomenimis „varomos“ kompanijos (angl.

Vadyba
2019.11.02
Ką žinome apie populiariausią JAV akcijų indeksą 4

Prieš kelias dienas „Standard & Poor‘s 500“ indeksas, atspindintis 500-ų geriausiai vertinamų JAV kompanijų...

Rinkos
2019.11.01
Susimeskime valdančiųjų fantazijoms 8

33 šalies verslo, investuotojų, žemės ūkio ir kitos nevyriausybinės organizacijos bei asociacijos mėgina...

Verslo aplinka
2019.10.31
Kaip be leidimo pasistatyti daugiabutį Vilniaus Užupyje 18

Taigi, kaip be statybų leidimo pasistatyti daugiabutį prestižiniame ir dabar jau viename brangiausių Vilniaus...

Laisvalaikis
2019.10.30
„Finansinė pagalvė“: kimšti, o ne išpešioti 1

Valstybės finansinės atsargos Lietuvoje 2022 m. turėtų sudaryti beveik 5% BVP – tiek siūlo Ekonominio...

Verslo aplinka
2019.10.30
Svarbiausia – postai, gamintojai palauks

Viena seniausių Lietuvos pramonės šakų – aprangos ir tekstilės pramonė, sprendžianti konkurencingumo ir kone...

Pramonė
2019.10.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau