Socialinė įmonė ar socialinis verslas? Sąvokų painiava...

Publikuota: 2017-03-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto Vadybos instituto doktorantė

Kyla klausimas, kodėl Ūkio ministerija imsis inicijuoti Socialinio verslo įstatymą, jei, anot ministro, socialinio verslo (angl. social business) sąvoka nėra išgryninta visuomenėje.

Šių metų vasario 27 d. Ūkio ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodė, kad inicijuoja Socialinio verslo įstatymo rengimą. Pasak ministerijos, šis įstatymas turėtų subalansuoti iškreiptą situaciją dėl socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui ir visapusiškai sureguliuoti teisinę socialinio verslo padėtį. Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pranešime taip pat pabrėžė, kad „visuomenėje iki šiol vis dar nėra išgryninta ir identifikuojama pati socialinio verslo sąvoka – ji tapatinama tik su šiuo metu Lietuvoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis, kurios neatitinka modernaus socialinio verslo modelio“, todėl ministerija inicijuoja įstatymo, kuris teisiškai reglamentuos socialinį verslą, rengimą.

Kyla klausimas, kodėl ministerija imsis inicijuoti Socialinio verslo įstatymą, jei socialinio verslo sąvoka nėra išgryninta visuomenėje. Kodėl ministerija neinicijuoja ankstesnio Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo? Panašu, kad taip siekiama kuo greičiau atsikratyti sąvokos „socialinė įmonė“ (angl. social enterprise), nes pagal dabartinį galiojantį Socialinių įmonių įstatymą socialinės įmonės suprantamos kaip darbo integracijos įmonės, kurios visuomenėje sukėlė itin daug diskusijų dėl joms suteikiamos per didelės valstybės pagalbos. Taigi naujuoju Socialinio verslo įstatymu tarsi bus bandoma atsiriboti nuo taip sukritikuotų socialinių įmonių, siekiant įtvirinti naują sąvoką – „socialinis verslas“. Tačiau dėl tokio sprendimo kyla pagrįstų abejonių...

Europos komisija (EK) 2011 m. spalio 25 d. komunikate Nr. (2011) 682 „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (toliau – Socialinio verslo iniciatyva, Komunikatas) sąvokas „socialinis verslas“ ir „socialinė įmonė“ laiko lygiavertėmis sąvokomis. 2011 m. Socialinio verslo iniciatyvoje EK socialinio verslo ir socialinės įmonės sąvoką vartoja kaip sinonimus. Socialinis verslas arba socialinė įmonė yra ta: kuris komercine veikla iš esmės siekia socialinio arba bendrojo visuomenės intereso tikslo kurio komercinei veiklai dažnai būdinga aukšto lygio socialinė inovacija; kurio pelnas paprastai reinvestuojamas į to socialinio siekio įgyvendinimą; kurio organizavimo tvarka arba nuosavybės struktūra atspindi jų misiją, paremta demokratiniais ar dalyvavimo principais arba orientuota į socialinį teisingumą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Komunikate pateikiamas ir socialinės įmonės apibrėžimas: tai „tokia įmonė, kurios pagrindinis siekis yra socialinis poveikis, o ne pelno savininkams ar akcininkams siekimas. Ji veikia rinkoje tiekdama prekes ir paslaugas verslui įprastu ir inovatyviu būdu, tačiau perviršį pirmiausia naudoja socialiniams tikslams. Ji valdoma atsakingai ir skaidriai – įtraukiant darbuotojus, klientus ir jos komercine veikla suinteresuotas šalis.“

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – EESRK) pateikė nuomonę dėl šio Komunikato. EESRK rekomendavo Europos Sąjungos institucijoms nuosekliai vartoti socialinės įmonės sąvoką tiek teikiant politinius pasiūlymus, tiek komunikacijos lygmeniu. Svarbu pažymėti, jog, EESRK nuomone, socialinės įmonės sąvoka yra platesnė ir apima socialinio verslo sąvoką. Tokia pozicija atsispindi ir ES teisės aktuose, kurie reglamentuoja finansinę paramą socialiniam verslui arba socialinėms įmonėms. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programoje (Easi) ir reglamente dėl Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) vartojama sąvoka „socialinės įmonės“.

2011 m. Europos mokslininkų tinklo (EMES) valdyba, komentuodama Socialinio verslo iniciatyvą, taip pat pabrėžė, kad reikalingas terminologijos aiškumas, siekiant išvengti sąvokų „socialinis verslas“ ir „socialinė įmonė“ vartojimo netikslumų. Tai padėtų efektyviau įgyvendinti Socialinio verslo iniciatyvos tikslus ir taip padidinti jos veiksmingumą. Tačiau iki šiol Europos Sąjungos lygiu nėra išaiškinimo, kokie yra socialinio verslo ir socialinės įmonės skiriamieji bruožai, todėl tai sukuria prielaidas šiuos terminus interpretuoti skirtingai, ypač nacionaliniu lygmeniu.

Lietuvoje tokios interpretacijos atsispindi 2015 m. balandžio 3 dieną ūkio ministro įsakymu patvirtintoje Socialinio verslo koncepcijoje. Koncepcijoje nurodoma, kad ja siekiama Lietuvoje įgyvendinti Europos Komisijos 2011 m. spalio 25 d. Komunikatą ir Europos Parlamento 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją „Socialinio verslo iniciatyva“. Koncepcijoje teigiama, kad „joje vartojamas tik terminas „socialinis verslas“, nes jis yra bendresnis, apimantis ir socialinės įmonės, kaip socialinio verslo subjekto, sampratą“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. Europoje žymūs socialinių įmonių tyrinėtojai Defourny ir Nyssensas pristatė tyrimą apie socialinių įmonių tipus. Jie išskyrė šiuos socialinių įmonių tipus: 1) verslumo nevyriausybiniame sektoriuje organizacijos; 2) socialiniai kooperatyvai; 3) socialinis verslas; 4) viešojo sektoriaus socialinės įmonės. Atsižvelgiant į šį Europos mokslininkų tyrimą ir į tai, kad Europos Sąjungos lygiu nėra išaiškinimo dėl socialinio verslo ir socialinės įmonės sąvokų skirtumų, kyla pagrįstų abejonių dėl Lietuvos socialinio verslo koncepcijoje pasirinktos vartoti socialinio verslo sąvokos, nes nepateikta argumentų, kodėl socialinio verslo sąvoka yra platesnė nei socialinė įmonės sąvoka.

Taip pat svarbu pažymėti, kad pasirenkant vartoti sąvoką „socialinis verslas“ gali atsirasti tam tikros painiavos, nes ši sąvoka mokslinėje literatūroje yra itin glaudžiai siejama su Muhamedo Yunuso sukurta socialinio verslo koncepcija. Pirmasis sąvoką „socialinis verslas“ sugalvojo ir pradėjo vartoti Nobelio premijos laureatas Yunusas (Yunus ir Weber, 2008).

Anot Yunuso, „Socialinis verslas yra nenuostolinga (angl. non – loss), neskirstanti dividendų bendrovė, skirta socialiniams tikslams siekti“ (Yunus, 2010). Yunusas apibrėžia socialinį verslą 7 principais: 1) verslo tikslas yra įveikti skurdą ir spręsti kitas problemas tokiose visuomenei svarbiose srityse kaip švietimas, sveikata, technologijos, aplinkosauga. Verslo tikslas yra ne pelno didinimas (maksimizavimas); 2) verslas turi būti finanasiškai ir ekonomiškai stabilus; 3) investuotojai tik atgauna tai, ką investavo. Nėra dividendų; 3) kompanijos uždirbtas pelnas lieka kompanijoje jai plėtoti ir tobulinti; 4) socialinis verslas yra draugiškas aplinkai; 5) darbuotojai gauna rinkos atlyginimą, jiems suteikiamos geresnės darbo sąlygos; 6) svarbu verslą valdyti su džiaugsmu.

Ši koncepcija buvo iš esmės sukurta apibūdinti verslo modeliui, pagal kurį dėmesys sutelkiamas į prekių ir paslaugų teikimą vargingai gyvenantiems asmenims. Dažniausiai cituojamas socialinio verslo pavyzdys yra „Grameen“-„Danone“ jungtinė kompanija, kuri tiekia labai mažomis kainomis didelės maistinės vertės jogurtus nepriteklių patiriančioms gyventojų grupėms Bangladeše. Pasak Yunuso, investuotojai negauna dividendų, pelnas yra visiškai reinvestuojamas į organizacijos socialinę misiją. Socialinis verslas gauna (uždirba) pajamas išimtinai per rinkoje parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas, be filantropinių ar viešųjų fondų pagalbos. Yunusas nenumato galimybės socialiniam verslui taikyti mišrius gaunamų pajamų modelius, t. y. naudotis teikiamos paramos galimybėmis. Taigi pagal Yunoso koncepciją socialinio verslo sąvoka yra suprantama pakankamai siaurai ir specifiškai.

Dėl minėtų priežasčių kyla pagrįstų abejonių dėl sąvokos „socialinis verslas“ vartojimo teisės aktuose tinkamumo, todėl ministerijai prieš rengiant naująjį Socialinio verslo įstatymą vertėtų išsigryninti sąvokų „socialinė įmonė“ (angl. social enterprise) bei „socialinis verslas“ (angl. social business) reikšmes, kad vėliau būtų galima išvengti tam tikros sąvokų painiavos...

Audronė Urmanavičienė yra Mykolo Romerio universiteto Vadybos instituto doktorantė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 18

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku