„Fintech“: kad tik netektų vėl valytis burbulo purslų

Publikuota: 2016-09-06
„Matton“ nuotr.
svg svg
„Matton“ nuotr.
Redakcijos nuomonė

„Fintech“ – žodis, kurį tarti pastaruoju metu tapo madinga.

Nors ką ten madinga – jei nieko nesi girdėjęs apie „Fintech“, galima sakyti, nieko neišmanai apie finansus arba apie technologijas (arba apie abu).

Apie „Fintech“ dabar kalba visi: pradedant naujas technologijas kuriančiais startuoliais, bankais, draudikais, baigiant perspektyvių įsigijimų ieškančiais privataus kapitalo ir rizikos fondais.

Jei visgi dar nieko negirdėjote apie „Fintech“ ir pulsite jo apibrėžimo ieškoti „Google“ paieškos sistemoje, rasite maždaug tokį paaiškinimą: tai – bet kokios technologijos, kurios padeda finansinių paslaugų naudojimą padaryti paprastesnį ir efektyvesnį. Paprastai tariant, tos pačios finansinės paslaugos, kurias technologijų išsivystymas padarė dar lengviau prieinamas vartotojams, paprastesnes naudoti, reikalaujančias mažesnių investicijų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Fintech“ apraiškų jau galime rasti ir Lietuvoje, pradedant sparčiai populiarėjančiomis tarpusavio skolinimo platformomis, pinigų perlaidų kompanijomis (tokiomis kaip „TransferGo“) ar labai specifiniais paslaugų teikėjais, tokiais kaip sąskaitų finansuotojas „Debifo“ arba virtualiosios valiutos keitykla „SpectroCoin.com“.

„Fintech“ bendrovės sugeba pritraukti klientų segmentus, kurių nepasiekia bankai. Be to, pirmenybę šioms paslaugoms neretai teikia jaunoji karta, po praėjusios krizės gana dažnai skeptiškai vertinanti konservatyvius bankus. VŽ neseniai rašė, kad net verslas, norintis pasiskolinti pinigų, nebeprivalo eiti į bankus, nes yra visas būrys alternatyvių verslo finansuotojų.

Labai tikėtina, kad „Fintech“ apraiškų pamatysime dar daugiau, nes valdžios įstaigų koridoriais kelionę jau baigia Sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) įstatymas, kuris sudarys galimybę net ir verslo įmonėms itin paprastai pritraukti lėšų iš gyventojų.

Bet, kaip visuomet, lazda turi du galus. Kadangi daug kas, kas susiję su „Fintech“, yra nauja, tai vis dar mažai sureguliuota ir apgalvota. Konkretus pavyzdys – dar net ne visos tarpusavio skolinimo platformos yra parengusios ar paskelbusios savo veiklos tęstinumo bankroto atveju planą. Tai reiškia, kad ne iki galo aišku, kas būtų su investuotojais ir skolininkais jų žlugimo atveju.

Kalbėkime tiesiai šviesiai – jei pasaulį vėl supurtytų nauja finansų krizė, labai didelis klausimas, kaip ją išgyventų „Fintech“ įmonės. Nes per ankstesnę krizę daugelio jų dar net nebuvo ir iki šiol šių įmonių veikla nėra gerai sureguliuota. Centriniai bankai, rinkos prievaizdai taip pat dar tik mokosi tinkamai prižiūrėti šią sritį, daugelis reguliavimo iniciatyvų dar tik juda teisėkūros specialistų kabinetais.

Taigi iš tiesų gerai ir puiku, kad technologijos pagaliau ateina į dulkių kiek nugultą finansų sektorių. Tačiau dar svarbiau dirbtinai nepūsti „Fintech“ burbulo, galvoti ne tik apie finansinių inovacijų kūrimą, bet kartu ir apie jų sureguliavimą, protingą reglamentavimą ir užtikrintą tęstinumą. Kitaip tariant, reikia apsaugoti eilinį vartotoją, kuris įvairių burbulų purslais jau buvo aptaškytas ne kartą. Labai nesinorėtų, kad jais aptaškytų naujas, dar „neišbandytas“ sektorius. Plėskimės, kurkime naujas finansines inovacijas ir drąsiai tam pasitelkime technologijas, bet augdami ir galvokime.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslininkas, kuris bijo baubo po lova

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku