Kaip Lietuvoje atsiras finansinių technologijų startuolis – aukso grynuolis?

Publikuota: 2018-03-09
Hannah McKay (Reuters / Scanpix) nuotr.
Hannah McKay (Reuters / Scanpix) nuotr.
SEB inovacijų centro vadovas

Komerciniai bankai bijo besikuriančių finansinių technologijų (FinTech) startuolių – populiariausias šių laikų mitas apie finansų sektorių. Viskas yra atvirkščiai – jie yra didžiulė galimybė visiems.

Bankų ir startuolių bendradarbiavimas gali duoti puikių rezultatų, ir tai matome iš pavyzdžių Švedijoje, Estijoje ar kitose ES šalyse. Švedijoje sukurta finansų planavimo programėle „Tink“ šiandien naudojasi 350.000 vartotojų – toks skaičius yra didelė paskata plėstis ne tik į kitas Skandinavijos šalis. Ši programėlė  buvo sukurta bendradarbiaujant, nuolat tariantis su bankais.

Finansų sektoriui labai trūksta gerų idėjų. Estų sukurta „TransferWise“ mobiliųjų tarptautinių mokėjimų programa – pavyzdys, kaip gera idėja gali padėti lyg ant mielių kilti finansinių technologijų startuoliui. Dideles investicijas pritraukusi „TransferWise“ kompanija dabar yra vertinama daugiau negu 1 milijardu JAV dolerių ir savo sėkmės istorija primena prieš 15 metų pasaulį pakeitusią bendrovę „Skype“. Beje, vienas iš „TransferWise“ įkūrėjų Taavetas Hinrikusas – buvęs kompanijos „Skype“ komandos narys. Vadinasi, įmonės sėkmė yra ne tik kylančios akcijų kainos, bet ir didėjanti darbuotojų kompetencija bei gausėjančios idėjos.

Tik laiko klausimas, kada Lietuvoje atsiras startuolis, kuris iššaus į pasaulines rinkas. Visi susivienijo dėl tokio aukso grynuolio – ir bankai suinteresuoti bendradarbiauti, ir valstybės institucijos labai palaiko tokį siekį. Lietuvos banko, Finansų ir Ūkio ministerijų specialistai nuosekliai ir intensyviai dirba, kad Lietuvoje būtų sukurta finansinių technologijų sričiai palanki aplinka ir patrauklios verslo vystymo sąlygos. Lietuvos bankas pristato Lietuvą kaip atvirą ir siūlančią geriausias sąlygas  inovatyvioms finansinių technologijų idėjoms įgyvendinti.

Žodžius lydi darbai – Lietuvos bankas išduoda licencijas, kurių ypač reikia reguliuojamoje srityje, organizuoja tarptautinius renginius, pritraukiančius žinomiausius finansų ekspertus, numato kurti bandomąją finansinių paslaugų aplinką (regulatory sandbox), būtiną norint testuoti savo paslaugas nedalyvaujant reguliatoriui tam tikrą laiką.

Šios pastangos jau davė rezultatų – mūsų šalimi susidomėjo pažangios finansų pasaulio įmonės, ir tai rodo Lietuvos banke nagrinėjamų paraiškų skaičius bei didėjantis išduotų finansinių technologijų veiklai būtinų licencijų skaičius: pernai išduotos 32, beveik dvigubai daugiau, nei 2016 m. Lietuva tampa vis daugiau pastebima šalimi, tad stengiasi pasinaudoti gaunamu dėmesiu, kad pasiektų ambicingą tikslą – sukurti finansinių technologijų įmonių veiklai palankiausią aplinką visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

Bankai startuoliams tarsi treneris penkiakovėje

Komerciniai bankai šiame ambicingame Lietuvos kelyje taip pat turi savo vaidmenį. SEB bankas jį atliks tuoj atverdamas Inovacijų centro duris, kad prisidėtų prie finansų sektoriaus startuolių ekosistemos kūrimo, kaip tai jau padarė SEB Inovacijų centras Estijoje. Ten veikiančio Inovacijų centro patirtis atskleidė, kad didžiausią vertę bendradarbiavimo erdvėje sukuria ne banko finansiniai pajėgumai ar žinomumas, o mūsų specialistų ekspertinės žinios ir kompetencijos: finansų rinkų, kredito rizikos valdymo išmanymas , didelio klientų srauto valdymas, patirtis stabdant pinigų plovimo ir finansinius nusikaltimus, finansinių paslaugų rinkodara – visa tai yra didžiulis SEB privalumas, kuriantis vertę klientui.

Bankams reikia finansinių technologijų inovacijų, nes jie suinteresuoti tobulinti savo produktus ir paslaugas. Pradedančioms finansinių technologijų įmonėms gali būti svarbus šiuolaikinio banko universalumas, kurį galima palyginti su penkiakove, kur atletai fechtuojasi, plaukia, joja, šaudo ir bėga. Ar čempionu tampa tas, kuris visose rungtyse būna pirmas? Toli gražu ne. Kiekvienai rungčiai būdinga tam tikra specifika, todėl tikrąjį meistriškumą atskleidžia sportininko gebėjimas suderinti daug įvairių įgūdžių ir savybių.

Finansinių technologijų startuoliai dažniausiai pasirenka vieną klasikinės bankininkystės sritį, pavyzdžiui, mokėjimus, korteles ar paskolas, ir ją plečia, tobulina, visą savo energiją ir išteklius skirdami jai. Taip gimsta efektyvūs sprendimai klientams, sukurti atsižvelgus į geriausią vartotojų patirtį (User experience design, UX).

Tad ar gali profesionalai vienas kitam padėti siekti geresnių rezultatų? Žinoma. Kiekvieno verslo patirtis yra vertinga, atradimai – įdomūs, idėjos – įkvepiančios.  Požiūrių argumentavimas, atsižvelgimas į įvairiausią patirtį ir bendradarbiavimo kultūra versle sukuria sąlygas naujoms idėjos, o idėjos tampa inovacijomis. Tokie bendri projektai yra tarsi raketinio kuro mišinys, reikalingas mūsų šalies varikliui.

Ar turime saugotis idėjų? Ne. Idėjomis privalome dalintis ir kartu kurti efektyvius mechanizmus, kurie padėtų atrinkti ir įgyvendinti tas, kurios yra pačios geriausios.  

Lietuvos banko kuriama bandomoji finansinių technologijų inovacijų aplinka ar SEB Inovacijų centro startuolių zona yra tokių mechanizmų pavyzdžiai – kuo jų bus daugiau, tuo sklandžiau Lietuvoje vyks finansinių technologijų plėtra, tuo smarkiau tobulės finansų sektorius, o vartotojus greičiau pasieks inovatyvios finansinės  paslaugos ir verslo sprendimai. Ir tuo greičiau Lietuva sulauks savojo finansinių technologijų aukso grynuolio.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
 
 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune 69

Vis labiau ir labiau į praeitį nugrimzta ironiškas vilniečių pastebėjimas apie tai, kad vienas iš gerų dalykų...

Statyba ir NT
2018.09.30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau pravėrė duris arbitražui 1

Kasmet pagrindinėje Lietuvos arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme – pradedama nuo...

Verslo aplinka
2018.09.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau