Milijonai netapo milijardais

Publikuota: 2015-12-10
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), kurių pirmoji skaičiuoja jau antrą dešimtmetį, šiuo metu tesukuriama tik 3% šalies BVP. Suskaičiuota, kad jei valdžia dar 2006-2008 m., kaip planuota, būtų sukūrusi efektyviai veikiantį LEZ tinklą, šiandien šios pramoninės teritorijos sukurtų bent triskart didesnę naudą – apie 10% BVP. Po šiais procentais slypi ne mažiau įspūdingi skaičiai – prarasta apie 2,5 mlrd. Eur.

Pirmosios LEZ įsikūrė Klaipėdoje ir Kaune, pastaraisiais metais tokios zonos pradėjo veikti dar keturiuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Kėdainiuose. Tačiau plyno lauko investicijomis kol kas pasigirti gali tik du minėti LEZ pionieriai ir gerokai kuklesnėmis – Panevėžio LEZ. Lietuvos LEZ asociacijos primininkas Eimantas Kiudulas baksnoja valdžios pusėn: norint, kad dešimtis milijonų ES paramos eurų pareikalavusios pramoninės teritorijos nedirvonuotų, turi daugiau padirbėti ir valdžia. „Lenkai nuo pat pradžių pabrėžė užsienio investicijų svarbą, o mūsų vyriausybės to iki krizės faktiškai nedarė. 2020 m. baigsis ES parama, todėl šį likusį laikotarpį Europos pinigai turi būti nukreipiami pritraukiant investicijų ir skatinant vietos verslą, kad po penkerių metų neatsiidurtume gilioje biudžetinėje duobėje“, – VŽ dėstė jis (2015 12 09).

LEZ atstovai tikina, kad sulaukti daugiau investuotojų trukdo vis dar nekonkurencingi statybų planavimo ir projektavimo darbų terminai. Pvz., visos LEZ teritorijos turi patvirtintus detaliuosius planus, tačiau norint tuos sklypus suskirstyti pagal klientų poreikius kartais tenka iš naujo daryti detaliuosius planus. Ir tai užtrunka 4-5 mėn., kai, pasak p, Kiudulo turėtų trukti ne ilgiau kaip mėnesį. Gal todėl ir nederėtų stebėtis, kodėl užsienio investuotojai mieliau renkasi kitas teritorijas savo investicijoms – kad ir toje pačioje Lenkijoje. Dar viena problema – privalomi valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionai, kuriuos dažnai laimi ne investuotojas, o kiti jo dalyviai, kurie realių intencijų investuoti į perkamą sklypą neturi.

Asociacijos vadovas pataria atidžiau patyrinėti lenkų patirtį ir pasimokyti iš jų – kaimynai parodė, kad tiesiogines užsienio investicijas (TUI) būtina pritraukti ne vien šalies, bet ir pačių regionų, miestų lygiu. Daugumą rimtų investuotojų atbaidė mūsų šalies biurokratinės kliūtys. Pastangas turi dėti ir patys miestai, kuriuose įkurtos LEZ – pirmiausia turi padirbėti savivaldybės: ieškoti investuotojų ir įtikinti juos ateiti būtent ten. Kol kas yra nemažai pavyzdžių, kai potencialūs investuotojai tuščiai beldžia į regioninių savivaldybių duris – matyt, kai kuriems vietiniams vadukams norisi „ramiai“ gyventi. Ir toliau verkšlenti, kad nėra darbo, nes nėra verslo...

LEZ galimybes reikia reklamuoti plačiau – pvz., pristatyti projektus tarptautinėse parodose. Turime aiškų LEZ lyderį, bet tik vieną –Klaipėdą. Pritraukusi projektų už 550 mln. Eur ir sukūrusi 3.000 darbo vietų, kitąmet uostamiesčio LEZ planuoja pritraukti 5 naujus TUI projektus (70 mln. Eur), kurie sukurs dar 450-550 naujų darbo vietų. Dauguma jų planuoja pasitelkti vietos tiekėjus. „Investuok Lietuva“ skaičiavimais, užsienio kompanijai investavus 100 mln. Eur į gamybą vietos tiekėjai gauna užsakymų dar už 54 mln. Eur, paslaugų sektoriuje – už 35 mln. Eur.

Klaipėdos LEZ, įdarbinusios tūkstančius žmonių padarė teigiamą poveikį visam regionui. Vyriausybė, pasidomėjusi klaipėdiečių sėkmės receptu, galėtų multiplikuoti jų patirtį. Kol kas valdžios – nei Vyriausybės, nei Ūkio ministerijos - pastangų išsiaiškinti, kas kliudo investuotojams ateiti į LEZ, nesimato. O jei valdantieji mano, kad problemos – neįveikiamos ir jų spręsti neketinama, gal tiesiog nebeverta švaistyti pinigų, juolab kad ES pinigų kapšelis neilgai trukus bus užrištas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau