„Fintech“: kad tik netektų vėl valytis burbulo purslų

Nors ką ten madinga – jei nieko nesi girdėjęs apie „Fintech“, galima sakyti, nieko neišmanai apie finansus arba apie technologijas (arba apie abu).

Apie „Fintech“ dabar kalba visi: pradedant naujas technologijas kuriančiais startuoliais, bankais, draudikais, baigiant perspektyvių įsigijimų ieškančiais privataus kapitalo ir rizikos fondais.

Jei visgi dar nieko negirdėjote apie „Fintech“ ir pulsite jo apibrėžimo ieškoti „Google“ paieškos sistemoje, rasite maždaug tokį paaiškinimą: tai – bet kokios technologijos, kurios padeda finansinių paslaugų naudojimą padaryti paprastesnį ir efektyvesnį. Paprastai tariant, tos pačios finansinės paslaugos, kurias technologijų išsivystymas padarė dar lengviau prieinamas vartotojams, paprastesnes naudoti, reikalaujančias mažesnių investicijų.

„Fintech“ apraiškų jau galime rasti ir Lietuvoje, pradedant sparčiai populiarėjančiomis tarpusavio skolinimo platformomis, pinigų perlaidų kompanijomis (tokiomis kaip „TransferGo“) ar labai specifiniais paslaugų teikėjais, tokiais kaip sąskaitų finansuotojas „Debifo“ arba virtualiosios valiutos keitykla „SpectroCoin.com“.

„Fintech“ bendrovės sugeba pritraukti klientų segmentus, kurių nepasiekia bankai. Be to, pirmenybę šioms paslaugoms neretai teikia jaunoji karta, po praėjusios krizės gana dažnai skeptiškai vertinanti konservatyvius bankus. VŽ neseniai rašė, kad net verslas, norintis pasiskolinti pinigų, nebeprivalo eiti į bankus, nes yra visas būrys alternatyvių verslo finansuotojų.

Labai tikėtina, kad „Fintech“ apraiškų pamatysime dar daugiau, nes valdžios įstaigų koridoriais kelionę jau baigia Sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) įstatymas, kuris sudarys galimybę net ir verslo įmonėms itin paprastai pritraukti lėšų iš gyventojų.

Bet, kaip visuomet, lazda turi du galus. Kadangi daug kas, kas susiję su „Fintech“, yra nauja, tai vis dar mažai sureguliuota ir apgalvota. Konkretus pavyzdys – dar net ne visos tarpusavio skolinimo platformos yra parengusios ar paskelbusios savo veiklos tęstinumo bankroto atveju planą. Tai reiškia, kad ne iki galo aišku, kas būtų su investuotojais ir skolininkais jų žlugimo atveju.

Kalbėkime tiesiai šviesiai – jei pasaulį vėl supurtytų nauja finansų krizė, labai didelis klausimas, kaip ją išgyventų „Fintech“ įmonės. Nes per ankstesnę krizę daugelio jų dar net nebuvo ir iki šiol šių įmonių veikla nėra gerai sureguliuota. Centriniai bankai, rinkos prievaizdai taip pat dar tik mokosi tinkamai prižiūrėti šią sritį, daugelis reguliavimo iniciatyvų dar tik juda teisėkūros specialistų kabinetais.

Taigi iš tiesų gerai ir puiku, kad technologijos pagaliau ateina į dulkių kiek nugultą finansų sektorių. Tačiau dar svarbiau dirbtinai nepūsti „Fintech“ burbulo, galvoti ne tik apie finansinių inovacijų kūrimą, bet kartu ir apie jų sureguliavimą, protingą reglamentavimą ir užtikrintą tęstinumą. Kitaip tariant, reikia apsaugoti eilinį vartotoją, kuris įvairių burbulų purslais jau buvo aptaškytas ne kartą. Labai nesinorėtų, kad jais aptaškytų naujas, dar „neišbandytas“ sektorius. Plėskimės, kurkime naujas finansines inovacijas ir drąsiai tam pasitelkime technologijas, bet augdami ir galvokime.