Nauja nemokumo koncepcija – iššūkiai kreditoriams ir skolininkams

Publikuota: 2018-02-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
TGS Baltic teisininkė

Pastaraisiais metais įmonių bankrotų Lietuvoje statistika išties grėsminga. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 30%. Bankrotų ir šalyje registruotų įmonių skaičiaus santykis pasiekė rekordines aukštumas net lyginant su statistika po ekonominės krizės

Tuo tarpu įmonių restruktūrizavimų procesų skaičius Lietuvoje mažėja. Per 2017 m. I–III ketv. pradėti 22 restruktūrizavimo procesai, t. y., 8,3% mažiau nei per atitinkamą 2016 m. laikotarpį. Nepalankus teisinis reguliavimas, lietuviško verslo kultūros trūkumai, ilgalaikės verslo vizijos neturėjimas lemia tai, kad įmonės per vėlai imasi priemonių mokumui atkurti, dėl ko restruktūrizavimas nepasiekia savo tikslo.

Šiandien Europos Sąjungoje (ES) kone pusė įmonių išgyvena mažiau nei 5 metus. Įžvelgusi grėsmę ekonomikai, Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama keisti požiūrį į verslo žlugimą ir nemokumą bei siūloma sukurti verslo gelbėjimo priemones. EK pabrėžia – nemokumo teisinis reguliavimas turi tapti įrankiu verslui gelbėti, o ne žlugdyti.

Plėtodama rekomendacijas, EK pateikė svarstyti direktyvą dėl prevencinių restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Direktyva), kuri papildytų 2017 m. birželio mėn. ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Priėmus šią Direktyvą, būtų sukurta nauja nemokumo koncepcija, kuri pakeistų skolininkų ir kreditorių požiūrį į restruktūrizavimą, t. y., suteiktų aktyvaus sprendimo teises kreditoriams (ypač – tik prasidėjus finansinėms problemoms), sutrumpintų ir supaprastintų restruktūrizavimo procesą.

Akivaizdu, jog įmonės pernelyg vėlai kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Dažniausiai įmonė jau turi ilgalaikių didelio masto finansinių sunkumų ir vienintelė išeitis yra bankrutuoti. Direktyvos tikslas sukurti ankstyvo restruktūrizavimo sistemą siekiant išvengti bankroto. Tokios sistemos įdiegimas būtų naudingas tiek įmonės kreditoriams, darbuotojams, įmonės savininkams ir apskritai ekonomikai.

Restruktūrizavimo sistema turi suteikti skolininkams galimybę finansinius sunkumus išspręsti anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą. Direktyva siekiama valstybes nares paskatinti sudaryti operatyvaus ir greito restruktūrizavimo sąlygas. Skolininkui dvejojant: bankrutuoti ar restruktūrizuotis, prioritetas turėtų būti suteikiamas restruktūrizavimui dėl naująja nemokumo koncepcija siūlomų naujovių. Direktyva nustato priemones, suteikiančias galimybes skolininkui efektyviai derėtis su kreditoriais dar iki restruktūrizavimo plano teikimo, tvirtinti jį, daryti įtaką jo turiniui. Priemonių visuma įvardijama kaip prevencinis restruktūrizavimo etapas, kurio tikslas – skolininkui ir kreditoriui susitarti dėl restruktūrizavimo proceso abipusiai naudingomis sąlygomis.

Numatoma skolininko ir kreditoriaus derybų trukmė – 4 mėn. Tiesa, Direktyvoje numatoma galimybė pratęsti derybų terminą nuo 4 iki 12 mėn., pvz., kai derantis dėl restruktūrizavimo plano padaryta apčiuopiama pažanga. Derybų laikotarpiu skolininkas išsaugotų kasdienių įmonės veiklos operacijų kontrolę ir visiškai arba iš dalies kontroliuotų savo turtą.

Kol skolininkas derėsis su kreditoriumi, teismas galės laikinai sustabdyti kreditorių teisę priverstinai vykdyti reikalavimus skolininko atžvilgiu. Taip pat kreditoriai negalės atsisakyti vykdyti sutarčių ar jų nutraukti. Toks sustabdymas galės būti taikomas visiems arba kai kuriems kreditoriams. Ši nuostata galėtų būti taikoma tik esminėms sutartims, kad įmonė tęstų kasdieninę veiklą.

Kol sustabdytas išieškojimas, skolininkas galės nekliudomas tenkinti su sustabdymu nesusijusių kreditorių reikalavimus bei su sustabdymu susijusių kreditorių reikalavimus, atsiradusius po sustabdymo. Taip pat skolininkas neprivalės kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo, tokios teisės neteks ir kreditoriai. Taigi, skolininkų vadovų ir akcininkų nevaržys atsakomybės grėsmė dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą. Tuo tarpu kreditoriai negalės daryti spaudimo skolininkui pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip kad dažnai pasitaiko galiojant dabartiniam nemokumo teisiniam reguliavimui.

Kalbant apie įmonės nemokumo procesus, vienas pagrindinių principų yra užtikrinti įmonės kreditorių lygiateisiškumą. Tačiau neretai susiklosto situacija, kai didžiausias įmonės kreditorius lemia visą nemokumo proceso eigą, nes nuo jo sprendimo priklauso balsavimo visiems kreditoriams reikšmingais klausimais, rezultatai. Vadovaujantis Direktyva, bus siekiama užtikrinti visų kreditorių, turinčių skirtingus reikalavimus, interesus. Pagal Direktyvos nuostatas įmonės kreditoriai turėtų būti suskirstyti į eiles (pvz., hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, darbuotojų kreditoriniai reikalavimai ir kt.) ir kiekviena kreditorių eilė atskirai balsuotų dėl restruktūrizavimo plano. Tam, kad restruktūrizavimo planui būtų pritarta, jam turėtų pritarti kiekvienos eilės kreditorių dauguma.

Kas bus laikoma dauguma, suteikiama teisė nustatyti pačioms valstybėms, bet daugumą, vadovaujantis Direktyva, turėtų sudaryti kreditoriai, turintys ne daugiau kaip 75% eilės reikalavimų sumos. Jei nors viena eilė kreditorių, pvz., darbuotojai, nepritaria restruktūrizavimo planui, jis laikomas nepatvirtintu. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį reglamentavimą, restruktūrizavimo planas laikomas patvirtintu kreditorių, jei jam pritarė kreditorius ar kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 2/3 visų skolininko turimų įsiskolinimų. Vis dėlto, Direktyva numato procedūrą restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir esant kreditorių prieštaravimui. Tokiu atveju, jei planas atitinka tam tikras sąlygas, jį gali patvirtinti teismas.

Didžiausia Direktyvoje numatyta naujiena, ko gero, sukelsianti ir daugiausiai iššūkių kreditoriams ir skolininkams, yra galimybė finansuoti su mokumo problema susidūrusius asmenis tiek iki restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek ir restruktūrizavimo metu. Šiais tikslais Direktyvoje numatytos tarpinio ir naujo finansavimo priemonės ir jų apsauga. Tarpiniu finansavimu vadinamas toks kreditoriaus lėšų suteikimas skolininkui, kai jų nedelsiant reikia norint tęsti veiklą ir išlikti rinkoje, išsaugoti ar padidinti įmonės vertę. Toks finansavimas yra skiriamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir jam nereikia teismo pritarimo.

Naujasis finansavimas (pvz., paskola) teikiamas restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Dėl jo susitariama restruktūrizavimo plane ir jį privalo patvirtinti teismas ar administracinė institucija. Europos teisės instituto mokslininkai, gruodį Vienoje pristatę atliktą tyrimą dėl priemonių verslo gelbėjimui, pabrėžė, jog daugiausia iššūkių ir diskusijų turėtų sulaukti Direktyvoje įtvirtinta nuostata, kad naujas ir tarpinis finansavimas negali būti pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, kaip žalingas kreditoriams, nebent tokie sandoriai įvykdyti apgaule arba piktnaudžiaujant. Taigi, Direktyvoje numatyta šių sandorių apsauga, ribojant galimybes juos ginčyti.

Ypač svarbu, kad Direktyva taip pat numato, kad, skolininko bankroto atveju, kreditoriai, suteikę išimtinį finansavimą, turi teisę gauti išmokas pirmiau nei kiti kreditoriai. Apsauga būtų taikoma ir sandoriams, kuriais siekiama palengvinti derybas dėl restruktūrizavimo plano ar kurie yra glaudžiai su tokiomis derybomis susiję. Prie tokių sandorių yra priskiriamos išlaidos, susijusios su derybomis dėl restruktūrizavimo plano, jo priėmimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, išlaidos, skirtos profesionalioms konsultacijoms dėl bet kurio restruktūrizavimo plano aspekto. Tiesa, tokiems sandoriams bus suteikiama siauresnė apsauga negu finansavimo priemonėms: apribojama tik galimybė juos ginčyti.

EK siūloma Direktyva turėtų būti vertinama palankiai. Restruktūrizavimo procesas yra palankesnis lyginant su bankroto procesu visiems suinteresuotiems asmenims: užtikrina didesnes galimybes kreditoriams atgauti skolas, išsaugomos darbo vietos, skolininkai gali tęsti savo verslą, kuris galbūt tik pačioje veiklos pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais. Tiesa, jei ši Direktyva bus priimta, nebus apsieita be iššūkių, kuriuos įveikti pavyks tik įmonėms pradėjus įžvelgti ilgalaikę verslo perspektyvą, plėtojant sąžiningo verslo kultūrą, o įstatymų leidėjui užtikrinus stabilią teisinę aplinką. Tokiu atveju Direktyvos pagalba bus reikšmingai pagerintas kreditorių bei įmonių savininkų tarpusavio pasitikėjimas, sumažintas bankrotų skaičius ir padidintas verslo indėlis į tvarų šalies ekonomikos augimą.

Komentaro autorė - Greta Kubiliūnaitė, TGS Baltic teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nemokami pietūs darbuotojams: ką privalo žinoti vaišingas darbdavys Premium

Vis daugiau įmonių darbuotojams suteikia nemokamą maitinimą. Tam skirtas lėšas galima nurašyti į sąnaudas,...

Finansai
11:28
Galima lengviau atsipūsti – daug kam nereikės investuoti į SAF-T

Gerokai sumažėjo bendrovių skaičius, kurioms yra prievolė, VMI pareikalavus, pateikti visus savo apskaitos...

Finansai
07:35
Tarybos spręs, ar parduoti pirtis, vaistines ir knygynus Premium 1

Vyriausybė pateikė Seimui Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurias priėmus savivaldybių tarybos bus...

Finansai
06:00
Bankrotų rekordas – ne dėl prastos šalies ūkio padėties 20

Per 2017 m. Lietuvoje pradėtų įmonių bankrotų procesų skaičius išaugo 8%, o nemokių, turto neturinčių įmonių...

Finansai
2018.02.21
Kai aukščiau „grindų“ nepažvelgia... 6

Lenkijos vyriausybė rengia savanorišką darbdavių teikiamą pensijų programą – į ją įsitraukti bus skatinami ir...

Finansai
2018.02.21
Įmonių darbuotojo naudai kaupiamos pensijos: valdžios prioritetai yra ne ten Premium 6

Prieš keletą metų iš dalies nacionalizavusi pensijų sistemą Lenkijos dabartinė valdžia, regis, grįžta prie...

Finansai
2018.02.21
„ABLV Bank“ pristatė gelbėjimosi planą 1

Su veiklos apribojimais ir JAV sankcijų grėsme susidūręs trečiasis pagal dydį Latvijos bankas „ABLV Bank“...

Finansai
2018.02.20
VMI išvardino visus, kurie privalo deklaruoti pajamas už 2017 m. 3

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kam reikia deklaruoti pajamas už 2017 m. Prievolę pateikti tokią...

Finansai
2018.02.20
VMI kuria apskaitos priemonę smulkiajam verslui: daugiau galimybių ir rizikos Premium 5

Smulkusis verslas apskaitą galės vesti VMI posistemyje. Apskaitos programa automatiškai galės formuoti...

Finansai
2018.02.20
Švedijoje drastiškai mažėja grynųjų apimtys 9

„Grynieji nepriimami“ – tokį ženklą vis dažniau galima sutikti Švedijos parduotuvėse. Šalyje kasmet krenta...

Finansai
2018.02.20
Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą? Rėmėjo turinys

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į...

Finansai
2018.02.19
Investuotojai Seimui už (ne)nuveiktus darbus suraitė šešetą 5

Artėjant Seimo pavasario sesijai investuotojų atstovai tarp prioritetinių spręstinų klausimų 2018 m. įvardija...

Pramonė
2018.02.19
Gavusi sudėtingą paklausimą, VMI gali imtis tyrimo 4

VMI apibrėžė sudėtingo paklausimo sąvoką. Norint atsakyti į tokį paklausimą, gali tekti atlikti ir papildomą...

Finansai
2018.02.19
Žala dėl bankroto gali būti priteista ir į ausį šnabždančiam akcininkui Premium 3

Šešėlinis įmonės vadovas gali būti pripažintas faktiniu ir jam gali būti taikoma asmeninė atsakomybė dėl...

Finansai
2018.02.19
Lietuvos BVP per 600 m.: dabar gyvename taip, kaip Vakarai apie 2000 m. Premium 47

Lietuva dabar gyvena taip kaip turtingos Vakarų Europos šalys apie 1998 m. Kita vertus, mūsų šalyje...

Finansai
2018.02.15
Sirpsta dar vienas atliekų skandalas – braižas primena „Metrail“ Premium 4

Virš gamintojų ir importuotojų galvų kybo dar viena grėsmė, kad teks mokėti baudas už nesutvarkytas atliekas.

Atrado naują nišą: perperka įmonių finansininkus su visa buhalterija Premium 10

Vis daugiau įmonių buhalterinės apskaitos paslaugas perka iš išorės, o UAB „Admoneo“ žengė dar vieną žingsnį...

Finansai
2018.02.14
Stiprybė – nuoseklumas ir skaičiavimai 7

Statistikos duomenimis, per trejus metus nuo euro įvedimo infliacija Lietuvoje buvo 5,6%. Bet kainos didėjo...

Verslo aplinka
2018.02.14
Užmiršus pateikti deklaraciją, ją suformuoja VMI

Jeigu bendrovė nepateikia pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, VMI ją suformuoja pagal praėjusių...

Finansai
2018.02.13
Atostogų laikotarpis gali nulemti didelius atostoginių skirtumus 3

Tam pačiam asmeniui išmokami atostoginiai gali gerokai skirtis, nes mėnesiai, pagal kuriuos jie skaičiuojami,...

Finansai
2018.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau