Nauja nemokumo koncepcija – iššūkiai kreditoriams ir skolininkams

Publikuota: 2018-02-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
TGS Baltic teisininkė

Pastaraisiais metais įmonių bankrotų Lietuvoje statistika išties grėsminga. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 30%. Bankrotų ir šalyje registruotų įmonių skaičiaus santykis pasiekė rekordines aukštumas net lyginant su statistika po ekonominės krizės

Tuo tarpu įmonių restruktūrizavimų procesų skaičius Lietuvoje mažėja. Per 2017 m. I–III ketv. pradėti 22 restruktūrizavimo procesai, t. y., 8,3% mažiau nei per atitinkamą 2016 m. laikotarpį. Nepalankus teisinis reguliavimas, lietuviško verslo kultūros trūkumai, ilgalaikės verslo vizijos neturėjimas lemia tai, kad įmonės per vėlai imasi priemonių mokumui atkurti, dėl ko restruktūrizavimas nepasiekia savo tikslo.

Šiandien Europos Sąjungoje (ES) kone pusė įmonių išgyvena mažiau nei 5 metus. Įžvelgusi grėsmę ekonomikai, Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama keisti požiūrį į verslo žlugimą ir nemokumą bei siūloma sukurti verslo gelbėjimo priemones. EK pabrėžia – nemokumo teisinis reguliavimas turi tapti įrankiu verslui gelbėti, o ne žlugdyti.

Plėtodama rekomendacijas, EK pateikė svarstyti direktyvą dėl prevencinių restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Direktyva), kuri papildytų 2017 m. birželio mėn. ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Priėmus šią Direktyvą, būtų sukurta nauja nemokumo koncepcija, kuri pakeistų skolininkų ir kreditorių požiūrį į restruktūrizavimą, t. y., suteiktų aktyvaus sprendimo teises kreditoriams (ypač – tik prasidėjus finansinėms problemoms), sutrumpintų ir supaprastintų restruktūrizavimo procesą.

Akivaizdu, jog įmonės pernelyg vėlai kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Dažniausiai įmonė jau turi ilgalaikių didelio masto finansinių sunkumų ir vienintelė išeitis yra bankrutuoti. Direktyvos tikslas sukurti ankstyvo restruktūrizavimo sistemą siekiant išvengti bankroto. Tokios sistemos įdiegimas būtų naudingas tiek įmonės kreditoriams, darbuotojams, įmonės savininkams ir apskritai ekonomikai.

Restruktūrizavimo sistema turi suteikti skolininkams galimybę finansinius sunkumus išspręsti anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą. Direktyva siekiama valstybes nares paskatinti sudaryti operatyvaus ir greito restruktūrizavimo sąlygas. Skolininkui dvejojant: bankrutuoti ar restruktūrizuotis, prioritetas turėtų būti suteikiamas restruktūrizavimui dėl naująja nemokumo koncepcija siūlomų naujovių. Direktyva nustato priemones, suteikiančias galimybes skolininkui efektyviai derėtis su kreditoriais dar iki restruktūrizavimo plano teikimo, tvirtinti jį, daryti įtaką jo turiniui. Priemonių visuma įvardijama kaip prevencinis restruktūrizavimo etapas, kurio tikslas – skolininkui ir kreditoriui susitarti dėl restruktūrizavimo proceso abipusiai naudingomis sąlygomis.

Numatoma skolininko ir kreditoriaus derybų trukmė – 4 mėn. Tiesa, Direktyvoje numatoma galimybė pratęsti derybų terminą nuo 4 iki 12 mėn., pvz., kai derantis dėl restruktūrizavimo plano padaryta apčiuopiama pažanga. Derybų laikotarpiu skolininkas išsaugotų kasdienių įmonės veiklos operacijų kontrolę ir visiškai arba iš dalies kontroliuotų savo turtą.

Kol skolininkas derėsis su kreditoriumi, teismas galės laikinai sustabdyti kreditorių teisę priverstinai vykdyti reikalavimus skolininko atžvilgiu. Taip pat kreditoriai negalės atsisakyti vykdyti sutarčių ar jų nutraukti. Toks sustabdymas galės būti taikomas visiems arba kai kuriems kreditoriams. Ši nuostata galėtų būti taikoma tik esminėms sutartims, kad įmonė tęstų kasdieninę veiklą.

Kol sustabdytas išieškojimas, skolininkas galės nekliudomas tenkinti su sustabdymu nesusijusių kreditorių reikalavimus bei su sustabdymu susijusių kreditorių reikalavimus, atsiradusius po sustabdymo. Taip pat skolininkas neprivalės kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo, tokios teisės neteks ir kreditoriai. Taigi, skolininkų vadovų ir akcininkų nevaržys atsakomybės grėsmė dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą. Tuo tarpu kreditoriai negalės daryti spaudimo skolininkui pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip kad dažnai pasitaiko galiojant dabartiniam nemokumo teisiniam reguliavimui.

Kalbant apie įmonės nemokumo procesus, vienas pagrindinių principų yra užtikrinti įmonės kreditorių lygiateisiškumą. Tačiau neretai susiklosto situacija, kai didžiausias įmonės kreditorius lemia visą nemokumo proceso eigą, nes nuo jo sprendimo priklauso balsavimo visiems kreditoriams reikšmingais klausimais, rezultatai. Vadovaujantis Direktyva, bus siekiama užtikrinti visų kreditorių, turinčių skirtingus reikalavimus, interesus. Pagal Direktyvos nuostatas įmonės kreditoriai turėtų būti suskirstyti į eiles (pvz., hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, darbuotojų kreditoriniai reikalavimai ir kt.) ir kiekviena kreditorių eilė atskirai balsuotų dėl restruktūrizavimo plano. Tam, kad restruktūrizavimo planui būtų pritarta, jam turėtų pritarti kiekvienos eilės kreditorių dauguma.

Kas bus laikoma dauguma, suteikiama teisė nustatyti pačioms valstybėms, bet daugumą, vadovaujantis Direktyva, turėtų sudaryti kreditoriai, turintys ne daugiau kaip 75% eilės reikalavimų sumos. Jei nors viena eilė kreditorių, pvz., darbuotojai, nepritaria restruktūrizavimo planui, jis laikomas nepatvirtintu. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį reglamentavimą, restruktūrizavimo planas laikomas patvirtintu kreditorių, jei jam pritarė kreditorius ar kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 2/3 visų skolininko turimų įsiskolinimų. Vis dėlto, Direktyva numato procedūrą restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir esant kreditorių prieštaravimui. Tokiu atveju, jei planas atitinka tam tikras sąlygas, jį gali patvirtinti teismas.

Didžiausia Direktyvoje numatyta naujiena, ko gero, sukelsianti ir daugiausiai iššūkių kreditoriams ir skolininkams, yra galimybė finansuoti su mokumo problema susidūrusius asmenis tiek iki restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek ir restruktūrizavimo metu. Šiais tikslais Direktyvoje numatytos tarpinio ir naujo finansavimo priemonės ir jų apsauga. Tarpiniu finansavimu vadinamas toks kreditoriaus lėšų suteikimas skolininkui, kai jų nedelsiant reikia norint tęsti veiklą ir išlikti rinkoje, išsaugoti ar padidinti įmonės vertę. Toks finansavimas yra skiriamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir jam nereikia teismo pritarimo.

Naujasis finansavimas (pvz., paskola) teikiamas restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Dėl jo susitariama restruktūrizavimo plane ir jį privalo patvirtinti teismas ar administracinė institucija. Europos teisės instituto mokslininkai, gruodį Vienoje pristatę atliktą tyrimą dėl priemonių verslo gelbėjimui, pabrėžė, jog daugiausia iššūkių ir diskusijų turėtų sulaukti Direktyvoje įtvirtinta nuostata, kad naujas ir tarpinis finansavimas negali būti pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, kaip žalingas kreditoriams, nebent tokie sandoriai įvykdyti apgaule arba piktnaudžiaujant. Taigi, Direktyvoje numatyta šių sandorių apsauga, ribojant galimybes juos ginčyti.

Ypač svarbu, kad Direktyva taip pat numato, kad, skolininko bankroto atveju, kreditoriai, suteikę išimtinį finansavimą, turi teisę gauti išmokas pirmiau nei kiti kreditoriai. Apsauga būtų taikoma ir sandoriams, kuriais siekiama palengvinti derybas dėl restruktūrizavimo plano ar kurie yra glaudžiai su tokiomis derybomis susiję. Prie tokių sandorių yra priskiriamos išlaidos, susijusios su derybomis dėl restruktūrizavimo plano, jo priėmimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, išlaidos, skirtos profesionalioms konsultacijoms dėl bet kurio restruktūrizavimo plano aspekto. Tiesa, tokiems sandoriams bus suteikiama siauresnė apsauga negu finansavimo priemonėms: apribojama tik galimybė juos ginčyti.

EK siūloma Direktyva turėtų būti vertinama palankiai. Restruktūrizavimo procesas yra palankesnis lyginant su bankroto procesu visiems suinteresuotiems asmenims: užtikrina didesnes galimybes kreditoriams atgauti skolas, išsaugomos darbo vietos, skolininkai gali tęsti savo verslą, kuris galbūt tik pačioje veiklos pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais. Tiesa, jei ši Direktyva bus priimta, nebus apsieita be iššūkių, kuriuos įveikti pavyks tik įmonėms pradėjus įžvelgti ilgalaikę verslo perspektyvą, plėtojant sąžiningo verslo kultūrą, o įstatymų leidėjui užtikrinus stabilią teisinę aplinką. Tokiu atveju Direktyvos pagalba bus reikšmingai pagerintas kreditorių bei įmonių savininkų tarpusavio pasitikėjimas, sumažintas bankrotų skaičius ir padidintas verslo indėlis į tvarų šalies ekonomikos augimą.

Komentaro autorė - Greta Kubiliūnaitė, TGS Baltic teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 8

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Interviu su G. Nausėda: reikia progresinių mokesčių ir ilgesnių mokestinių atostogų Premium 21

Prezidento posto siekiančio ekonomisto Gitano Nausėdos prioritetas – Gerovės valstybė. Pamatiniai jos akmenys...

Verslo aplinka
2019.04.23
V. Šapoka atmeta kritiką dėl tarnybų kontrolės per biudžetą, bet žada planą tobulinti   

Vilius Šapoka, Finansų ministras, atmeta kritiką, kad siūlomi nauji biudžeto sudarymo principai gali pakirsti...

Finansai
2019.04.23
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų panaikinti 5% mokestį miškų savininkams 1

Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio...

Finansai
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Kad mano pensija man nekeltų nerimo 15

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
2019.04.22
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus 3

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 20

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Ne visi smulkiausi ūkininkai privalo mokėti GPM – yra išlygų

Pernai įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, žemės ūkio veikla prilyginta individualiajai.

Gazelė
2019.04.17
Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Verslo aplinka
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 10

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 3

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
2019.04.17
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 55,7 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 2,4 mlrd. Eur – 2,4% (55,7 mln. Eur)...

Finansai
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 2

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna 2

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau