Nauja nemokumo koncepcija – iššūkiai kreditoriams ir skolininkams

Publikuota: 2018-02-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
TGS Baltic teisininkė

Pastaraisiais metais įmonių bankrotų Lietuvoje statistika išties grėsminga. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 30%. Bankrotų ir šalyje registruotų įmonių skaičiaus santykis pasiekė rekordines aukštumas net lyginant su statistika po ekonominės krizės

Tuo tarpu įmonių restruktūrizavimų procesų skaičius Lietuvoje mažėja. Per 2017 m. I–III ketv. pradėti 22 restruktūrizavimo procesai, t. y., 8,3% mažiau nei per atitinkamą 2016 m. laikotarpį. Nepalankus teisinis reguliavimas, lietuviško verslo kultūros trūkumai, ilgalaikės verslo vizijos neturėjimas lemia tai, kad įmonės per vėlai imasi priemonių mokumui atkurti, dėl ko restruktūrizavimas nepasiekia savo tikslo.

Šiandien Europos Sąjungoje (ES) kone pusė įmonių išgyvena mažiau nei 5 metus. Įžvelgusi grėsmę ekonomikai, Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama keisti požiūrį į verslo žlugimą ir nemokumą bei siūloma sukurti verslo gelbėjimo priemones. EK pabrėžia – nemokumo teisinis reguliavimas turi tapti įrankiu verslui gelbėti, o ne žlugdyti.

Plėtodama rekomendacijas, EK pateikė svarstyti direktyvą dėl prevencinių restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Direktyva), kuri papildytų 2017 m. birželio mėn. ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Priėmus šią Direktyvą, būtų sukurta nauja nemokumo koncepcija, kuri pakeistų skolininkų ir kreditorių požiūrį į restruktūrizavimą, t. y., suteiktų aktyvaus sprendimo teises kreditoriams (ypač – tik prasidėjus finansinėms problemoms), sutrumpintų ir supaprastintų restruktūrizavimo procesą.

Akivaizdu, jog įmonės pernelyg vėlai kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Dažniausiai įmonė jau turi ilgalaikių didelio masto finansinių sunkumų ir vienintelė išeitis yra bankrutuoti. Direktyvos tikslas sukurti ankstyvo restruktūrizavimo sistemą siekiant išvengti bankroto. Tokios sistemos įdiegimas būtų naudingas tiek įmonės kreditoriams, darbuotojams, įmonės savininkams ir apskritai ekonomikai.

Restruktūrizavimo sistema turi suteikti skolininkams galimybę finansinius sunkumus išspręsti anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą. Direktyva siekiama valstybes nares paskatinti sudaryti operatyvaus ir greito restruktūrizavimo sąlygas. Skolininkui dvejojant: bankrutuoti ar restruktūrizuotis, prioritetas turėtų būti suteikiamas restruktūrizavimui dėl naująja nemokumo koncepcija siūlomų naujovių. Direktyva nustato priemones, suteikiančias galimybes skolininkui efektyviai derėtis su kreditoriais dar iki restruktūrizavimo plano teikimo, tvirtinti jį, daryti įtaką jo turiniui. Priemonių visuma įvardijama kaip prevencinis restruktūrizavimo etapas, kurio tikslas – skolininkui ir kreditoriui susitarti dėl restruktūrizavimo proceso abipusiai naudingomis sąlygomis.

Numatoma skolininko ir kreditoriaus derybų trukmė – 4 mėn. Tiesa, Direktyvoje numatoma galimybė pratęsti derybų terminą nuo 4 iki 12 mėn., pvz., kai derantis dėl restruktūrizavimo plano padaryta apčiuopiama pažanga. Derybų laikotarpiu skolininkas išsaugotų kasdienių įmonės veiklos operacijų kontrolę ir visiškai arba iš dalies kontroliuotų savo turtą.

Kol skolininkas derėsis su kreditoriumi, teismas galės laikinai sustabdyti kreditorių teisę priverstinai vykdyti reikalavimus skolininko atžvilgiu. Taip pat kreditoriai negalės atsisakyti vykdyti sutarčių ar jų nutraukti. Toks sustabdymas galės būti taikomas visiems arba kai kuriems kreditoriams. Ši nuostata galėtų būti taikoma tik esminėms sutartims, kad įmonė tęstų kasdieninę veiklą.

Kol sustabdytas išieškojimas, skolininkas galės nekliudomas tenkinti su sustabdymu nesusijusių kreditorių reikalavimus bei su sustabdymu susijusių kreditorių reikalavimus, atsiradusius po sustabdymo. Taip pat skolininkas neprivalės kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo, tokios teisės neteks ir kreditoriai. Taigi, skolininkų vadovų ir akcininkų nevaržys atsakomybės grėsmė dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą. Tuo tarpu kreditoriai negalės daryti spaudimo skolininkui pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip kad dažnai pasitaiko galiojant dabartiniam nemokumo teisiniam reguliavimui.

Kalbant apie įmonės nemokumo procesus, vienas pagrindinių principų yra užtikrinti įmonės kreditorių lygiateisiškumą. Tačiau neretai susiklosto situacija, kai didžiausias įmonės kreditorius lemia visą nemokumo proceso eigą, nes nuo jo sprendimo priklauso balsavimo visiems kreditoriams reikšmingais klausimais, rezultatai. Vadovaujantis Direktyva, bus siekiama užtikrinti visų kreditorių, turinčių skirtingus reikalavimus, interesus. Pagal Direktyvos nuostatas įmonės kreditoriai turėtų būti suskirstyti į eiles (pvz., hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, darbuotojų kreditoriniai reikalavimai ir kt.) ir kiekviena kreditorių eilė atskirai balsuotų dėl restruktūrizavimo plano. Tam, kad restruktūrizavimo planui būtų pritarta, jam turėtų pritarti kiekvienos eilės kreditorių dauguma.

Kas bus laikoma dauguma, suteikiama teisė nustatyti pačioms valstybėms, bet daugumą, vadovaujantis Direktyva, turėtų sudaryti kreditoriai, turintys ne daugiau kaip 75% eilės reikalavimų sumos. Jei nors viena eilė kreditorių, pvz., darbuotojai, nepritaria restruktūrizavimo planui, jis laikomas nepatvirtintu. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį reglamentavimą, restruktūrizavimo planas laikomas patvirtintu kreditorių, jei jam pritarė kreditorius ar kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 2/3 visų skolininko turimų įsiskolinimų. Vis dėlto, Direktyva numato procedūrą restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir esant kreditorių prieštaravimui. Tokiu atveju, jei planas atitinka tam tikras sąlygas, jį gali patvirtinti teismas.

Didžiausia Direktyvoje numatyta naujiena, ko gero, sukelsianti ir daugiausiai iššūkių kreditoriams ir skolininkams, yra galimybė finansuoti su mokumo problema susidūrusius asmenis tiek iki restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek ir restruktūrizavimo metu. Šiais tikslais Direktyvoje numatytos tarpinio ir naujo finansavimo priemonės ir jų apsauga. Tarpiniu finansavimu vadinamas toks kreditoriaus lėšų suteikimas skolininkui, kai jų nedelsiant reikia norint tęsti veiklą ir išlikti rinkoje, išsaugoti ar padidinti įmonės vertę. Toks finansavimas yra skiriamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir jam nereikia teismo pritarimo.

Naujasis finansavimas (pvz., paskola) teikiamas restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Dėl jo susitariama restruktūrizavimo plane ir jį privalo patvirtinti teismas ar administracinė institucija. Europos teisės instituto mokslininkai, gruodį Vienoje pristatę atliktą tyrimą dėl priemonių verslo gelbėjimui, pabrėžė, jog daugiausia iššūkių ir diskusijų turėtų sulaukti Direktyvoje įtvirtinta nuostata, kad naujas ir tarpinis finansavimas negali būti pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, kaip žalingas kreditoriams, nebent tokie sandoriai įvykdyti apgaule arba piktnaudžiaujant. Taigi, Direktyvoje numatyta šių sandorių apsauga, ribojant galimybes juos ginčyti.

Ypač svarbu, kad Direktyva taip pat numato, kad, skolininko bankroto atveju, kreditoriai, suteikę išimtinį finansavimą, turi teisę gauti išmokas pirmiau nei kiti kreditoriai. Apsauga būtų taikoma ir sandoriams, kuriais siekiama palengvinti derybas dėl restruktūrizavimo plano ar kurie yra glaudžiai su tokiomis derybomis susiję. Prie tokių sandorių yra priskiriamos išlaidos, susijusios su derybomis dėl restruktūrizavimo plano, jo priėmimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, išlaidos, skirtos profesionalioms konsultacijoms dėl bet kurio restruktūrizavimo plano aspekto. Tiesa, tokiems sandoriams bus suteikiama siauresnė apsauga negu finansavimo priemonėms: apribojama tik galimybė juos ginčyti.

EK siūloma Direktyva turėtų būti vertinama palankiai. Restruktūrizavimo procesas yra palankesnis lyginant su bankroto procesu visiems suinteresuotiems asmenims: užtikrina didesnes galimybes kreditoriams atgauti skolas, išsaugomos darbo vietos, skolininkai gali tęsti savo verslą, kuris galbūt tik pačioje veiklos pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais. Tiesa, jei ši Direktyva bus priimta, nebus apsieita be iššūkių, kuriuos įveikti pavyks tik įmonėms pradėjus įžvelgti ilgalaikę verslo perspektyvą, plėtojant sąžiningo verslo kultūrą, o įstatymų leidėjui užtikrinus stabilią teisinę aplinką. Tokiu atveju Direktyvos pagalba bus reikšmingai pagerintas kreditorių bei įmonių savininkų tarpusavio pasitikėjimas, sumažintas bankrotų skaičius ir padidintas verslo indėlis į tvarų šalies ekonomikos augimą.

Komentaro autorė - Greta Kubiliūnaitė, TGS Baltic teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į biudžetą gauta daugiau PVM, mažiau – gyventojų pajamų, pelno mokesčių 3

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,1% (5,9 mln. Eur) daugiau nei prognozuota ir 6,2%...

Finansai
2018.07.19
Pajamoms iš NT ir akcijų didesnis pajamų mokesčio tarifas bus taikomas nuo 150.000 Eur Premium 5

Pajamos, kurios nepriskiriamos darbo užmokesčiui, individualios veiklos pajamoms ar dividendams, nuo kitų...

Finansai
2018.07.19
Šapoka: sprendimų dėl automobilių mokesčio galima tikėtis rudenį 32

Sprendimai dėl automobilių mokesčio galėtų paaiškėti rudenį, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos,...

Transportas
2018.07.19
Elektroniniai važtaraščiai padėjo aptikti nelegalias vadovo statybas 2

Šių metų liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros...

Finansai
2018.07.18
„Sodra“ paaiškina, kaip keisis išmokos po mokesčių reformos 2

„Sodra“ sulaukia nemažai klausimų iš gyventojų, kaip 2019 m. keisis įvairios socialinio draudimo išmokos.

Finansai
2018.07.18
54.000 Lietuvos gyventojų sulauks VMI laiškų 7

Gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 4

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Trumpesni senaties terminai – mažiau delspinigių Premium 1

Trumpesnis senaties terminas Lietuvoje pagerins mokestinę aplinką. Jo sutrumpinimas nuo 3 iki 5 metų rodo,...

Finansai
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 14

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium 2

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Verslo aplinka
2018.07.17
Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 2

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 2

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau