Darbo kodeksas: nuostata, nubraukianti dalį atlyginimo

Publikuota: 2018-10-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ilgai kedentas, daugybę ginčų, kritikos ir gausybę pataisų iškentęs reformuotas Darbo kodeksas (DK) iki galo vis tiek netenkino visų socialinių grupių interesų. DK kūrėjai tikino, kad šis variantas – ne dogma, todėl jį visad bus galima tobulinti. Taip dokumentą svarstant Seime atsirado ir buvo įtvirtinta nauja nuostata, dėl kurios nukenčia darbuotojai.

DK rašoma: jei darbdavys nori, kad darbuotojas nekonkuruotų darbo santykių metu, jam reikia mokėti 40% darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Darbdaviai privalo mokėti tokio dydžio kompensaciją ne tik tuo atveju, jei nekonkuravimo draudimas taikomas po darbo santykių pabaigos (iki 2 metų), bet ir darbo santykių metu, t. y. kol darbuotojas pas jį dirba. Tai reiškia, kad darbdavys, norėdamas drausti darbuotojui dirbti konkurentui arba turėti savo verslą, kuris konkuruotų su darbdavio verslu, turėtų darbuotojui mokėti papildomai prie atlyginimo 40% dydžio išmoką. Tokia nuostata tapo ne itin džiugiu „siurprizu“ darbuotojams – mat pirminiame DK variante jos nebuvo, jos atsiradimu pasirūpino Seimas. Teisininkai aiškina, kad reikalavimas mokėti darbuotojui kompensaciją už nekonkuravimą darbo santykių metu yra nelogiškas.

„Nes darbuotojai ir be kompensacijos turi būti lojalūs – lojalumas yra darbo santykių esmė“, – dėsto Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris. Eglė Radišauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo departamento direktorė, aiškina, kad darbuotojai dėl nuostatos, įteisinančios kompensaciją už nekonkuravimą darbo santykių metu, gerokai nukenčia: mat darbdaviai kompensacijos už nekonkuravimą dydžiu sumažina darbo užmokestį. Negana to, kompensacijos išmokos neįtraukiamos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą, todėl darbuotojui mažėja atostoginiai ir išeitinės kompensacijos.

Su darbuotojais, kurie gauna didesnį kaip du vidutiniai darbo užmokesčio (VDU) dydžiai atlyginimą, įmonės pasirašo susitarimus, kad šis DK straipsnis netaikomas: kodeksas leidžia tokiu atveju susitarti su darbuotojais dėl kitų darbo sąlygų, nei numato DK. Ponas Petravičius rekomenduoja susitarimus sudaryti tik su tais darbuotojais, kurių darbo užmokestis gerokai viršija 2 VDU – šiuo metu VDU sparčiai auga, todėl yra pavojus, kad darbuotojui mokama alga neatitiks šio reikalavimo. Jis mini ir kitą būdą – išskaidyti darbo užmokestį į kompensaciją už nekonkuravimą ir darbo užmokestį.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nuostata dėl kompensacijos už nekonkuravimą atsirado dėl precedento – po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto, kad darbdavys neteisėtai atleido darbuotoją. Teismas pripažino, kad darbuotojas pažeidė darbo pareigas, tačiau darbdavys jam pritaikė per griežtą drausminę nuobaudą – atleido iš darbo. LAT konstatavo, kad dėl darbuotojo veiklos darbdavio interesai nenukentėjo, todėl darbuotojo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Anksčiau, galiojant senajam DK, susitarimai dėl konfidencialios informacijos ir nekonkuravimo buvo sudaromi ir aiškinami vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų civilinės teisės įstatymų normomis. DK tokie susitarimai nebuvo reglamentuojami.

Seimo sprendimas įteisinti minėtą DK nuostatą, švelniai tariant, keistas – juk darbuotoją būti lojaliam įpareigoja darbo sutartis ir patys darbo santykiai. O kompensacijos mokamos, kai darbuotojas jau išeina iš darbo – kad kurį laiką nekonkuruotų. Ir tai yra normali praktika. Nuostata dėl kompensacijų už nekonkuravimą buvo DK projekte, tačiau prieš ją stojo daug teisininkų, jai nepritarė ir SADM. Tačiau Seimas ją įtvirtino DK.

VŽ nuomone, jei parlamentarai tikina, kad bet kokį įstatymą pasirengę taisyti, galėtų atšaukti ir minėtą DK nuostatą, sukėlusią ne tik daug painiavos – kaip parodė praktika, ji neteikia jokios naudos darbuotojams, nes jiems mažėja atlyginimas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 3

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
05:50
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 21

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 11

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku