Krona pigiausia per pastarąjį dešimtmetį: kaip tai atsilieps Lietuvos eksportui į Švediją?

Publikuota: 2019-05-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
UAB „SME finance“ patarėjas ekonomikai

Švedijos kronos kurso viražai yra tikrai aktualūs Lietuvos verslui eksporto kontekste – 2018 m. Švedija buvo antroje vietoje po Vokietijos svarbiausių Lietuvai eksporto rinkų sąraše. Pernai Švedijai teko dešimtadalis visų Lietuvos eksporto apimčių, o daugiau nei į Švediją eksportavome tik į Vokietiją, kuriai 2018 m. teko 12% visų Lietuvos eksporto apimčių. Kaip pigiausia per pastarąjį dešimtmetį krona gali paveikti Lietuvos eksporto į Švediją srautus? Šiuo atveju reikia vertinti du aspektus: kontraktinės gamybos prekių ir galutinio vartojimo prekių eksporto iš Lietuvos į Švediją aspektus.

Teoriškai kalbant, atpigusi krona yra gera žinia Švedijos pramonei, kuri, kaip ir Lietuvos pramonė, yra labai priklausoma nuo eksporto užsakymų. Kuo pigesnė yra krona, tuo didesnis yra švedų gamintojų konkurencingumas ir tuo daugiau užsakymų jie gali tikėtis eksporto rinkose. Tačiau praktiškai kalbant, vertinant paskutinius švedų pramonės rodiklius, nepanašu, kad švedų gamintojams kronos nuvertėjimas buvo labai naudingas: pramonės gamybos apimčių augimo tempas Švedijoje sulėtėjo nuo 5,8% 2018 m. pirmą ketvirtį iki vos 1,6% 2018 m. pabaigoje. 2019 m. pradžioje Švedijos pramonės rodikliai taip pat beveik neaugo: pavyzdžiui šių metų sausį švedų pramonė vos 1% padidino gamybos apimtys; vasario mėnesį gamybos apimčių augimo tempas siekė 2,6%.

Kodėl pigiausia per dešimtmetį krona nesugebėjo išjudinti Švedijos pramonės gamybos? Pirma – šiuo metu švedų pramonė išnaudoja 87% visų gamybos apimčių ir tai yra antras rezultatas visoje ES po Slovakijos (89%). Paprastai kalbant, švedų gamintojai kenčia nuo chroniško gamybos pajėgumų trūkumo ir elementariai nebegali prisiimti daugiau naujų užsakymų – nepaisant to, kad atpigusi krona tikrai gali padėti gauti šiuos naujus užsakymus. Antra – Švedijos pramonė importuoja nemažai komponentų gamybai iš užsienio rinkų, o atpigusi krona išpūtė šių importuojamų komponentų kainą ir gerokai padidino švedų pramonės gaminių savikainą. Pavyzdžiui, Eurostat duomenys rodo, kad 2019 m. pirmą ketvirtį Švedijos pramonės gaminamos produkcijos kaina šoktelėjo iš karto 5,7%, o eksportuojamų prekių kaina pakilo net 7%. Palyginimui – 2018 m. pirmą ketvirtį švedų pramonės produkcija pabrango vos 2,8%.

Švedijos statistikos departamento teigimu, šių metų kovo mėnesį didžiausią poveikį švedų pramonės eksportuojamų gaminių kainų augimui turėjo variklinių transporto priemonių ir priekabų segmentas – o šis sektoriaus kaip tik yra stipriai priklausomas nuo importuojamų komponentų, kurie dėl atpigusios kronos pabrango. Taigi, realiai švedų pramonės gaminiai eksporto rinkose ne atpigo, bet netgi pabrango dėl padidėjusios importuojamų komponentų kainos.

Trumpai tariant, chroniškas gamybos pajėgumų trūkumas ir pabrangę importuojami komponentai neleido Švedijos gamintojams išnaudoti kronos nuvertėjimo privalumų. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad dėl minėtų neigiamų aspektų Lietuvos gamintojai gali ir negauti didesnių kontraktinės gamybos užsakymų iš švedų pramonės įmonių.

Kitas svarbus aspektas – ženkliai atpigusi krona ateityje gali neigiamai paveikti Švedijos vartotojų perkamąją galią. Tai yra rizikos aspektas tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švedijos rinką eina su galutinio vartojimo prekėmis (t.y. tomis prekėmis, kurios yra skirtos ne švedų gamintojams, bet būtent galutiniam vartotojui, t.y. paprastiems gyventojams.). Pavyzdžiui, Švedijos statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį importuojamų prekių kainos išaugo 7,2%, o vidaus rinkoje parduodamos pramonės produkcijos kainos padidėjo 5,8%. Taip, reikia pripažinti, kad iš dalies tokį šuolį sąlygojo pabrangusi nafta – tačiau vidaus rinkoje parduodamų vartojimo prekių kainos Švedijoje kovo mėnesį išaugo beveik 4%, o tai yra gana reikšmingas šuolis į viršų.

Gera naujiena yra tame, kad nepaisant ženklaus kronos nuvertėjimo, naujausi Švedijos infliacijos ir vidaus prekybos rodikliai didelės dramos kol kas nerodo. Pavyzdžiui, šių metų kovą metinė infliacija Švedijoje siekė 1,8% ir pastaruoju metu nedidėjo. Kol kas tikrai neblogus rezultatus demonstruoja ir švedų mažmeninės prekybos rinka: pirmąjį 2019 m. ketvirtį vidaus prekybos apimtys Švedijoje išaugo 2,2%, t.y. netgi sparčiau nei praėjusių metų gale. Tačiau rizika yra tame, kad dėl kronos nuvertėjimo sparčiai brangstančios importinės prekės ateityje visgi gali labiau išjudinti bendrą kainų augimą Švedijoje, kas jau labiau pakenktų švedų vartotojų perkamajai galiai. Atitinkamai, šlubuojanti vietos vartotojų perkamoji galia gali turėti neigiamos įtakos tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švedijos rinką eina su produkcija, kurie yra skirta galutiniam vartotojui.

Kaip Švedijos kronos nuvertėjimo kontekste atrodo pirmieji 2019 m. Lietuvos eksporto į Švediją rodikliai? Objektyviai vertinant, šiemet Lietuvos eksporto į Švediją rezultatai yra labai vidutiniai. Šių metų sausį-vasarį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją apimtys padidėjo 4%, tačiau nemaža dalimi šį augimą ištempė plastikų segmentas – čia 2019 m. pradžioje eksporto į Švediją apimtys padidėjo ketvirtadaliu, dėl Lietuvos plastiko gamintojų atliktų investicijų į gamybos pajėgumų didinimą. Atmetus plastikų segmentą, bendras Lietuvos eksporto į Švediją augimas siektų vos 2,4%. Negana to, šiemet sumažėjo trijų eksporto segmentų eksporto į Švediją apimtys: tekstilės gaminių eksporto į Švediją apimtys šiemet nukrito 7,6%; metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į Švediją šiemet sumažėjo 7,2%; transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Švediją šiemet sumažėjo 7,1%. Šie skaičiai rodo, bent šių metų pradžioje Lietuvos kontraktinės gamybos sektoriai gavo mažiau užsakymų Švedijos rinkoje nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šie skaičiai taip pat rodo, kad kol kas rekordiškai pigi krona nesugebėjo išjudinti Švedijos pramonės gamybos apsukų – priešingu atveju dalis augančių gamybos užsakymų atitektų ir Lietuvos gamintojams, tačiau praktiškai kol kas to nesimato.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Revolut“ įkūrėjas: parsiduoti bankui – ne, IPO – galimybė Premium

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, gavęs banko licenciją Lietuvoje, tikrinimus, ar jo...

Rinkos
07:41
Saudo Arabijoje apšaudyti du dideli naftos pramonės objektai 

Po atakos kilę gaisrai suvaldyti, o poveikis naftos rinkoms dar nepasireiškė.

Verslo aplinka
2019.09.14
W. Bischoffas: pinigams reikia rasti namus Premium 1

Seras Winfriedas Franzas Wilhelmas Winas Bischoffas (g. 1941), anglų ir vokiečių veteranas bankininkas,...

Laisvalaikis
2019.09.14
Europos rinkos atsargiai, bet juda aukštyn 2

Pasaulio finansų rinkose penktadienį toliau buvo vertinami Europos centrinio banko ėjimas gaivinant...

Rinkos
2019.09.13
Londono birža atmetė Honkongo pasiūlymą

Londono biržos operatorė atmetė Honkongo biržų ir kliringo namų valdytojos pasiūlymą dėl įsigijimo ir...

Rinkos
2019.09.13
Bankų rezultatai: indėliai auga, skolinimas nelabai, pelnas stabilus

Lietuvos bankų indėlių portfelis toliau pučiasi, kai skolinimas didėja tik nežymiai, o pelnas beveik nekinta.

Rinkos
2019.09.13
„INVL Asset Management“ teismui apskundė LB skirtą baudą 2

Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ įmonė „INVL Asset Management“ apskundė teismui Lietuvos banko (LB)...

Rinkos
2019.09.13
Rinkos patenkintos ECB sprendimu, viltys - dėl JAV ir Kinijos 4

ECB veiksmai patenkino finansų rinkos dalyvių lūkesčius, bent jau sprendžiant iš pirminių reakcijų finansų...

Rinkos
2019.09.12
ECB kerpa ir ekonomikos prognozes 1

Palūkanas už indėlius nukirpęs ir kiekybinį euro zonos ekonomikos skatinimą atnaujinęs Europos centrinis...

Rinkos
2019.09.12
ECB kerpa palūkanas, euras pinga 26

Europos centrinis bankas (ECB) nusprendė 10 bazinių punktų, iki minus 0,5%, sumažinti palūkanas už bankų...

Rinkos
2019.09.12
Vokietija tempia euro zonos pramonę žemyn 4

Liepą pramonės gamybos apimtis euro zonoje mažėjo 0,4% per mėnesį ir 2%, palyginti su tuo pačiu mėnesiu...

Rinkos
2019.09.12
Kriptosukčiai „Verslo žinių“ vardu lenda ir į pašto dėžutes 1

Po bandymų vilioti aukas pasitelkiant „Verslo žinių“ portalo dizainą kriptosukčiai ėmėsi taktikos siuntinėti...

Rinkos
2019.09.12
Užbaigtas „Lexnet“ įsigijimo sandoris 2

UAB „Verslo žinios“ valdanti švedų bendrovė „Bonnier Business Press AB“ už neskelbiamą sumą užbaigė prieš...

Rinkos
2019.09.12
„EstateGuru“ rinko investuotojų pinigus darbuotojo NT projektui 4

Estijos NT paskolų platforma „EstateGuru“, veikianti ir Lietuvoje, įsipainiojo į skandalą Estijoje, kai...

Rinkos
2019.09.12
„Blackstone“ partneris įsigyjant „Luminor“ – Abu Dabio valstybinis fondas 6

JAV privataus kapitalo investicijų milžinė „Blackstone“ Baltijos šalių banką „Luminor“ už 1 mlrd. Eur perka...

Rinkos
2019.09.12
Kodėl žemos palūkanos blogai Premium 16

Besiskolinantiesiems patraukli itin žemų palūkanų aplinka kitu lazdos galu kelia vis didesnį galvos skausmą...

Rinkos
2019.09.12
Biržos tikisi „vaistų“ iš ECB ir FED 7

Europos biržos trečiadienį stiebėsi investuotojams viliantis, kad per artėjančius centrinių bankų posėdžius...

Rinkos
2019.09.11
SEB: artimiausią penkmetį pamirškite teigiamą „Euribor“ 15

Skolas turintys gyventojai ar verslas artimiausią penkmetį gali būti tikri, kad jų kintama paskolos palūkanų...

Rinkos
2019.09.11
Dėl nacionalinio stadiono finansavimo deramasi su rizikos kapitalo fondu 2

Nacionalinio stadiono statybų Vilniuje sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ bendrove „Axis...

Statyba ir NT
2019.09.11
Honkongo birža nori įsigyti Londono prekyvietę

Honkongo biržų ir kliringo namų operatorė pateikė 31,6 mlrd. GBP (35,4 mlrd. Eur) pasiūlymą įsigyti Londono...

Rinkos
2019.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau