Nesibaigiantys iššūkiai Europos ateičiai

Publikuota: 2018-03-05
Europai derėtų stiprinti savo struktūrą ir identitetą, tačiau vis tam trukdo pasikartojantis politinis pasimetimas tai vienoje, tai kitoje ES valstybėje. Stefan Boness (Ipon/SIPA) nuotr.
Europai derėtų stiprinti savo struktūrą ir identitetą, tačiau vis tam trukdo pasikartojantis politinis pasimetimas tai vienoje, tai kitoje ES valstybėje. Stefan Boness (Ipon/SIPA) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Sekmadienį dėmesio centre buvo dvi didelės ir įtakingos Europos Sąjungos valstybės – Vokietija ir Italija. Nuo įvykių jose priklausė (ir tebepriklauso) Bendrijos ateitis. Panašu, kad svarbūs politiniai įvykiai šiose šalyse turės esminės įtakos, kaip gyvuos, kuo kvėpuos ES artimiausiais metais.

Vokietijoje baigėsi faktiškai pusmetį po pernai rugsėjį įvykusių Bundestago rinkimų trukęs politinis ceitnotas. Socialdemokratai visuotiniu balsavimu sutiko su kanclerės Angelos Merkel vadovaujamu krikščionių demokratų bloku sudaryti dar vieną vadinamąją „didžiąją koaliciją“. Dešiniesiems brangiai kainavo šios valdžios dalybos – teko netgi atiduoti socialdemokratams itin svarų finansų ministro portfelį.

Maža to, krikdemai buvo priversti nusileisti dėl kai kurių esminių programinių punktų. Tradicinės Vokietijos partijos po pernykščių parlamento rinkimų suprato, kad visuomenė ima radikalėti, todėl tenka imtis priemonių, siekiant negilinti šios problemos ir nedidinti radikalų populiarumo. O tam, matyt, gali prireikti ir tokių sprendimų, kurie galbūt neatrodo ginantys šiuolaikines proeuropietiškas pozicijas. Pvz., gali tekti įšaldyti valstybės ir darbo rinkos atvirumą migrantams. Arba kuriam laikui pamiršti didesnės ES integracijos procesus, kol kas labiau ginant nacionalinius interesus.

Akivaizdu, kad p. Merkel jau nebėra ta „Frau Europa“, kokia ji buvo iki pernykščių rinkimų Vokietijoje. Dabar tikrojo ES lyderio pozicijos yra persikėlusios į Paryžių, į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono rūmus.

Bet visi puikiai supranta, kad „Brexit“ ir kitų ES kamuojančių problemų akivaizdoje be Berlyno svaraus žodžio ir tvirtos pozicijos neapsieisi. Tad jeigu p. Merkel naujoji vyriausybė, ieškodama balanso valdančiojoje koalicijoje ir sutarimo su socialdemokratais, bus priversta nebe taip aktyviai dalyvauti reformuojant ES, Bendrijos stiprinimo projektas gali ir sustoti.

Italijoje sekmadienį vyko parlamento rinkimai. Kaip ir prognozuota, aiškaus nugalėtojo nėra – kaip atskira partija daugiausiai balsų surinko populistinis „Penkių žvaigždžių“ judėjimas, tačiau vargu ar to pakaks norint suformuoti naują vyriausybę. Tam gali nepakakti ir ekspremjero Silvio Berlusconio vadovaujamo centro dešiniųjų partijų bloko gautų balsų. Tad šios svarbios pietų Europos valstybės laukia ilgi mėnesiai politinių dėlionių ir derybų, siekiant suformuoti naują tvirtą valdančiąją daugumą. Neatmetama, kad šis formavimas užtruks net ilgiau nei vyko analogiška procedūra Vokietijoje.

O tuo metu ES jau faktiškai pradeda tartis, kaip atrodys Bendrijos biudžetas 2021-2027 m. Čia irgi bus būtina ne tik aiški didžiausios ES finansinės donorės Vokietijos pozicija, bet ir bus norima girdėti italų žodį. Kol ten nebus stabilios vyriausybės, nebus ir to žodžio.

Lietuvai, kaip ir kitoms rytinio ES flango valstybėms, gyvybiškai svarbu ne tik susitarti dėl pakankamų bendrų europietiškų finansinių išteklių 2021-2027 m. laikotarpiu, bet ir apskritai matyti ir suvokti Bendrijos perspektyvą.

Bet politinė padėtis didžiosiose ES valstybėse toli gražu nesuteikia pagrindo manyti, jog perspektyva yra be jokių debesėlių. Kaip tik priešingai – ji skęsta migloje.

Dar vienas klausimas, imantis kelti nesutarimus ES viduje – požiūris į Rusiją. Tiek Vokietijoje, tiek Italijoje, tiek ir kitose Vakarų Europos bloko valstybėse ima garsėti balsai sankcijų Rusijai priešininkų chore.

Analitikai konstatuoja, kad Europoje egzistuoja grupė šalių, partijų ir atskirų politinių veikėjų, kurie nuolat grįžta prie minties, kad reiktų atnaujinti bendradarbiavimą su Rusija. Kol kas ši kritinė masė nėra pakankama. Tačiau ji nuolat stiprėja. Ir gali toliau stiprėti, jeigu politinė sumaištis ES tęsis toliau, o Bendrijos šalys negebės rasti veiksmingų receptų, kaip išsaugoti savo stiprybę vienybėje.

Kaip rodo politinės aktualijos, tokių receptų paieška, panašu, nebus lengva. Bet būtina pasistengti. Nes bet kokia alternatyva vieningai ir stipriai Europai negali būti priimtina žemynui bei jame gyvenančiai civilizacijai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau