Nauja nemokumo koncepcija – iššūkiai kreditoriams ir skolininkams

Publikuota: 2018-02-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
TGS Baltic teisininkė

Pastaraisiais metais įmonių bankrotų Lietuvoje statistika išties grėsminga. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 30%. Bankrotų ir šalyje registruotų įmonių skaičiaus santykis pasiekė rekordines aukštumas net lyginant su statistika po ekonominės krizės

Tuo tarpu įmonių restruktūrizavimų procesų skaičius Lietuvoje mažėja. Per 2017 m. I–III ketv. pradėti 22 restruktūrizavimo procesai, t. y., 8,3% mažiau nei per atitinkamą 2016 m. laikotarpį. Nepalankus teisinis reguliavimas, lietuviško verslo kultūros trūkumai, ilgalaikės verslo vizijos neturėjimas lemia tai, kad įmonės per vėlai imasi priemonių mokumui atkurti, dėl ko restruktūrizavimas nepasiekia savo tikslo.

Šiandien Europos Sąjungoje (ES) kone pusė įmonių išgyvena mažiau nei 5 metus. Įžvelgusi grėsmę ekonomikai, Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama keisti požiūrį į verslo žlugimą ir nemokumą bei siūloma sukurti verslo gelbėjimo priemones. EK pabrėžia – nemokumo teisinis reguliavimas turi tapti įrankiu verslui gelbėti, o ne žlugdyti.

Plėtodama rekomendacijas, EK pateikė svarstyti direktyvą dėl prevencinių restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Direktyva), kuri papildytų 2017 m. birželio mėn. ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Priėmus šią Direktyvą, būtų sukurta nauja nemokumo koncepcija, kuri pakeistų skolininkų ir kreditorių požiūrį į restruktūrizavimą, t. y., suteiktų aktyvaus sprendimo teises kreditoriams (ypač – tik prasidėjus finansinėms problemoms), sutrumpintų ir supaprastintų restruktūrizavimo procesą.

Akivaizdu, jog įmonės pernelyg vėlai kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Dažniausiai įmonė jau turi ilgalaikių didelio masto finansinių sunkumų ir vienintelė išeitis yra bankrutuoti. Direktyvos tikslas sukurti ankstyvo restruktūrizavimo sistemą siekiant išvengti bankroto. Tokios sistemos įdiegimas būtų naudingas tiek įmonės kreditoriams, darbuotojams, įmonės savininkams ir apskritai ekonomikai.

Restruktūrizavimo sistema turi suteikti skolininkams galimybę finansinius sunkumus išspręsti anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą. Direktyva siekiama valstybes nares paskatinti sudaryti operatyvaus ir greito restruktūrizavimo sąlygas. Skolininkui dvejojant: bankrutuoti ar restruktūrizuotis, prioritetas turėtų būti suteikiamas restruktūrizavimui dėl naująja nemokumo koncepcija siūlomų naujovių. Direktyva nustato priemones, suteikiančias galimybes skolininkui efektyviai derėtis su kreditoriais dar iki restruktūrizavimo plano teikimo, tvirtinti jį, daryti įtaką jo turiniui. Priemonių visuma įvardijama kaip prevencinis restruktūrizavimo etapas, kurio tikslas – skolininkui ir kreditoriui susitarti dėl restruktūrizavimo proceso abipusiai naudingomis sąlygomis.

Numatoma skolininko ir kreditoriaus derybų trukmė – 4 mėn. Tiesa, Direktyvoje numatoma galimybė pratęsti derybų terminą nuo 4 iki 12 mėn., pvz., kai derantis dėl restruktūrizavimo plano padaryta apčiuopiama pažanga. Derybų laikotarpiu skolininkas išsaugotų kasdienių įmonės veiklos operacijų kontrolę ir visiškai arba iš dalies kontroliuotų savo turtą.

Kol skolininkas derėsis su kreditoriumi, teismas galės laikinai sustabdyti kreditorių teisę priverstinai vykdyti reikalavimus skolininko atžvilgiu. Taip pat kreditoriai negalės atsisakyti vykdyti sutarčių ar jų nutraukti. Toks sustabdymas galės būti taikomas visiems arba kai kuriems kreditoriams. Ši nuostata galėtų būti taikoma tik esminėms sutartims, kad įmonė tęstų kasdieninę veiklą.

Kol sustabdytas išieškojimas, skolininkas galės nekliudomas tenkinti su sustabdymu nesusijusių kreditorių reikalavimus bei su sustabdymu susijusių kreditorių reikalavimus, atsiradusius po sustabdymo. Taip pat skolininkas neprivalės kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo, tokios teisės neteks ir kreditoriai. Taigi, skolininkų vadovų ir akcininkų nevaržys atsakomybės grėsmė dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą. Tuo tarpu kreditoriai negalės daryti spaudimo skolininkui pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip kad dažnai pasitaiko galiojant dabartiniam nemokumo teisiniam reguliavimui.

Kalbant apie įmonės nemokumo procesus, vienas pagrindinių principų yra užtikrinti įmonės kreditorių lygiateisiškumą. Tačiau neretai susiklosto situacija, kai didžiausias įmonės kreditorius lemia visą nemokumo proceso eigą, nes nuo jo sprendimo priklauso balsavimo visiems kreditoriams reikšmingais klausimais, rezultatai. Vadovaujantis Direktyva, bus siekiama užtikrinti visų kreditorių, turinčių skirtingus reikalavimus, interesus. Pagal Direktyvos nuostatas įmonės kreditoriai turėtų būti suskirstyti į eiles (pvz., hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, darbuotojų kreditoriniai reikalavimai ir kt.) ir kiekviena kreditorių eilė atskirai balsuotų dėl restruktūrizavimo plano. Tam, kad restruktūrizavimo planui būtų pritarta, jam turėtų pritarti kiekvienos eilės kreditorių dauguma.

Kas bus laikoma dauguma, suteikiama teisė nustatyti pačioms valstybėms, bet daugumą, vadovaujantis Direktyva, turėtų sudaryti kreditoriai, turintys ne daugiau kaip 75% eilės reikalavimų sumos. Jei nors viena eilė kreditorių, pvz., darbuotojai, nepritaria restruktūrizavimo planui, jis laikomas nepatvirtintu. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį reglamentavimą, restruktūrizavimo planas laikomas patvirtintu kreditorių, jei jam pritarė kreditorius ar kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 2/3 visų skolininko turimų įsiskolinimų. Vis dėlto, Direktyva numato procedūrą restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir esant kreditorių prieštaravimui. Tokiu atveju, jei planas atitinka tam tikras sąlygas, jį gali patvirtinti teismas.

Didžiausia Direktyvoje numatyta naujiena, ko gero, sukelsianti ir daugiausiai iššūkių kreditoriams ir skolininkams, yra galimybė finansuoti su mokumo problema susidūrusius asmenis tiek iki restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek ir restruktūrizavimo metu. Šiais tikslais Direktyvoje numatytos tarpinio ir naujo finansavimo priemonės ir jų apsauga. Tarpiniu finansavimu vadinamas toks kreditoriaus lėšų suteikimas skolininkui, kai jų nedelsiant reikia norint tęsti veiklą ir išlikti rinkoje, išsaugoti ar padidinti įmonės vertę. Toks finansavimas yra skiriamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir jam nereikia teismo pritarimo.

Naujasis finansavimas (pvz., paskola) teikiamas restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Dėl jo susitariama restruktūrizavimo plane ir jį privalo patvirtinti teismas ar administracinė institucija. Europos teisės instituto mokslininkai, gruodį Vienoje pristatę atliktą tyrimą dėl priemonių verslo gelbėjimui, pabrėžė, jog daugiausia iššūkių ir diskusijų turėtų sulaukti Direktyvoje įtvirtinta nuostata, kad naujas ir tarpinis finansavimas negali būti pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, kaip žalingas kreditoriams, nebent tokie sandoriai įvykdyti apgaule arba piktnaudžiaujant. Taigi, Direktyvoje numatyta šių sandorių apsauga, ribojant galimybes juos ginčyti.

Ypač svarbu, kad Direktyva taip pat numato, kad, skolininko bankroto atveju, kreditoriai, suteikę išimtinį finansavimą, turi teisę gauti išmokas pirmiau nei kiti kreditoriai. Apsauga būtų taikoma ir sandoriams, kuriais siekiama palengvinti derybas dėl restruktūrizavimo plano ar kurie yra glaudžiai su tokiomis derybomis susiję. Prie tokių sandorių yra priskiriamos išlaidos, susijusios su derybomis dėl restruktūrizavimo plano, jo priėmimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, išlaidos, skirtos profesionalioms konsultacijoms dėl bet kurio restruktūrizavimo plano aspekto. Tiesa, tokiems sandoriams bus suteikiama siauresnė apsauga negu finansavimo priemonėms: apribojama tik galimybė juos ginčyti.

EK siūloma Direktyva turėtų būti vertinama palankiai. Restruktūrizavimo procesas yra palankesnis lyginant su bankroto procesu visiems suinteresuotiems asmenims: užtikrina didesnes galimybes kreditoriams atgauti skolas, išsaugomos darbo vietos, skolininkai gali tęsti savo verslą, kuris galbūt tik pačioje veiklos pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais. Tiesa, jei ši Direktyva bus priimta, nebus apsieita be iššūkių, kuriuos įveikti pavyks tik įmonėms pradėjus įžvelgti ilgalaikę verslo perspektyvą, plėtojant sąžiningo verslo kultūrą, o įstatymų leidėjui užtikrinus stabilią teisinę aplinką. Tokiu atveju Direktyvos pagalba bus reikšmingai pagerintas kreditorių bei įmonių savininkų tarpusavio pasitikėjimas, sumažintas bankrotų skaičius ir padidintas verslo indėlis į tvarų šalies ekonomikos augimą.

Komentaro autorė - Greta Kubiliūnaitė, TGS Baltic teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
09:59
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 12

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
06:00
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 1

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 3

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 7

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Šapoka: žvelgiant į ateitį, stiprybės turėsime semtis iš vidaus 4

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augs 3,4% arba 0,2 proc. punkto sparčiau nei prognozuota šių...

Verslo aplinka
2018.09.12
VMI dėmesio sulaukusių statybininkų pajamos išaugo 34 mln. Eur 9

Per 2018 m. 7 mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) statybos įmonėse atliko 248 kontrolės veiksmus,...

Statyba ir NT
2018.09.11
Finansų ministras V. Šapoka: laukia įtemptas ruduo 4

Politiniame rudens sezone vienas svarbiausių darbų bus 2019 m. biudžeto svarstymas Seime, teigia finansų...

Finansai
2018.09.10
NT nuomos verslas: kada verta steigti bendrovę Premium 1

Kartais nuomoti patalpas labiau apsimoka kaip fiziniam asmeniui, o kartais – įregistravus juridinį asmenį.

Finansai
2018.09.10
EBPO įvertino mokestines reformas JAV ir Latvijoje, Lietuva – eilėje

Šalys, kuriose buvo įgyvendintos mokesčių reformos, mažino mokestinę naštą verslui ir gyventojams siekdamos...

Finansai
2018.09.10
Atsisakoma minties Elektrėnuos steigti teismą 2

Atskiro pastato teismui Elektrėnuose įkurti nebeketinama, teisėjai ir toliau dirbs policijos patalpose.

Finansai
2018.09.09
Didesnėse bendrovėse privalu turėti sveikatos komitetus 3

Darbo inspekcija pranešė apie atliekamus neplaninius patikrinimus. „Jurex“ primena, kad darbo saugos ir...

Finansai
2018.09.09
SADM nepritaria „Sodros“ „grindų“ išimtims 3

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria siūlymui netaikyti „Sodros“ įmokų „grindų“ viešųjų...

Finansai
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau