Nauja nemokumo koncepcija – iššūkiai kreditoriams ir skolininkams

Publikuota: 2018-02-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
TGS Baltic teisininkė

Pastaraisiais metais įmonių bankrotų Lietuvoje statistika išties grėsminga. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 30%. Bankrotų ir šalyje registruotų įmonių skaičiaus santykis pasiekė rekordines aukštumas net lyginant su statistika po ekonominės krizės

Tuo tarpu įmonių restruktūrizavimų procesų skaičius Lietuvoje mažėja. Per 2017 m. I–III ketv. pradėti 22 restruktūrizavimo procesai, t. y., 8,3% mažiau nei per atitinkamą 2016 m. laikotarpį. Nepalankus teisinis reguliavimas, lietuviško verslo kultūros trūkumai, ilgalaikės verslo vizijos neturėjimas lemia tai, kad įmonės per vėlai imasi priemonių mokumui atkurti, dėl ko restruktūrizavimas nepasiekia savo tikslo.

Šiandien Europos Sąjungoje (ES) kone pusė įmonių išgyvena mažiau nei 5 metus. Įžvelgusi grėsmę ekonomikai, Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama keisti požiūrį į verslo žlugimą ir nemokumą bei siūloma sukurti verslo gelbėjimo priemones. EK pabrėžia – nemokumo teisinis reguliavimas turi tapti įrankiu verslui gelbėti, o ne žlugdyti.

Plėtodama rekomendacijas, EK pateikė svarstyti direktyvą dėl prevencinių restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Direktyva), kuri papildytų 2017 m. birželio mėn. ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Priėmus šią Direktyvą, būtų sukurta nauja nemokumo koncepcija, kuri pakeistų skolininkų ir kreditorių požiūrį į restruktūrizavimą, t. y., suteiktų aktyvaus sprendimo teises kreditoriams (ypač – tik prasidėjus finansinėms problemoms), sutrumpintų ir supaprastintų restruktūrizavimo procesą.

Akivaizdu, jog įmonės pernelyg vėlai kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Dažniausiai įmonė jau turi ilgalaikių didelio masto finansinių sunkumų ir vienintelė išeitis yra bankrutuoti. Direktyvos tikslas sukurti ankstyvo restruktūrizavimo sistemą siekiant išvengti bankroto. Tokios sistemos įdiegimas būtų naudingas tiek įmonės kreditoriams, darbuotojams, įmonės savininkams ir apskritai ekonomikai.

Restruktūrizavimo sistema turi suteikti skolininkams galimybę finansinius sunkumus išspręsti anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą. Direktyva siekiama valstybes nares paskatinti sudaryti operatyvaus ir greito restruktūrizavimo sąlygas. Skolininkui dvejojant: bankrutuoti ar restruktūrizuotis, prioritetas turėtų būti suteikiamas restruktūrizavimui dėl naująja nemokumo koncepcija siūlomų naujovių. Direktyva nustato priemones, suteikiančias galimybes skolininkui efektyviai derėtis su kreditoriais dar iki restruktūrizavimo plano teikimo, tvirtinti jį, daryti įtaką jo turiniui. Priemonių visuma įvardijama kaip prevencinis restruktūrizavimo etapas, kurio tikslas – skolininkui ir kreditoriui susitarti dėl restruktūrizavimo proceso abipusiai naudingomis sąlygomis.

Numatoma skolininko ir kreditoriaus derybų trukmė – 4 mėn. Tiesa, Direktyvoje numatoma galimybė pratęsti derybų terminą nuo 4 iki 12 mėn., pvz., kai derantis dėl restruktūrizavimo plano padaryta apčiuopiama pažanga. Derybų laikotarpiu skolininkas išsaugotų kasdienių įmonės veiklos operacijų kontrolę ir visiškai arba iš dalies kontroliuotų savo turtą.

Kol skolininkas derėsis su kreditoriumi, teismas galės laikinai sustabdyti kreditorių teisę priverstinai vykdyti reikalavimus skolininko atžvilgiu. Taip pat kreditoriai negalės atsisakyti vykdyti sutarčių ar jų nutraukti. Toks sustabdymas galės būti taikomas visiems arba kai kuriems kreditoriams. Ši nuostata galėtų būti taikoma tik esminėms sutartims, kad įmonė tęstų kasdieninę veiklą.

Kol sustabdytas išieškojimas, skolininkas galės nekliudomas tenkinti su sustabdymu nesusijusių kreditorių reikalavimus bei su sustabdymu susijusių kreditorių reikalavimus, atsiradusius po sustabdymo. Taip pat skolininkas neprivalės kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo, tokios teisės neteks ir kreditoriai. Taigi, skolininkų vadovų ir akcininkų nevaržys atsakomybės grėsmė dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą. Tuo tarpu kreditoriai negalės daryti spaudimo skolininkui pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip kad dažnai pasitaiko galiojant dabartiniam nemokumo teisiniam reguliavimui.

Kalbant apie įmonės nemokumo procesus, vienas pagrindinių principų yra užtikrinti įmonės kreditorių lygiateisiškumą. Tačiau neretai susiklosto situacija, kai didžiausias įmonės kreditorius lemia visą nemokumo proceso eigą, nes nuo jo sprendimo priklauso balsavimo visiems kreditoriams reikšmingais klausimais, rezultatai. Vadovaujantis Direktyva, bus siekiama užtikrinti visų kreditorių, turinčių skirtingus reikalavimus, interesus. Pagal Direktyvos nuostatas įmonės kreditoriai turėtų būti suskirstyti į eiles (pvz., hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, darbuotojų kreditoriniai reikalavimai ir kt.) ir kiekviena kreditorių eilė atskirai balsuotų dėl restruktūrizavimo plano. Tam, kad restruktūrizavimo planui būtų pritarta, jam turėtų pritarti kiekvienos eilės kreditorių dauguma.

Kas bus laikoma dauguma, suteikiama teisė nustatyti pačioms valstybėms, bet daugumą, vadovaujantis Direktyva, turėtų sudaryti kreditoriai, turintys ne daugiau kaip 75% eilės reikalavimų sumos. Jei nors viena eilė kreditorių, pvz., darbuotojai, nepritaria restruktūrizavimo planui, jis laikomas nepatvirtintu. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį reglamentavimą, restruktūrizavimo planas laikomas patvirtintu kreditorių, jei jam pritarė kreditorius ar kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 2/3 visų skolininko turimų įsiskolinimų. Vis dėlto, Direktyva numato procedūrą restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir esant kreditorių prieštaravimui. Tokiu atveju, jei planas atitinka tam tikras sąlygas, jį gali patvirtinti teismas.

Didžiausia Direktyvoje numatyta naujiena, ko gero, sukelsianti ir daugiausiai iššūkių kreditoriams ir skolininkams, yra galimybė finansuoti su mokumo problema susidūrusius asmenis tiek iki restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek ir restruktūrizavimo metu. Šiais tikslais Direktyvoje numatytos tarpinio ir naujo finansavimo priemonės ir jų apsauga. Tarpiniu finansavimu vadinamas toks kreditoriaus lėšų suteikimas skolininkui, kai jų nedelsiant reikia norint tęsti veiklą ir išlikti rinkoje, išsaugoti ar padidinti įmonės vertę. Toks finansavimas yra skiriamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir jam nereikia teismo pritarimo.

Naujasis finansavimas (pvz., paskola) teikiamas restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Dėl jo susitariama restruktūrizavimo plane ir jį privalo patvirtinti teismas ar administracinė institucija. Europos teisės instituto mokslininkai, gruodį Vienoje pristatę atliktą tyrimą dėl priemonių verslo gelbėjimui, pabrėžė, jog daugiausia iššūkių ir diskusijų turėtų sulaukti Direktyvoje įtvirtinta nuostata, kad naujas ir tarpinis finansavimas negali būti pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, kaip žalingas kreditoriams, nebent tokie sandoriai įvykdyti apgaule arba piktnaudžiaujant. Taigi, Direktyvoje numatyta šių sandorių apsauga, ribojant galimybes juos ginčyti.

Ypač svarbu, kad Direktyva taip pat numato, kad, skolininko bankroto atveju, kreditoriai, suteikę išimtinį finansavimą, turi teisę gauti išmokas pirmiau nei kiti kreditoriai. Apsauga būtų taikoma ir sandoriams, kuriais siekiama palengvinti derybas dėl restruktūrizavimo plano ar kurie yra glaudžiai su tokiomis derybomis susiję. Prie tokių sandorių yra priskiriamos išlaidos, susijusios su derybomis dėl restruktūrizavimo plano, jo priėmimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, išlaidos, skirtos profesionalioms konsultacijoms dėl bet kurio restruktūrizavimo plano aspekto. Tiesa, tokiems sandoriams bus suteikiama siauresnė apsauga negu finansavimo priemonėms: apribojama tik galimybė juos ginčyti.

EK siūloma Direktyva turėtų būti vertinama palankiai. Restruktūrizavimo procesas yra palankesnis lyginant su bankroto procesu visiems suinteresuotiems asmenims: užtikrina didesnes galimybes kreditoriams atgauti skolas, išsaugomos darbo vietos, skolininkai gali tęsti savo verslą, kuris galbūt tik pačioje veiklos pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais. Tiesa, jei ši Direktyva bus priimta, nebus apsieita be iššūkių, kuriuos įveikti pavyks tik įmonėms pradėjus įžvelgti ilgalaikę verslo perspektyvą, plėtojant sąžiningo verslo kultūrą, o įstatymų leidėjui užtikrinus stabilią teisinę aplinką. Tokiu atveju Direktyvos pagalba bus reikšmingai pagerintas kreditorių bei įmonių savininkų tarpusavio pasitikėjimas, sumažintas bankrotų skaičius ir padidintas verslo indėlis į tvarų šalies ekonomikos augimą.

Komentaro autorė - Greta Kubiliūnaitė, TGS Baltic teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 5

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 1

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Ekspertai: premijas indeksuoti privalu Premium

Nuo 2019 m. darbo užmokestį reikia dauginti iš koeficiento, nes „Sodros“ įmokas turės mokėti darbuotojas, o...

Finansai
08:58
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Ekspertai apie tai, kaip kaupia savo pensijai Premium 11

Artėja laikas, kai reikės apsispręsti dėl kaupimo senatvės pensijai. VŽ paklausė ekonomistų ir finansininkų,...

Finansai
2018.12.07
Seimas nepriėmė svarstyti siūlymo nuo 2020 metų įvesti tris GPM tarifus 9

Seimas artimiausiu metu nekeis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų.   

Finansai
2018.12.06
Draudimo kainos pajudėjo žemyn 7

Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kainos trečiąjį šių metų ketvirtį...

Finansai
2018.12.06
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
VMI: už įsigytas medžiagas GPM lengvata nebus taikoma 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. gyventojai galės susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už savo ar...

Finansai
2018.12.06
75% patikrintų krovinių gabenimo įmonių dirbo nesąžiningai 5

Per šių metų vienuolika mėnesių  FNTT kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybine darbo...

Finansai
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Kai kurios partijos muistosi dėl skaidrumą didinančių VMI planų Premium 3

Bent kelios politinės partijos didesnę dalį paramos gauna gyventojams pildant popierines, bet ne elektronines...

Verslo aplinka
2018.12.06
Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Medienos eksporto apmokestinimo iniciatyva atsimušė į Seimo sieną 12

Seimo plenarinėje sesijoje antradienį atsisakyta svarstyti Miškų įstatymo pataisą, kuria siūlyta nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.05
Lietuvos banko apklausa: geresniam gyvenimui trūksta 400 Eur 1

Nors gyventojų finansinė padėtis gerėja, nemažai šeimų būtų patenkintos gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu...

Finansai
2018.12.05
Prezidentė sulauks klausimų iš krizės tyrėjų

2009 metų ekonominės krizės priežastis tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė...

Verslo aplinka
2018.12.05
ES finansų ministrai pritarė, kad bankai būtų gelbėjami iš savo lėšų 1

Ekonomikos ir finansų reikalų tarnybos (ECOFIN) posėdyje valstybės narės pritarė pakeitimams, kurie...

Finansai
2018.12.05
Seimas leido atskaityti PVM ir neturint pirmojo sąskaitos egzemplioriaus

Seimas taip pat palengvino PVM atskaitą nuo reprezentacinių išlaidų bei pakeitė dovanų kuponų ir lojalumo...

Finansai
2018.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau