Krona pigiausia per pastarąjį dešimtmetį: kaip tai atsilieps Lietuvos eksportui į Švediją?

Publikuota: 2019-05-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
UAB „SME finance“ patarėjas ekonomikai

Švedijos kronos kurso viražai yra tikrai aktualūs Lietuvos verslui eksporto kontekste – 2018 m. Švedija buvo antroje vietoje po Vokietijos svarbiausių Lietuvai eksporto rinkų sąraše. Pernai Švedijai teko dešimtadalis visų Lietuvos eksporto apimčių, o daugiau nei į Švediją eksportavome tik į Vokietiją, kuriai 2018 m. teko 12% visų Lietuvos eksporto apimčių. Kaip pigiausia per pastarąjį dešimtmetį krona gali paveikti Lietuvos eksporto į Švediją srautus? Šiuo atveju reikia vertinti du aspektus: kontraktinės gamybos prekių ir galutinio vartojimo prekių eksporto iš Lietuvos į Švediją aspektus.

Teoriškai kalbant, atpigusi krona yra gera žinia Švedijos pramonei, kuri, kaip ir Lietuvos pramonė, yra labai priklausoma nuo eksporto užsakymų. Kuo pigesnė yra krona, tuo didesnis yra švedų gamintojų konkurencingumas ir tuo daugiau užsakymų jie gali tikėtis eksporto rinkose. Tačiau praktiškai kalbant, vertinant paskutinius švedų pramonės rodiklius, nepanašu, kad švedų gamintojams kronos nuvertėjimas buvo labai naudingas: pramonės gamybos apimčių augimo tempas Švedijoje sulėtėjo nuo 5,8% 2018 m. pirmą ketvirtį iki vos 1,6% 2018 m. pabaigoje. 2019 m. pradžioje Švedijos pramonės rodikliai taip pat beveik neaugo: pavyzdžiui šių metų sausį švedų pramonė vos 1% padidino gamybos apimtys; vasario mėnesį gamybos apimčių augimo tempas siekė 2,6%.

Kodėl pigiausia per dešimtmetį krona nesugebėjo išjudinti Švedijos pramonės gamybos? Pirma – šiuo metu švedų pramonė išnaudoja 87% visų gamybos apimčių ir tai yra antras rezultatas visoje ES po Slovakijos (89%). Paprastai kalbant, švedų gamintojai kenčia nuo chroniško gamybos pajėgumų trūkumo ir elementariai nebegali prisiimti daugiau naujų užsakymų – nepaisant to, kad atpigusi krona tikrai gali padėti gauti šiuos naujus užsakymus. Antra – Švedijos pramonė importuoja nemažai komponentų gamybai iš užsienio rinkų, o atpigusi krona išpūtė šių importuojamų komponentų kainą ir gerokai padidino švedų pramonės gaminių savikainą. Pavyzdžiui, Eurostat duomenys rodo, kad 2019 m. pirmą ketvirtį Švedijos pramonės gaminamos produkcijos kaina šoktelėjo iš karto 5,7%, o eksportuojamų prekių kaina pakilo net 7%. Palyginimui – 2018 m. pirmą ketvirtį švedų pramonės produkcija pabrango vos 2,8%.

Švedijos statistikos departamento teigimu, šių metų kovo mėnesį didžiausią poveikį švedų pramonės eksportuojamų gaminių kainų augimui turėjo variklinių transporto priemonių ir priekabų segmentas – o šis sektoriaus kaip tik yra stipriai priklausomas nuo importuojamų komponentų, kurie dėl atpigusios kronos pabrango. Taigi, realiai švedų pramonės gaminiai eksporto rinkose ne atpigo, bet netgi pabrango dėl padidėjusios importuojamų komponentų kainos.

Trumpai tariant, chroniškas gamybos pajėgumų trūkumas ir pabrangę importuojami komponentai neleido Švedijos gamintojams išnaudoti kronos nuvertėjimo privalumų. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad dėl minėtų neigiamų aspektų Lietuvos gamintojai gali ir negauti didesnių kontraktinės gamybos užsakymų iš švedų pramonės įmonių.

Kitas svarbus aspektas – ženkliai atpigusi krona ateityje gali neigiamai paveikti Švedijos vartotojų perkamąją galią. Tai yra rizikos aspektas tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švedijos rinką eina su galutinio vartojimo prekėmis (t.y. tomis prekėmis, kurios yra skirtos ne švedų gamintojams, bet būtent galutiniam vartotojui, t.y. paprastiems gyventojams.). Pavyzdžiui, Švedijos statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį importuojamų prekių kainos išaugo 7,2%, o vidaus rinkoje parduodamos pramonės produkcijos kainos padidėjo 5,8%. Taip, reikia pripažinti, kad iš dalies tokį šuolį sąlygojo pabrangusi nafta – tačiau vidaus rinkoje parduodamų vartojimo prekių kainos Švedijoje kovo mėnesį išaugo beveik 4%, o tai yra gana reikšmingas šuolis į viršų.

Gera naujiena yra tame, kad nepaisant ženklaus kronos nuvertėjimo, naujausi Švedijos infliacijos ir vidaus prekybos rodikliai didelės dramos kol kas nerodo. Pavyzdžiui, šių metų kovą metinė infliacija Švedijoje siekė 1,8% ir pastaruoju metu nedidėjo. Kol kas tikrai neblogus rezultatus demonstruoja ir švedų mažmeninės prekybos rinka: pirmąjį 2019 m. ketvirtį vidaus prekybos apimtys Švedijoje išaugo 2,2%, t.y. netgi sparčiau nei praėjusių metų gale. Tačiau rizika yra tame, kad dėl kronos nuvertėjimo sparčiai brangstančios importinės prekės ateityje visgi gali labiau išjudinti bendrą kainų augimą Švedijoje, kas jau labiau pakenktų švedų vartotojų perkamajai galiai. Atitinkamai, šlubuojanti vietos vartotojų perkamoji galia gali turėti neigiamos įtakos tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švedijos rinką eina su produkcija, kurie yra skirta galutiniam vartotojui.

Kaip Švedijos kronos nuvertėjimo kontekste atrodo pirmieji 2019 m. Lietuvos eksporto į Švediją rodikliai? Objektyviai vertinant, šiemet Lietuvos eksporto į Švediją rezultatai yra labai vidutiniai. Šių metų sausį-vasarį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją apimtys padidėjo 4%, tačiau nemaža dalimi šį augimą ištempė plastikų segmentas – čia 2019 m. pradžioje eksporto į Švediją apimtys padidėjo ketvirtadaliu, dėl Lietuvos plastiko gamintojų atliktų investicijų į gamybos pajėgumų didinimą. Atmetus plastikų segmentą, bendras Lietuvos eksporto į Švediją augimas siektų vos 2,4%. Negana to, šiemet sumažėjo trijų eksporto segmentų eksporto į Švediją apimtys: tekstilės gaminių eksporto į Švediją apimtys šiemet nukrito 7,6%; metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į Švediją šiemet sumažėjo 7,2%; transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Švediją šiemet sumažėjo 7,1%. Šie skaičiai rodo, bent šių metų pradžioje Lietuvos kontraktinės gamybos sektoriai gavo mažiau užsakymų Švedijos rinkoje nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šie skaičiai taip pat rodo, kad kol kas rekordiškai pigi krona nesugebėjo išjudinti Švedijos pramonės gamybos apsukų – priešingu atveju dalis augančių gamybos užsakymų atitektų ir Lietuvos gamintojams, tačiau praktiškai kol kas to nesimato.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Mažos rinkos rūpesčiai: iš biržos pasitraukė dar 1,56 mln. Eur Premium

Įtemptos savaitės pabaigoje pasaulio akcijų rinkose fiksuota santykinė stabilizacija. Baltijoje išsiskyrė...

Rinkos
2019.05.24
V. Vaitkevičienė pirmininkaus Europos rizikos kapitalo fondų tinklui 1

Europos rizikos kapitalo fondų investuotojai pirmininkauti tinklui išrinko UAB „Investicijų ir verslo...

Vadyba
2019.05.24
Naftos linksmieji kalneliai: po 4,5% kritimo – kainos atšokimas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose penktadienio rytą bando atsistatyti po staigaus kritimo ketvirtadienį,...

Rinkos
2019.05.24
„INVL Asset Management“ pensijų fondai investavo į NT fondą 1

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomi pensijų fondai investavo į NT fondą...

Rinkos
2019.05.24
Pagrindinis akcininkas „Grindeks“ akcijas supirkti nori po 12,59 Eur

Pagrindinis latvių farmacininkės „Grindeks“ akcininkas siekia pateikti oficialų siūlymą po 12,59 Eur.

Rinkos
2019.05.24
Pardavėjas siekia finansinės laisvės: dabar – nupigintas maistas, vizija – 200.000 Eur Premium 15

Finansinė laisvė – siekiamybė, kuri vienareikšmiškai verta savo dabarties išlaidų apsikarpymo, net jei tai...

Rinkos
2019.05.24
L. Strėlis atsistatydino iš „Auga Group“ valdybos 19

Linas Strėlis ketvirtadienį pateikė pareiškimą atsistatydinti iš žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga...

Rinkos
2019.05.24
Linas Strėlis skųs Lietuvos banko jam skirtą 200.000 Eur baudą 6

Linas Strėlis, AB Vilkyškių pieninė ir žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga Group“ valdybų narys ketina...

Rinkos
2019.05.24
Iš Europos nerimas persismelkė ir į Baltiją Premium

Europos akcijų biržose tvyrojęs pesimizmas persidavė ir į Baltijos biržas, kuriose pasireiškė aktyvumo...

Rinkos
2019.05.23
„Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO 31

Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“ vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų...

Rinkos
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
Švedai pirmauja pasaulyje pagal kaupimą investiciniuose fonduose 2

100% dirbančių švedų santaupas kaupia investiciniuose fonduose, paskelbė šalies Švedijos investicinių fondų...

Rinkos
2019.05.23
FED laikys stabdžius ant palūkanų kėlimo

Jungtinėse Valstijose paskolų branginimo šiais metais greičiausiai nebesulauksime.

Rinkos
2019.05.23
Po akcijomis užlieto aukciono intriga dėl Šiaulių banko akcijų Premium

Ketvirtadienį Baltijos biržoje rinkos dalyvių akys kryps į prekybą Šiaulių banko akcijomis po to, kai iš...

Rinkos
2019.05.22
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 7

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą 1

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 37

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Baltijos biržose baudos reakcijų nesukėlė

Baltijos akcijų biržose antradienį rinkos reguliuotojo skirtos tūkstantinės baudos prekyboje neatsispindėjo,...

Rinkos
2019.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau