Darbo kodeksas: nuostata, nubraukianti dalį atlyginimo

Publikuota: 2018-10-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ilgai kedentas, daugybę ginčų, kritikos ir gausybę pataisų iškentęs reformuotas Darbo kodeksas (DK) iki galo vis tiek netenkino visų socialinių grupių interesų. DK kūrėjai tikino, kad šis variantas – ne dogma, todėl jį visad bus galima tobulinti. Taip dokumentą svarstant Seime atsirado ir buvo įtvirtinta nauja nuostata, dėl kurios nukenčia darbuotojai.

DK rašoma: jei darbdavys nori, kad darbuotojas nekonkuruotų darbo santykių metu, jam reikia mokėti 40% darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Darbdaviai privalo mokėti tokio dydžio kompensaciją ne tik tuo atveju, jei nekonkuravimo draudimas taikomas po darbo santykių pabaigos (iki 2 metų), bet ir darbo santykių metu, t. y. kol darbuotojas pas jį dirba. Tai reiškia, kad darbdavys, norėdamas drausti darbuotojui dirbti konkurentui arba turėti savo verslą, kuris konkuruotų su darbdavio verslu, turėtų darbuotojui mokėti papildomai prie atlyginimo 40% dydžio išmoką. Tokia nuostata tapo ne itin džiugiu „siurprizu“ darbuotojams – mat pirminiame DK variante jos nebuvo, jos atsiradimu pasirūpino Seimas. Teisininkai aiškina, kad reikalavimas mokėti darbuotojui kompensaciją už nekonkuravimą darbo santykių metu yra nelogiškas.

„Nes darbuotojai ir be kompensacijos turi būti lojalūs – lojalumas yra darbo santykių esmė“, – dėsto Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris. Eglė Radišauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo departamento direktorė, aiškina, kad darbuotojai dėl nuostatos, įteisinančios kompensaciją už nekonkuravimą darbo santykių metu, gerokai nukenčia: mat darbdaviai kompensacijos už nekonkuravimą dydžiu sumažina darbo užmokestį. Negana to, kompensacijos išmokos neįtraukiamos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą, todėl darbuotojui mažėja atostoginiai ir išeitinės kompensacijos.

Su darbuotojais, kurie gauna didesnį kaip du vidutiniai darbo užmokesčio (VDU) dydžiai atlyginimą, įmonės pasirašo susitarimus, kad šis DK straipsnis netaikomas: kodeksas leidžia tokiu atveju susitarti su darbuotojais dėl kitų darbo sąlygų, nei numato DK. Ponas Petravičius rekomenduoja susitarimus sudaryti tik su tais darbuotojais, kurių darbo užmokestis gerokai viršija 2 VDU – šiuo metu VDU sparčiai auga, todėl yra pavojus, kad darbuotojui mokama alga neatitiks šio reikalavimo. Jis mini ir kitą būdą – išskaidyti darbo užmokestį į kompensaciją už nekonkuravimą ir darbo užmokestį.

Nuostata dėl kompensacijos už nekonkuravimą atsirado dėl precedento – po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto, kad darbdavys neteisėtai atleido darbuotoją. Teismas pripažino, kad darbuotojas pažeidė darbo pareigas, tačiau darbdavys jam pritaikė per griežtą drausminę nuobaudą – atleido iš darbo. LAT konstatavo, kad dėl darbuotojo veiklos darbdavio interesai nenukentėjo, todėl darbuotojo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Anksčiau, galiojant senajam DK, susitarimai dėl konfidencialios informacijos ir nekonkuravimo buvo sudaromi ir aiškinami vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų civilinės teisės įstatymų normomis. DK tokie susitarimai nebuvo reglamentuojami.

Seimo sprendimas įteisinti minėtą DK nuostatą, švelniai tariant, keistas – juk darbuotoją būti lojaliam įpareigoja darbo sutartis ir patys darbo santykiai. O kompensacijos mokamos, kai darbuotojas jau išeina iš darbo – kad kurį laiką nekonkuruotų. Ir tai yra normali praktika. Nuostata dėl kompensacijų už nekonkuravimą buvo DK projekte, tačiau prieš ją stojo daug teisininkų, jai nepritarė ir SADM. Tačiau Seimas ją įtvirtino DK.

VŽ nuomone, jei parlamentarai tikina, kad bet kokį įstatymą pasirengę taisyti, galėtų atšaukti ir minėtą DK nuostatą, sukėlusią ne tik daug painiavos – kaip parodė praktika, ji neteikia jokios naudos darbuotojams, nes jiems mažėja atlyginimas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gordijaus mazgo įkaitai 2

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Penki išbandymai verslui 2019 metais 2

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 13

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 16

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 7

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06
Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti 5

Lietuvos ekonomikos plėtra lieka neblogai subalansuota ir didelių disbalansų, kurie aiškiai perspėtų apie...

Praleistos progos patylėti 33

Valdantieji, ir anksčiau liguistai reagavę į bet kokią kritiką, pastarosiomis dienomis tiesiog pratrūko...

Verslo aplinka
2019.01.04
Bankų transformacija: nuo pinigų išdavimo langelio iki paslaugų „butiko“ 6

Plėtra elektroninėje erdvėje, sąnaudų mažinimas ir reguliavimo klausimai išlieka pagrindiniais Europos bankų...

Technologijos
2019.01.03
Galvokime savo galva 12

Ar kada susimąstėme, kur slypi Naujųjų metų sutikimo džiugaus jaudulio priežastis? Juk kasmet susiduriame su...

Verslo aplinka
2019.01.03
Kaip atrodys ateities bankas: trys pokyčių scenarijai 2

Bankų veiklos esmė – padėti klientams pasiekti savo finansinių tikslų. Nuo jų atsiradimo finansinės...

Finansai
2019.01.02
Metai, neleisiantys nuobodžiauti

Peržengus 2019-ųjų slenkstį pranašauti galima daug ką, tačiau tik laikas iš tikrųjų patvirtina arba paneigia...

Verslo aplinka
2019.01.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau