Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliuta

Publikuota: 2018-06-10
Mike'o Segaro („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Mike'o Segaro („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
SEB inovacijų centro vadovas

Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami investicijas, tačiau finansinės technologijos (FinTech) turi ir daugiau perspektyvių sričių. Viena tokių – atviroji bankininkystė. Kas laiku ir tinkamai ja pasinaudos, ne tik uždirbs, bet ir sukurs pridėtinę vertę visuomenei.

Ne viskas auksas, kas kriptovaliutomis žiba

Kriptovaliuta yra viena karščiausių finansinių technologijų temų Lietuvoje kartu su blokų grandinės technologija (angl. Blockchain) ar pirminiais kriptovaliutų siūlymais (angl. Initial Coin Offering, ICO).

Tai suprantama, nes kriptovaliutos asocijuojasi su dideliu pelnu ir sėkmingu investicijų pritraukimu. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, sėkmingai įsisavinusių blokų grandinės technologiją ir per pastaruosius pusantrų metų surinko 500 mln. Eur kapitalo iš pirminių kriptovaliutų siūlymų.

Idėja greitai gauti pelno susižavi daug žmonių, tačiau, žinodami, kad kriptovaliutos nėra tobulos nei kaip mokėjimo priemonė, nei kaip investavimo objektas, ir toliau jas vertiname atsargiai. Kriptovaliutos neturi tikrosios vertės ir iki šiol neįrodė, kad yra veiksminga mokėjimo priemonė. Mokėjimo pavedimų kaina yra didelė, be to, neįmanoma garantuoti nereguliuojamų prekybos vietų saugumo.

Kaip investavimo priemonė, kriptovaliutos priskiriamos rizikingai turto klasei. Jų vertė rinkose smarkiai svyruoja; apie tai perspėjo ir Europos reguliavimo institucijos. Be to, bitkoinai ir kriptovaliutos nėra Centrinio banko sistemos dalis, todėl oficialiai jų niekas nekontroliuoja. Būtent dėl šios priežasties kriptovaliutomis mėgstama atsiskaityti sandoriuose, susijusiuose su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė visų bitkoinų sandorių yra susiję su nelegalia veikla.

Tikroji uždarbio kasykla

Ir nors geidžiamas pelnas skatina startuolius mąstyti, kokią dar kriptovaliutų platformą sukurti ar kam dar paskelbti ICO, yra viena sritis, kuri gali ne tik atnešti pelno, bet ir sukurti pridėtinę vertę, inovatyvias paslaugas ir tvarų verslą. Tai – atviroji bankininkystė.

Atvirosios bankininkystės iniciatyva įgyvendinama remiantis Europos antrąja mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), kurios tikslas – skatinti finansų sektoriaus inovacijas. Visi Europos bankai privalo sukurti programinę sąsają (angl. Application Programming Interface arba API) ir leisti trečiosioms šalims, gavusioms bankų klientų sutikimus, pasiekti šių klientų sąskaitų informaciją bei atlikti mokėjimus iš šių klientų sąskaitų.

Pavyzdžiui, SEB klientai galės savo sąskaitą pasiekti ar mokėjimus atlikti ne tik SEB interneto banke, bet ir pasirinkę bet kurį jiems labiausiai patinkantį interneto banko sprendimą, net nebūtinai sukurtą banko. Šis sprendimas galės sujungti keleto bankų sąskaitas, teikti papildomą naudą vartotojui kategorizuodamas jo mokėjimus, siūlydamas taupymo, investavimo ir skolinimosi alternatyvas.

SEB pirmasis iš bankų paskelbė, kad Baltijos šalyse yra pasiruošęs finansinių technologijų įmonėms ir nepriklausomiems kūrėjams suteikti banko duomenų prieigą per programavimo sąsajas. Nuo gegužės 22 d. SEB bankas Estijoje, kur jau priimti reikiami įstatymų pakeitimai, atvėrė banko duomenų prieigas per API sąsajas. Tikimasi, kad Lietuvoje atitinkami teisės aktai įsigalios rugpjūtį.

Atvirosios bankininkystės galimybės didžiulės – tik nuo kūrybiškų idėjų ir jų įgyvendinimo kokybės priklauso, kokios naudos visi turėsime. Nors buvo manančių, kad bankai baiminsis finansinių technologijų startuolių, kurie užguls atvirą kelią link klientų sąskaitų, yra atvirkščiai – bankai laukia inovatyvių idėjų ir yra pasiruošę už jas susimokėti, taip papildydami savo paslaugų krepšelį ar atrasdami naujas rinkas ar pardavimo kanalus.

Visi Europos Sąjungoje veikiantys bankai vėliausiai iki kitų metų rugsėjo taps atviri. Tai didelis finansų sektoriaus pokytis. Kas tuo pasinaudos pirmas, laimės labiausiai.

Kas ištrauks pinigus iš kojinės?

Idėjų, kaip pasinaudoti atvirosios bankininkystės teikiamomis galimybėmis, galima ieškoti visur. Jos gali būti susijusios su sąskaitų agregavimu, naujomis mokėjimo sistemomis, paskolomis, investavimu ar kitomis sritimis. Tokių ir kitokių idėjų turintiems startuoliams durys atviros SEB Inovacijų centre, kur jie gali plėtoti savo kuriamą produktą ar paslaugą. Tačiau esminė vertė – banko ekspertų ir partnerių pagalba bei mentorystė.

Pradžia yra: šiuo metu SEB Inovacijų centre yra startuolių, plėtojančių su atvirąja bankininkyste susijusias idėjas. Pavyzdžiui, skaitmeninė žemės ūkio platforma „Agroclear“ ne tik leis Lietuvos ūkininkams savo produkciją parduoti internetu nors ir tiesiai iš lauko, bet ir apskritai supaprastinti produkcijos realizavimą. Netrukus atsirasianti atviroji bankininkystė leis sumokėti už perkamą produkciją ar užsisakyti logistikos paslaugas.

Taip pat kuriamas interneto bankas vaikams. Jis suteiks papildomų galimybių tėvams mokyti tam tikrų finansinių įpročių. Tai tampa įmanoma atvirosios bankininkystės eroje.

Idėjas galima plėtoti toliau: papildomos specialios senjorams, studentams skirtos funkcijos, vienoje vietoje surinkti visi įmanomi būsto paskolų pasiūlymai, geriausi rinkoje esantys investiciniai produktai. Atviroji bankininkystė suteikia galimybę ir žaidybiniams elementams: tarkime, programėlė, kuri leistų po kiekvieno apsipirkimo skirtumą nuo apvalios sumos automatiškai investuoti ir taip galiausiai uždirbti.

Tęsiant kalbą apie investavimą, jo teikiamos galimybės Baltijos šalyse yra itin neišnaudotos. Milžiniški pinigai guli einamosiose sąskaitose, o ne fonduose ar akcijose. Vien Lietuvoje tai ? milijardai eurų. Pagal Lietuvos banko statistiką, praėjusių metų pabaigoje cirkuliavo 1400 mln. eurų grynųjų, o einamosiose sąskaitose ar indėliuose (už kuriuos šiuo metu arba visai nemokamos, arba mokamos itin mažos palūkanos) – 12 275 mln. eurų. Ir tai tik namų ūkių pinigai.

Taip pinigus praranda ne tik atskiri asmenys, bet ir mūsų šalių ekonomikos. Tai ? didžiulis potencialas, kurį suteikia atsirandanti atviroji bankininkystė. Bankai atviri idėjoms ir naujiems investavimo produktams, kurie išmokytų investuoti.

Ar Lietuva gali būti šalis, finansinių technologijų apibrėžimui suteiksianti naujų spalvų ir susilauksianti sėkmės ne tik kriptovaliutų, bet ir atvirosios bankininkystės srityje? Skirkime tam dar daugiau dėmesio, nes potencialo tikrai turime.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Startuoliai gerai, tačiau be stuburo – nė iš vietos 11

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonės, gamybą 2018 m. išauginusios beveik dešimtadaliu, o ikimokestinį pelną...

Dar sykį apie Panevėžio savivaldybės įmonių valdymą

Džiaugiamės, kad poreikis įmonių valdymo skaidrumui ir pasidalijimas gerosiomis praktikomis įtraukia...

Verslo aplinka
2019.03.19
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

2019.03.19
Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus 1

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos...

Finansai
2019.03.19
Politikas su mimoza 1

Šiandien jau turime naujus savivaldybių merus, daug kur, žinoma, senus, bet naujai perrinktus. Kaip kalbėjo...

Verslo aplinka
2019.03.18
Geras vardas. Kas toks? 15

Šio rašinio tema tik šiek tiek susijusi su tik ką prašniokštusiais, nors dar ne visais šiemet rinkimais. Bet...

Verslo aplinka
2019.03.15
Penkios nuostatos, nulemiančios „Lean“ taikymo sėkmę 1

Apie vadybos sistemą „Lean“ kasmet paskelbiama daug straipsnių ir knygų, tačiau noras sužinoti, kaip „Lean“...

Paslaugos
2019.03.15
Vizija: selektyvus tarnavimas 40

Garsius šūkius pasibalnojęs tarnauti Lietuvai jau „prisiekė“ prezidento kėdę besimatuojantis premjeras...

Verslo aplinka
2019.03.15
Yra dėl ko pasukti galvą

Europos Centrinis bankas, bent iki šių metų pabaigos pagrindines palūkanų normas palikęs rekordinėse...

Pramonė
2019.03.14
Atsitraukė, bet tik dėl akių 23

Pacientai ir toliau verčiami būti bandomaisiais triušiais – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga...

Paslaugos
2019.03.13
Įteiksime Nobelio premiją pasiūliusiam sprendimą, kaip nepažeisti įstatymo 5

Aplinkos ministerijos ketinimai skaidrinti atliekų sektorių tapo keiksmažodžiu iš penkių raidžių. Vieninga...

Paslaugos
2019.03.12
Europiečiai - kantrūs „Brexit“ įkaitai 1

Kuo sparčiau tirpsta laikas iki lemiamos „Brexit“ dienos, tuo mažiau vilčių lieka, kad Jungtinei Karalystei...

Verslo aplinka
2019.03.12
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Silpni finansiniai rezultatai atskleidžia efektyvumo stygių Panevėžio savivaldybės įmonių valdyme 16

Efektyvesnis Panevėžio savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymas ir tinkamas pelno potencialo išnaudojimas...

Vadyba
2019.03.10
Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas 5

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir...

Verslo klasė
2019.03.09
Moterys architektūroje: dar diskriminacija ar jau progresas? 3

Kai Europos architektų taryboje (angl. Architects' Council of Europe, ACE) metiniame susirinkime buvo...

Statyba ir NT
2019.03.08
Alga parlamentarams – už savireklamą?

Sekmadienį prasidedanti Seimo pavasario sesija vyks rinkimų įtampos fone, o tai neišvengiamai atsilieps...

Verslo aplinka
2019.03.08
Ar iš tiesų Lietuvoje nėra elektronikos atliekų? 1

Kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas gamintojo atsakomybės...

Paslaugos
2019.03.07
Kai Europa pavojuje – Lietuva nebus saugi 8

Europa yra pavojuje, o „Brexit“ yra Europos spąstų simbolis. Šie spąstai kelia grėsmę visai Europai:...

Verslo aplinka
2019.03.07
Skola ar paskola? Du lazdos galai 1

Lietuvoje veikiantys bankai verslui ne tik sunkiai praveria paskolų portfelį, bet netgi linkę jį dar labiau...

Finansai
2019.03.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau