Nesibaigiantys iššūkiai Europos ateičiai

Publikuota: 2018-03-05
Europai derėtų stiprinti savo struktūrą ir identitetą, tačiau vis tam trukdo pasikartojantis politinis pasimetimas tai vienoje, tai kitoje ES valstybėje. Stefan Boness (Ipon/SIPA) nuotr.
Europai derėtų stiprinti savo struktūrą ir identitetą, tačiau vis tam trukdo pasikartojantis politinis pasimetimas tai vienoje, tai kitoje ES valstybėje. Stefan Boness (Ipon/SIPA) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Sekmadienį dėmesio centre buvo dvi didelės ir įtakingos Europos Sąjungos valstybės – Vokietija ir Italija. Nuo įvykių jose priklausė (ir tebepriklauso) Bendrijos ateitis. Panašu, kad svarbūs politiniai įvykiai šiose šalyse turės esminės įtakos, kaip gyvuos, kuo kvėpuos ES artimiausiais metais.

Vokietijoje baigėsi faktiškai pusmetį po pernai rugsėjį įvykusių Bundestago rinkimų trukęs politinis ceitnotas. Socialdemokratai visuotiniu balsavimu sutiko su kanclerės Angelos Merkel vadovaujamu krikščionių demokratų bloku sudaryti dar vieną vadinamąją „didžiąją koaliciją“. Dešiniesiems brangiai kainavo šios valdžios dalybos – teko netgi atiduoti socialdemokratams itin svarų finansų ministro portfelį.

Maža to, krikdemai buvo priversti nusileisti dėl kai kurių esminių programinių punktų. Tradicinės Vokietijos partijos po pernykščių parlamento rinkimų suprato, kad visuomenė ima radikalėti, todėl tenka imtis priemonių, siekiant negilinti šios problemos ir nedidinti radikalų populiarumo. O tam, matyt, gali prireikti ir tokių sprendimų, kurie galbūt neatrodo ginantys šiuolaikines proeuropietiškas pozicijas. Pvz., gali tekti įšaldyti valstybės ir darbo rinkos atvirumą migrantams. Arba kuriam laikui pamiršti didesnės ES integracijos procesus, kol kas labiau ginant nacionalinius interesus.

Akivaizdu, kad p. Merkel jau nebėra ta „Frau Europa“, kokia ji buvo iki pernykščių rinkimų Vokietijoje. Dabar tikrojo ES lyderio pozicijos yra persikėlusios į Paryžių, į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono rūmus.

Bet visi puikiai supranta, kad „Brexit“ ir kitų ES kamuojančių problemų akivaizdoje be Berlyno svaraus žodžio ir tvirtos pozicijos neapsieisi. Tad jeigu p. Merkel naujoji vyriausybė, ieškodama balanso valdančiojoje koalicijoje ir sutarimo su socialdemokratais, bus priversta nebe taip aktyviai dalyvauti reformuojant ES, Bendrijos stiprinimo projektas gali ir sustoti.

Italijoje sekmadienį vyko parlamento rinkimai. Kaip ir prognozuota, aiškaus nugalėtojo nėra – kaip atskira partija daugiausiai balsų surinko populistinis „Penkių žvaigždžių“ judėjimas, tačiau vargu ar to pakaks norint suformuoti naują vyriausybę. Tam gali nepakakti ir ekspremjero Silvio Berlusconio vadovaujamo centro dešiniųjų partijų bloko gautų balsų. Tad šios svarbios pietų Europos valstybės laukia ilgi mėnesiai politinių dėlionių ir derybų, siekiant suformuoti naują tvirtą valdančiąją daugumą. Neatmetama, kad šis formavimas užtruks net ilgiau nei vyko analogiška procedūra Vokietijoje.

O tuo metu ES jau faktiškai pradeda tartis, kaip atrodys Bendrijos biudžetas 2021-2027 m. Čia irgi bus būtina ne tik aiški didžiausios ES finansinės donorės Vokietijos pozicija, bet ir bus norima girdėti italų žodį. Kol ten nebus stabilios vyriausybės, nebus ir to žodžio.

Lietuvai, kaip ir kitoms rytinio ES flango valstybėms, gyvybiškai svarbu ne tik susitarti dėl pakankamų bendrų europietiškų finansinių išteklių 2021-2027 m. laikotarpiu, bet ir apskritai matyti ir suvokti Bendrijos perspektyvą.

Bet politinė padėtis didžiosiose ES valstybėse toli gražu nesuteikia pagrindo manyti, jog perspektyva yra be jokių debesėlių. Kaip tik priešingai – ji skęsta migloje.

Dar vienas klausimas, imantis kelti nesutarimus ES viduje – požiūris į Rusiją. Tiek Vokietijoje, tiek Italijoje, tiek ir kitose Vakarų Europos bloko valstybėse ima garsėti balsai sankcijų Rusijai priešininkų chore.

Analitikai konstatuoja, kad Europoje egzistuoja grupė šalių, partijų ir atskirų politinių veikėjų, kurie nuolat grįžta prie minties, kad reiktų atnaujinti bendradarbiavimą su Rusija. Kol kas ši kritinė masė nėra pakankama. Tačiau ji nuolat stiprėja. Ir gali toliau stiprėti, jeigu politinė sumaištis ES tęsis toliau, o Bendrijos šalys negebės rasti veiksmingų receptų, kaip išsaugoti savo stiprybę vienybėje.

Kaip rodo politinės aktualijos, tokių receptų paieška, panašu, nebus lengva. Bet būtina pasistengti. Nes bet kokia alternatyva vieningai ir stipriai Europai negali būti priimtina žemynui bei jame gyvenančiai civilizacijai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Asmens duomenys - po septyniais užraktais 5

Šiandien ES pradeda tiksėti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) laikrodis, tačiau nepaisant Lietuvoje...

BDAR
2018.05.25
Kone dešimtadalį Lietuvos BVP atveža vežėjai. Ką daryti, kad sėkmė nedingtų? 3

Transporto ir logistikos bendrovės Lietuvoje pagal visų rūšių transportu vežtų krovinių mastą muša...

Transportas
2018.05.24
Pensijų reforma: klaidžiojama labirinte 7

Vyriausybė žengė seniai lauktą žingsnį: galutinai patvirtino mokesčių ir pensijų reformas – jas...

Verslo aplinka
2018.05.24
„Danpower“: tikimės, kad ir Lietuvoje bus galima dirbti kaip Vokietijoje 3

Vokietijos energetikos kompanija „Danpower“ tikisi, kad su Energetikos ministerija pasirašyta taikos sutartis...

Energetika
2018.05.23
Jungtinės veiklos sutarčių spąstai įmonėms: kada to geriau nedaryti? 3

Šiomis dienomis skelbta, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino Konkurencijos tarybos (KT) nutarimą,...

Verslo aplinka
2018.05.23
MMA – panacėja ar tik gyvasties palaikymas? 23

Eilinė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija Lietuvoje, pagyrusi Vyriausybę dėl planuojamų struktūrinių...

Verslo aplinka
2018.05.23
Trukdžius inovacijoms sukuriame patys 3

Esu rizikos kapitalo investuotojas, verslininkas ir mentorius, inovacijų patarėjas, vystantis šią kultūrą...

Technologijos
2018.05.22
Reformoms finansuoti – dar negauti pinigai 4

Valdžia, pirmadienį prasidėjus akcijai „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, vėl suskato dalyti nenušauto...

Finansai
2018.05.22
BDAR – jau ant slenksčio 3

Šį penktadienį išauš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo diena. Specialistai pataria...

Vadyba
2018.05.21
Gimėte nepriklausomoje Lietuvoje? Darbdaviui rūpės tik jūsų kompetencija, ne amžius 11

Šiuo metu darbo paieškos rinkoje dominuojanti kandidatų banga pasižymi tuo, kad jie jau yra gimę...

Verslo aplinka
2018.05.20
Komercinių paslapčių apsaugos įstatymas: kodėl turėtų suklusti darbdaviai

Birželio 1 d. įsigalios naujasis Komercinių paslapčių apsaugos įstatymas. Jis priimtas balandžio 26 d.,...

Verslo aplinka
2018.05.19
Švietimas tampa reguliariu kibernetinių nusikaltėlių taikiniu

Remiantis pasauline tinklo saugumo grėsmių statistika, vidutiniškai 13% visų kibernetinių atakų yra nukreipta...

Technologijos
2018.05.18
Chroniški bedarbiai – ne potencialas 48

Nedarbo lygis gegužės pra­džioje šalyje buvo 8,6% – 0,7 punkto didesnis nei prieš metus. Pramonininkai kas...

Verslo aplinka
2018.05.18
Mokesčių mokėtojai nori pagarbos 7

Prieš kelias dienas Lietuvoje įvyko naujos šventės premjera – Seimo patvirtinta Pagarbos mokesčių mokėtojams...

Finansai
2018.05.17
Karbauskio verslui – valstiečių „valio“ 15

Komisijas kurti pamėgę Seimo „valstiečiai“ prieš vieną iniciatyvą vieningai stoja (s)partiečių frontu –...

Agroverslas
2018.05.16
Ilgai lauktos kainos ir kokybės kriterijaus taikymo taisyklės pagal LAT

Viešųjų pirkimų procesų dalyviams Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi...

Žingsnis žengtas, toliau – teorija 11

Ilgą laiką ekspertų brandintas, tačiau valdžios ignoruojamas planas iškraustyti ministerijas iš prestižinių...

Statyba ir NT
2018.05.15
„Verslo“ planas – nebaudžiamai semti iš valstybės kišenės 12

Nuodugnus e. sveikatos sistemos kūrimo patikrinimas, kurio ėmėsi Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, dar...

Technologijos
2018.05.14
Vadovams taikoma atsakomybė ir už konkurencijos taisyklių pažeidimus

Šių metų balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė net du sprendimus, kuriais pirmą...

Vadyba
2018.05.13
Chroniškos ligos pasekmės 3

Ko gero, nūnai reta valdžia galėtų pasigirti neprikišusi nagų prie pensijų kaupimo sistemos – kas keletą metų...

Finansai
2018.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau