„Profesionalų“ kabinetas – politinė profanacija

Publikuota: 2016-10-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Priartėjus Seimo rinkimų finišui, vis dažniau diskutuojama apie vadinamąją profesionalų Vyriausybę ir apie tai, koks gali būti prezidentės vaidmuo formuojant būsimą valdžią. Neretai šiose diskusijose minimi argumentai neturi nieko bendra su politine realybe ir pasauline demokratine, politologine ir konstitucine tradicija.

Apie tai, kad reikalaus ne politikų, bet profesionalų arba specialistų Vyriausybės, nuolat kartoja viena iš rinkimų lyderių – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Neretam ši idėja atrodo patraukli, vadovaujantis maždaug tokia populistine logika: „Išties kaip puiku – leiskime specialistus į kabinetą ir jie ras profesionalius sprendimus, kad valstybė imtų žydėti.“

Sąmoningai pamirštamas ar net begėdiškai ignoruojamas faktas, kad Vyriausybė yra politinė institucija, kuri pirmiausia privalo vykdyti ideologiškai ir politiškai pagrįstą ją sudarančių partijų programą, turi siūlyti politinius sprendimus valstybės valdymo klausimais. O tokius sprendimus, už kuriuos, beje, teks dar ir politinė atsakomybė parlamentui, turi priimti tik politikai, sudarantys kolegialų vyriausybinį konglomeratą.

Nepartinis, bet profesionalus policijos pareigūnas, atsistojęs prie Vidaus reikalų ministerijos vairo, gal tūlam piliečiui ir atrodo patraukliai. Tačiau valstybė tikrai neišloš, kai toks policininkas neturės jokios politinės atsakomybės pirmiausia jį tik formaliai į Vyriausybę delegavusios partijos atžvilgiu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kyla pagrįstų įtarimų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė būtų ne prieš vadinamąją „specialistų“ Vyriausybę, nes toks ministrų kabinetas be aiškios politinės atsakomybės padėtų valstybės vadovei gerokai sustiprinti savo įtaką vykdomojoje valdžioje. Todėl neatmetama, kad prezidentė gali stengtis kištis į valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės sudarymą, galbūt paremdama „profesionalų“ subūrimą joje.

Tuo metu į klausimą apie valstybės vadovo konstitucinę įtaką sudarant kabinetą atsakyta jau senokai – ji labai ribota. Ši įtaka padidėtų tik tuo atveju, jeigu į naująjį Seimą išrinktoms partijoms kurį laiką nepavyktų susitarti dėl valdžios dalybų.

Bet šiaip prezidentė privalės paklusti rinkimų antrojo turo naktį ar kiek vėliau dėl valdančiosios koalicijos sutarusių partijų valiai. Pvz., ji privalės Seimui teikti tą premjero kandidatūrą, dėl kurios susitars partijos. Tai dar 1998 m. yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas: „Lietuva yra parlamentinė respublika, kurioje Vyriausybės įgaliojimai priklauso tik nuo Seimo pasitikėjimo ja, todėl prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomą ministrą pirmininką ir tvirtinti tokią Vyriausybę, kurios programai gali pritarti Seimas.“

Konstitucinės teisės specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu valstybės vadovas bandytų „pademonstruoti raumenis“ dėl premjero kandidatūros, jam gali būti net inicijuota apkaltos procedūra dėl konstitucinių principų šiurkštaus pažeidimo.

Tiesa, kiek didesnę įtaką valstybės vadovas turi personalinei Vyriausybės sudėčiai. Prezidentė savo kadencijos metu bent kelis sykius įvairiais būdais (kartais net besiribojančiais su teisingumo principu) pasipriešino valdančiųjų teikiamoms kandidatūroms į ministrus. Bet ir šioje vietoje, anot ekspertų, prezidentė neturi daug erdvės „užsižaisti“.

Be abejo, neatmestina nevieša valstybės vadovės įtaka partinėms deryboms dėl koalicijos dėlionių. Arba vieši pareiškimai apie tam tikrų politinių jėgų neprileidimą prie valdžios. Tačiau naujausioji Lietuvos istorija akivaizdžiai įrodo, kad tokie bandymai baigiasi nesėkme – 2000 m. prezidento Valdo Adamkaus globota centristinė „Naujosios politikos“ koalicija žlugo jau per pusmetį, o ir p. Grybauskaitės 2012 m. ištarti žodžiai, kad ji neva sutiks tik su tokia koalicija, kurioje nebus Darbo partijos, jau kelia geriausiu atveju šypseną.

Akivaizdu – parlamentinėje valstybėje Vyriausybė pirmiausia turi būti politiškai atsakinga koalicinei daugumai parlamente, bet ne savo valdžios galias užsimaniusiam plėsti valstybės vadovui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 10

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku