Įsikibę šakos, ant kurios pūpso sėdynė

Publikuota: 2015-12-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Regis, premjerui Algirdui Butkevičiui nepavyks ne tik įgyvendinti pažado valdininkų skaičių sumažinti 10%, bet net ir neužimti valstybės tarnautojų etatai liks išsaugoti. Prieš mėginimą sumažinti bent neužsėstų kėdžių skaičių ministerijos stojo piestu – nesipriešino tik Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš kitų valstybinių institucijų premjero valiai pakluso tik Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Ministras pirmininkas Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavedė parengti projektą, pagal kurį didžiausias leistinas skirtumas tarp Vyriausybės nustatyto pareigybių skaičiaus ir įstaigose užimtų pareigybių skaičiaus būtų ne daugiau kaip 10%. Atkreipiame dėmesį: apie dirbančių (ar bent imituojančių darbą) valdininkų sumažinimą jau net nekalbama – užsimota tik prieš laisvus etatus, kurių dauguma valstybinių institucijų turi prikaupusios ir už kuriuos gula mūru.

„Verslo žinios“ rašė, kad premjero bandymas panaikinti nors dalį neužimtų valstybės tarnautojų etatų susidūrė su institucijų pasipriešinimu, tuo tarpu tarptautiniai tyrimai rodo, jog nepaisant didėjančio valdininkų skaičiaus, pagal viešojo sektoriaus valdymo kokybę Lietuva ES uodegoje.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, pabrėžia: Lietuvoje planuojamas tuščių etatų sumažinimas yra popierinis. Tačiau net ir toks, palyginti su Estijos veiksmais, pusinis pasiūlymas, susiduria su didžiuliu pasipriešinimu.

„Tai signalizuoja tik viena – ministerijos toliau ketina elgtis pagal seną modelį, tai yra lauks progos, kuomet galės patylomis pasididinti darbuotojų skaičių. Tokia situacija egzistuos tol, kol visuomenė nekreips į tai dėmesio arba numos ranka, nes atseit vis tiek nieko neįmanoma pakeisti“, – atkreipia dėmesį p. Nausėda.

VRM, išanalizavusi pareigybes valstybinėse įstaigose, nustatė, kad 10% skirtumas viršytas Aplinkos, Energetikos, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo ministerijose, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje, Mokestinių ginčų komisijoje, Tautinių mažumų departamente, Valstybės tarnybos departamente. Ir tik SAM bei minėta Achyvaro tarnyba sutiko atiduoti „perviršį“ – atitinkamai 6 ir 2 pareigybes. Visos kitos institucijos pritaikė aukščiausio lygio išradingumą išsisukinėjimo žanre – vienais už kitus gudresniais „argumentais“ grindė būtinybę nemažinti jų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. O kaip kitaip – juk būtų atimama galimybė „išperėti“ naujų valdininkų...

O jų būrys ir taip, švelniai tariant, nemenkas: šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose yra 57.902 pareigybės – vienas valdininkas aptarnauja 49,9 šalies gyventojo. Prieš 9 metus aptarnavo apie 175. Vien ministerijose per pastaruosius 5 metus valdininkų padaugėjo daugiau nei 300 – nors ir viena, ir kita Vyriausybė mušėsi į krūtinę žadėdama mažinti jų gretas.

Kokiais argumentais ministerijos ir kitos valstybinės institucijos „graudena“ premjerą? Į laisvus etatus įsikibusių institucijų vadovai kone vienbalsiai suokia: minėtas 10% perviršis tuoj tuoj bus likviduotas, mat „šiuo metu vyksta valstybės tarnautojų procedūros“. Kitaip tariant, skubama kuo greičiau aptūpti tuščias kėdes, kad, neduok Dieve, jų dar iš po nespėjusių padėti sėdimųjų neišmuštų...

Vienų ministerijų vadovai mėgina ginčytis, tikindami, kad minėtas 10% skirtumas nėra peržengtas (Švietimo ir mokslo ministerija), kiti dievagojasi, kad „pareigybių skaičiaus sumažinimas gali turėti neigiamų padarinių Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtų įstaigų tinkamam funkcionavimui“, dar treti tikina, kad „teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtinas didžiausias leistinas pareigybių skaičius turi būti 55“ (Valstybės tarnybos departamentas). Turi būti – ir ne kitaip.

Vienas keisčiausių pavyzdžių – Energetikos ministerija (EM). Prisimename tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pažadą, kai buvo kuriama ši ministerija. Tuomet mokesčių mokėtojai buvo raminami: naujų etatų EM nebus kuriama, darbuotojai esą pereis iš Ūkio ministerijos, o visos išlaidos – tik naujos iškabos gamyba, Tačiau EM etatai nuosekliai dauginosi – 2009 m. jų buvo kiek daugiau nei 40, o dabar EM siūlo didžiausią leistiną pareigybių skaičių padidinti dar 10-ia – iki 98. Štai jums ir iškaba...

Jei pagal VRM skaičiavimą Vyriausybės nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius būtų sureguliuotas, jų skaičius nuo 2016 m. balandžio 1 d. sumažėtų 1.269. Primename dar kartą: tai ne valdininkų mažinimas, o viso labo tik neužimtų etatų. Tačiau, stebint aršų institucijų mūšį dėl kiekvieno etato, vilčių, kad premjero planas bus įgyvendintas, labai jau mažai. Ta proga primename Estijos ministro pirmininko sprendimą – kitąmet šioje šalyje valdininkų skaičius sumažės 700. Realių valdininkų.

Lietuvoje sveikas protas, regis, egzistuoja tik vienetais. Taupyti valstybės lėšas ir didinti efektyvumą iš esmės pasiruošė tik Valstybės kontrolė (VK) – iš 42 regionuose esančių etatų teliks du trečdaliai. Justas Jaskonis, VK atstovas, VŽ aiškino, jog taip norima parodyti pavyzdį kitoms viešojo sektoriaus institucijoms – kad reikia ir galima atsisakyti mokymo bazių, mažinti tuščių etatų, atsisakyti regioninių skyrių ir t. t. Optimizavusi aptarnavimo ir turto valdymo išlaidas VK pasirengusi daugiau investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Mažai tikėtina, kad VK pavyzdžiu pasektų kitos valstybės tarnautojais aptekusios institucijos. Aiškiai matyti, kad kelias, kai patiems valdininkams liepiama susispausti, niekur neveda. Premjeras turėtų pagaliau „parodyti charakterį“, gal net ultimatyvia forma, ir griežtai nurodyti ministerijoms konkretų mažinamų valdininkų skaičių. Kitaip – jokio atlyginimo fondo padidinimo nebus. Jei ministrams, nesugebantiems efektyviai valdyti savo sektoriaus, grėstų ir atsisveikinimas su postu, gal valdininkų rojaus ribos greičiau susitrauktų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Simptomai iš niekur neatsiranda

Nors pasaulyje daugėja ženklų, simbolizuojančių galimą nuosmukį, ekonomistai tikina, kad optimizmo prarasti...

Kepti karveliai – ne prezidento valioje 15

Prezidento rinkimų dėlionėje jau susirikiavo visi pretendentai – šįkart jų įsiregistravo daugiau nei prieš 5...

Verslo aplinka
2019.02.19
Kai pučia vėjas, reikia statyti malūnus 4

Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti – vėjo malūnus.

Verslo aplinka
2019.02.18
Ideali savivaldybė: Vilniaus atvirumas, Kauno ambicijos, Klaipėdos uostas 7

Objektyvūs ekonominiai rodikliai rodo, kad trijuose didžiuosiuose šalies miestuose gyvenimas per pastarąją...

Verslo aplinka
2019.02.18
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 3

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 13

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Ligonių lovų aritmetika su nežinomaisiais 4

Valdantieji kupini ryžto po rinkimų iš naujo imtis gydymo įstaigų tinklo optimizavimo, kurio kryptis išlieka...

Verslo aplinka
2019.02.15
Į aviacijos dangų atslenka „Brexit“ debesis 4

Praėjusius 2018-uosius civilinė aviacija palydėjo rekordais. Ne išimtis ir Lietuva – skaičiuojame rekordinius...

Logistika
2019.02.14
Atviras laiškas S. Jakeliūnui: Lietuva - lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?  22

2017 metų rudenį Singapūre garsiai nuskambėjo Lietuvos ambicija tapti finansinių technologijų lydere regione.

Finansai
2019.02.14
Kam verta su valdžia obuoliauti 4

Ar galima sukaupti antrą pensiją, ypač kai tau jau per penkiasdešimt? Uždavinys – ne iš lengvųjų, bet, regis,...

Finansai
2019.02.14
Verslai dūžta atsimušę į PVM ribą 19

Per paskutinius 12 mėnesių pasiekus 45.000 Eur pajamų ribą, Lietuvoje reikia registruotis kaip PVM mokėtojui.

Finansai
2019.02.13
Skubai įveikti reikia manevro laisvės 2

2018-ieji buvo treti metai iš eilės, kai šalies viešieji finansai plaukė virš vandens, t. y. buvo fiksuotas...

Finansai
2019.02.12
Lietuvai – ir plojimai, ir raginimai neatsipalaiduoti 9

Europinės institucijos konstatuoja, kad Lietuvai gana gerai sekasi susidoroti su valstybės skolos reguliavimu...

Verslo aplinka
2019.02.11
A. Puklevičius: grynai angliškai padaryta 4

Balio Sruogos „Dievų miške“ yra visas skyrius, skirtas Štuthofo lageryje kalėjusiam internacionalui. Ir...

Verslo klasė
2019.02.09
Deguonies iki galo neužsuka

Prognozuojama, kad įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje šiemet išaugs 9,2% – šis rodiklis bus aukščiausias euro...

Verslo aplinka
2019.02.08
Kritikos strėlės viešiesiems pirkimams: formalus požiūris ar polinkis į „draugystę“ 14

Neseniai Prezidentė teikė siūlymą Viešųjų pirkimų įstatymų pataisoms, uždrausiančioms politinio pasitikėjimo...

Rinkodara
2019.02.07
Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje 2

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos...

Paslaugos
2019.02.07
„Jautrieji“ lieja krokodilo ašaras 26

Valdantiesiems vakar buvo juoda diena – ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valstiečių lyderis Ramūnas...

Verslo aplinka
2019.02.07
Gudraujant galima atbaidyti investuotojus

Lietuvos bendrovės, rengdamos savo metines finansines ataskaitas, neretai iškreipia vaizdą – jos taiko per...

Finansai
2019.02.06
Kai ramybės neduoda skaičiaus pi šlovė 9

Šiomis dienomis, ko gero, labiausiai galima užjausti įmonių buhalterius – pasikeitus mokesčių sistemai, į jų...

Finansai
2019.02.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau