Darbo kodeksas – susitarti verta

Kad darbdaviai ir darbuotojai netaptų šių nesutarimų įkaitais, pabandykime pažiūrėti, dėl ko iš tikrųjų nesutampa nuomonės. Investuotojų forumas, išanalizavęs veto, išskiria kelias pagrindines nuostatas, kurios balta padaro juoda.

Viena tokių nuostatų – viršvalandžių apskaita. Prezidentė viršvalandžių apskaitinio laikotarpio trukmę nuo dabar galiojančių keturių mėnesių siūlo sumažinti iki vieno mėnesio. Seimo praėjusioje sesijoje priimtame naujame Darbo kodekse ši trukmė sumažinta iki trijų mėnesių laikotarpio. Tai žingsnis darbuotojų naudai, tačiau sutikus su vieno mėnesio laikotarpiu už bet kokį gamybos piką reikėtų mokėti viršvalandžius. Kai darbo mažiau, darbdavys vis tiek turi mokėti tą pačią algą. Tai mūsų eksporto garvežį – pramonę – gali priversti sulėtinti greitį.

Pagaliau ir nuostata dėl trijų mėnesių laikotarpio, per kurį galima išlyginti darbo laiko kreivę, jau yra palankesnė, nei reikalauja Europos Sąjungos teisė. Pagal pastarąją apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip keturių mėnesių laikotarpis.

Dar viena darbdavius neraminanti nuostata – darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už nekonkuravimą ir darbo santykių metu. Atrodo, nekyla abejonių, kad darbuotojas, kol nepasibaigė jo darbo santykiai, turi būti lojalus darbdaviui. Šiuo metu išmokos už nekonkuravimą mokamos tik darbo santykiams pasibaigus. Tokia nauja nekonkreti nuostata gali priversti darbdavius mokėti už orą.

Keistai atrodo ir prezidentės siūlymas iš naujo Darbo kodekso išbraukti prievolę bendrovėse, kuriose yra daugiau kaip 20 darbuotojų, steigti darbo tarybas. Jeigu kam nors iš tikrųjų rūpi darbuotojų interesai, šią nuostatą reikėtų palikti. Kad ir per prievartą įsteigtos tarybos gali pažadinti iš letargo miego darbuotojų teisių gynybos reikalus Lietuvoje. Tačiau atrodo, kad profsąjungos į darbo tarybas žiūri kaip į konkurentes.

Profsąjungoms rūpi pačios profsąjungos, o ne Lietuvos darbuotojai. Bedarbiai joms rūpi dar mažiau – juk bet koks dirbančiųjų sąlygų pagerinimas apsunkina darbo neturinčių įsidarbinimą.

Prezidentės siūlomos septyniomis darbo dienomis ilgesnės atostogos vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, deja, gali atsigręžti prieš tokius žmonės. Kam darbdaviui priimti tokį asmenį, jeigu jam reikės suteikti septyniomis dienomis daugiau atostogų? Juo labiau kad tokiems asmenims siūloma nustatyti ilgesnius įspėjimo dėl atleidimo terminus.

Pateiktame veto yra ir daugiau lengvatų – atleidžiant darbuotoją darbdavio valia išeitinės išmokos dydis didinamas nuo 6 iki 8 mėnesinių darbo užmokesčio dydžių, už sutrumpintą darbo laiką naktį reikia mokėti kaip už visą darbo laiką. Dėl vienos ar kitos papildomos nuostatos darbdaviai tikriausiai neprieštarautų, tačiau visas jas sudėjus kartu su aukščiau minėta viršvalandžių apskaita naujas Darbo kodeksas tampa nemielas.

Ir kai kurių darbdavių organizacijų pozicija, kad tuomet geriau jau senas kodeksas, nėra tik blefas prie derybų stalo. Nereikia pamiršti, jog pagal naują Darbo kodeksą darbdaviai gauna teisę lengviau atleisti darbuotojus, tačiau atsiranda įmokos į naują draudimo fondą.

Palyginti su keliomis dešimtimis įstatymų, kurie buvo priimti kuriant naują socialinį modelį, liko susitarti dėl juokingai mažos apimties klausimų. Ir tai reikėtų padaryti geriau susėdus prie vieno stalo, o ne už akių. Tuomet ir valdančioji koalicija prieš rinkimus galėtų papildyti skurdoką savo nuveiktų darbų krepšelį. Pagaliau juk ekonomika kitą kadenciją auga dėl darbų, kurie nuveikti per prieš tai buvusią politinę kadenciją. Taigi tikrąją šios Seimo kadencijos darbų vertę pamatysime per ateinančius keletą metų.