Milijonai iš baudų nieko neparodo

Sankcijų skyrimas, kaip akcentuoja Šarūnas Keserauskas, KT pirmininkas, nėra pagrindinė šios institucijos funkcija. Tarybos misija – saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės, ir tai skamba gerai. Tačiau konkurencinę aplinką analizuojantys ekspertai, verslas konstatuoja, kad konkurencijos priežiūros įgyvendinimas griežtėja, toliau auga KT baudžiamasis arsenalas.

Pavyzdžiui, Vyriausybė yra parengusi Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą, kuris numato, kad už nepateiktus, klaidingus ar neišsamius paaiškinimus tyrimo metu projektu numatomos baudos iki 1% bendrųjų metinių pajamų. O už nustatytų laikinųjų priemonių ar prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą jau būtų taikomos baudos net iki 10% metinių pajamų.

„Tai yra tokio pat dydžio bauda, kaip šiuo metu skiriama įmonėms, kai taryba nustato Konkurencijos įstatymo pažeidimą – konkurenciją ribojančių pažeidimų ar piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi“, – VŽ komentavo Rita Griguolaitė, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyriausioji teisininkė.

VŽ klausia, ar daugiau didesnių baudų iš tiesų pagerins konkurencinę aplinką, o gal turime kitų būdų, kaip ją skatinti ir puoselėti. Svarbiausias aspektas, apie kurį kalba verslas, – trūksta informacijos, viešo ir aiškaus KT sprendimų pagrindimo.

Štai pirmąkart surikiavus verslo priežiūros institucijas pagal tai, kaip jos savo veikloje taiko pažangias verslo priežiūros priemones, metodus, kurių procesai yra pažangesni, matyti, kad KT nėra pirmūnė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoje verslo priežiūros institucijų (VPI) švieslentėje KT įvertinta patenkinamu balu (6,2 iš 10 galimų), o tarp 56-ių institucijų užima 14-ą vietą.

Tyrimas atskleidė bendresnį vaizdą, kad net trys iš penkių verslo priežiūros institucijų savo darbą atlieka nepatenkinamai ir tik dvi – Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija – verslo priežiūrą organizuoja labai gerai. Tyrimo autoriai kelia bendrą problemą – 46% institucijų veiklos rezultatyvumą tebevertina atsižvelgdamos į nustatytų pažeidimų dalį ar skaičių, o tai nesuderinama su šiuolaikine priežiūros samprata, kuri paremta ne sankcijomis, o klientų konsultavimu ir pažeidimų prevencija.

VŽ žiniomis, į pirmąkart parengtą vertinimą verslo priežiūros institucijos reagavo itin jautriai. KT, paprašyta pakomentuoti tyrimo autorių rekomendacijas, kaip gerinti savo veiklą, tai padaryti atsisakė. KT vadovybė ir galvos Vyriausybėje galėtų pasidairyti į švieslentės lyderes ir ten pasisemti idėjų, kaip sustiprinti konkurencijos priežiūros funkciją, o ne tik plėsti už konkurencijos pažeidimus numatytų baudų ir sankcijų sąrašą.

Kadaise dėl žiaurių akcijų prastą reputaciją turėjusi Valstybinė mokesčių inspekcija iš baudėjos pavirto verslą konsultuojančia institucija.Verslo bendruomenei nebekyla klausimų kaip anksčiau, kodėl skiriama vienokia ar kitokia bauda, kodėl priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, o reikalui esant verslininkai nebebijo pasikonsultuoti su mokesčių inspektoriais.

O KT vargu ar jau matuojasi konsultanto kostiumą. Netgi tokiais norais abejoti verčia tai, kad konkurencijos prievaizdai taip ir negalėjo deramai paaiškinti, kodėl 2018 m. pavasarį neleido jungtis mažmeninės prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“.

VŽ nuomone, pats laikas būtų didinti tarybos kompetencijas, pritraukti daugiau ekspertų, kurie rinktųsi ne sankcijų kelią, o stiprintų verslo patarėjos vaidmenį ir taip šalyje užtikrintų sąžiningą konkurenciją, geriausias prekių ir paslaugų kainas vartotojams.