Politinės skiedros lekia, reikalai stovi

Publikuota: 2016-09-02
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jau kurį laiką jokia paslaptis – tarp prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus kibirkščiuoja konfliktinės žiežirbos. Valstybės ir Vyriausybės vadovai jau ne mažiau kaip pusmetį nebesilaiko gražios tradicijos kartą per savaitę, paprastai pirmadienio ankstyvą rytą, susitikti ir darbo tvarka aptarti svarbiausias šalies problemas bei jų sprendimo būdus.

O toks nesikalbėjimas tik gilina tarpusavio nesutarimus. Maža to, stabdo svarbiausių klausimų judėjimą į priekį. Bene ryškiausias pastarojo laikotarpio tokio stabdymo pavyzdys – ne vienus metus rengto ir sunkiai Seime priimto modernaus, lankstesnius darbo santykius įteisinančio Darbo kodekso faktiškas palaidojimas, atidedant jo priėmimą jau naujos kadencijos parlamentui.

Jeigu prezidentė ir premjeras, užgniaužę savo politines ambicijas, paskirtų laiko prie darbo stalo visoms su naujuoju Darbo kodeksu susijusioms problemoms aptarti, tikėtina, būtų rastas kompromisas, prezidentė jo nevetuotų ir nuo 2017-ųjų pradžios Lietuva pagaliau turėtų šiuolaikinius ekonominius iššūkius atitinkantį darbo santykius reguliuojantį įstatymų sąvadą.

Dabar jo teks laukti dar neaišku kiek laiko. O prarastas laikas šiuo atveju yra prarastos investicijos ir lėtesni ekonomikos apsisukimai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kas šioje konfliktinėje situacijoje kaltesnis – p. Grybauskaitė ar p. Butkevičius? VŽ nuomone, abu. Beveik vienodai.

Visi matome ir jaučiame, kad prezidentė aiškiai nemėgsta dabartinio premjero, ne kartą leido suprasti laikanti jį politine vidutinybe. Maža to, valstybės vadovė demonstruoja nemenką aroganciją (suprask, neklystu ir viską geriausiai išmanau), taip pat ambicijas kištis į Vyriausybės ir parlamentinės daugumos atsakomybės sritis.

O premjeras, nors turėtų rodyti aiškią politinę lyderystę, kartais nesibaimindamas net ir prezidentę pastatyti į vietą, ne tik nesugeba efektyviai to daryti, nes, atrodo, tiesiog bijo valstybės vadovės, bet netgi nesusitvarko su iššūkiais savo paties vadovaujamoje Socialdemokratų partijoje, kupinoje pernelyg skirtingų nuomonių, kad ir to paties naujojo Darbo kodekso klausimu.

Civilizuotoje demokratijoje, kur partinė drausmė ir valdančiosios daugumos atsakomybė yra vienas svarbiausių politinės sistemos ramsčių, jeigu premjeras negeba susitvarkyti su svarbiausiais politiniais iššūkiais, jis yra pakeičiamas kitu. O Lietuvoje tebegyvename politinio brendimo laikotarpį, kai pavieniai partijų nariai sau leidžia nepasitikėti savo pačių suformuota valdžia, savo lyderiais. Bet tokie „lyderiai“ nė nemirktelėję ir toliau išlieka valdžios viršūnėse, nors darbai stoja, judėjimo nebėra.

Dėl tokios politinės sumaišties galima iš dalies kaltinti ne visai tobulą, dualistinę Lietuvos konstitucine sąrangą, gimusią kaip kompromisas dar 1992 m. politinės krizės sąlygomis, – nors esame parlamentinė valstybė, kurioje pagrindinė politinė atsakomybė už valstybės valdymą turi priklausyti premjerui, jo vadovaujamai Vyriausybei ir parlamentinei valdančiajai daugumai, kartu turime visuotinai išrinktą prezidentą su gana plačiais įgaliojimais.

Taigi, turime užprogramuotą „sugyvenimo principą“. Taip jau yra, kad sugyventiniai dažnai konfliktuoja, nesutardami dėl įvairių dalykų, tarkim, kas išplaus indus, kas išleis vaikus į mokyklą ar kas imsis remontuoti būstą.

Taip ir valstybėje. Kai konfliktuoja vienas kito pakęsti negalintys aukščiausiuose valdžios sluoksniuose esantys „sugyventiniai iš reikalo“, viskas stoja ir pamažu virsta į stagnacinę pelkę.

Kokia išeitis? Net ir, atrodytų, nesibaigiančių rinkimų akivaizdoje jei nepamiršti, tai bent jau atidėti į šoną politines ambicijas ir aroganciją. Prisiminti tos nykstančios tautos godas. Sėstis ir kalbėtis. Ieškoti kompromisų. Patikėti, kad jų galima rasti esant bet kokiai situacijai. Ir jie tikrai neslypi „kažkur anapus“, o dažniausiai yra visai greta. Tereikia tik valios ištiesti vienas kitam ranką.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Statybą stabdo ne verslas 21

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku