Įsikibę šakos, ant kurios pūpso sėdynė

Publikuota: 2015-12-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Regis, premjerui Algirdui Butkevičiui nepavyks ne tik įgyvendinti pažado valdininkų skaičių sumažinti 10%, bet net ir neužimti valstybės tarnautojų etatai liks išsaugoti. Prieš mėginimą sumažinti bent neužsėstų kėdžių skaičių ministerijos stojo piestu – nesipriešino tik Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš kitų valstybinių institucijų premjero valiai pakluso tik Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Ministras pirmininkas Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavedė parengti projektą, pagal kurį didžiausias leistinas skirtumas tarp Vyriausybės nustatyto pareigybių skaičiaus ir įstaigose užimtų pareigybių skaičiaus būtų ne daugiau kaip 10%. Atkreipiame dėmesį: apie dirbančių (ar bent imituojančių darbą) valdininkų sumažinimą jau net nekalbama – užsimota tik prieš laisvus etatus, kurių dauguma valstybinių institucijų turi prikaupusios ir už kuriuos gula mūru.

„Verslo žinios“ rašė, kad premjero bandymas panaikinti nors dalį neužimtų valstybės tarnautojų etatų susidūrė su institucijų pasipriešinimu, tuo tarpu tarptautiniai tyrimai rodo, jog nepaisant didėjančio valdininkų skaičiaus, pagal viešojo sektoriaus valdymo kokybę Lietuva ES uodegoje.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, pabrėžia: Lietuvoje planuojamas tuščių etatų sumažinimas yra popierinis. Tačiau net ir toks, palyginti su Estijos veiksmais, pusinis pasiūlymas, susiduria su didžiuliu pasipriešinimu.

„Tai signalizuoja tik viena – ministerijos toliau ketina elgtis pagal seną modelį, tai yra lauks progos, kuomet galės patylomis pasididinti darbuotojų skaičių. Tokia situacija egzistuos tol, kol visuomenė nekreips į tai dėmesio arba numos ranka, nes atseit vis tiek nieko neįmanoma pakeisti“, – atkreipia dėmesį p. Nausėda.

VRM, išanalizavusi pareigybes valstybinėse įstaigose, nustatė, kad 10% skirtumas viršytas Aplinkos, Energetikos, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo ministerijose, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje, Mokestinių ginčų komisijoje, Tautinių mažumų departamente, Valstybės tarnybos departamente. Ir tik SAM bei minėta Achyvaro tarnyba sutiko atiduoti „perviršį“ – atitinkamai 6 ir 2 pareigybes. Visos kitos institucijos pritaikė aukščiausio lygio išradingumą išsisukinėjimo žanre – vienais už kitus gudresniais „argumentais“ grindė būtinybę nemažinti jų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. O kaip kitaip – juk būtų atimama galimybė „išperėti“ naujų valdininkų...

O jų būrys ir taip, švelniai tariant, nemenkas: šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose yra 57.902 pareigybės – vienas valdininkas aptarnauja 49,9 šalies gyventojo. Prieš 9 metus aptarnavo apie 175. Vien ministerijose per pastaruosius 5 metus valdininkų padaugėjo daugiau nei 300 – nors ir viena, ir kita Vyriausybė mušėsi į krūtinę žadėdama mažinti jų gretas.

Kokiais argumentais ministerijos ir kitos valstybinės institucijos „graudena“ premjerą? Į laisvus etatus įsikibusių institucijų vadovai kone vienbalsiai suokia: minėtas 10% perviršis tuoj tuoj bus likviduotas, mat „šiuo metu vyksta valstybės tarnautojų procedūros“. Kitaip tariant, skubama kuo greičiau aptūpti tuščias kėdes, kad, neduok Dieve, jų dar iš po nespėjusių padėti sėdimųjų neišmuštų...

Vienų ministerijų vadovai mėgina ginčytis, tikindami, kad minėtas 10% skirtumas nėra peržengtas (Švietimo ir mokslo ministerija), kiti dievagojasi, kad „pareigybių skaičiaus sumažinimas gali turėti neigiamų padarinių Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtų įstaigų tinkamam funkcionavimui“, dar treti tikina, kad „teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtinas didžiausias leistinas pareigybių skaičius turi būti 55“ (Valstybės tarnybos departamentas). Turi būti – ir ne kitaip.

Vienas keisčiausių pavyzdžių – Energetikos ministerija (EM). Prisimename tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pažadą, kai buvo kuriama ši ministerija. Tuomet mokesčių mokėtojai buvo raminami: naujų etatų EM nebus kuriama, darbuotojai esą pereis iš Ūkio ministerijos, o visos išlaidos – tik naujos iškabos gamyba, Tačiau EM etatai nuosekliai dauginosi – 2009 m. jų buvo kiek daugiau nei 40, o dabar EM siūlo didžiausią leistiną pareigybių skaičių padidinti dar 10-ia – iki 98. Štai jums ir iškaba...

Jei pagal VRM skaičiavimą Vyriausybės nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius būtų sureguliuotas, jų skaičius nuo 2016 m. balandžio 1 d. sumažėtų 1.269. Primename dar kartą: tai ne valdininkų mažinimas, o viso labo tik neužimtų etatų. Tačiau, stebint aršų institucijų mūšį dėl kiekvieno etato, vilčių, kad premjero planas bus įgyvendintas, labai jau mažai. Ta proga primename Estijos ministro pirmininko sprendimą – kitąmet šioje šalyje valdininkų skaičius sumažės 700. Realių valdininkų.

Lietuvoje sveikas protas, regis, egzistuoja tik vienetais. Taupyti valstybės lėšas ir didinti efektyvumą iš esmės pasiruošė tik Valstybės kontrolė (VK) – iš 42 regionuose esančių etatų teliks du trečdaliai. Justas Jaskonis, VK atstovas, VŽ aiškino, jog taip norima parodyti pavyzdį kitoms viešojo sektoriaus institucijoms – kad reikia ir galima atsisakyti mokymo bazių, mažinti tuščių etatų, atsisakyti regioninių skyrių ir t. t. Optimizavusi aptarnavimo ir turto valdymo išlaidas VK pasirengusi daugiau investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Mažai tikėtina, kad VK pavyzdžiu pasektų kitos valstybės tarnautojais aptekusios institucijos. Aiškiai matyti, kad kelias, kai patiems valdininkams liepiama susispausti, niekur neveda. Premjeras turėtų pagaliau „parodyti charakterį“, gal net ultimatyvia forma, ir griežtai nurodyti ministerijoms konkretų mažinamų valdininkų skaičių. Kitaip – jokio atlyginimo fondo padidinimo nebus. Jei ministrams, nesugebantiems efektyviai valdyti savo sektoriaus, grėstų ir atsisveikinimas su postu, gal valdininkų rojaus ribos greičiau susitrauktų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia 1

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

Verslo aplinka
2019.05.24
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Viešieji pirkimai: neužlopoma juodoji skylė 21

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas išgyveno kone keturias dešimtis metamorfozių, ko gero, dar ne viena Vyriausybė...

Verslo aplinka
2019.05.21
Ar atskirsime pelus nuo grūdų? 2

Šią savaitę, gegužės 26 d., rinksime ne tik Lietuvos prezidentą – balsuosime ir už mūsų šalies kandidatus į...

Verslo aplinka
2019.05.20
Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 20

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Verslo aplinka
2019.05.19
Sprendimas, užtrukęs porą dešimtmečių 11

Praradę galimybę formuoti valdžios vertikalę, valstiečiai pateikė vieną blaivesnių šios valdančiosios...

Verslo aplinka
2019.05.17
Ką reikia žinoti prieš investuojant į sutelktinio finansavimo platformą   8

Šiandien, kai bankų siūlomos indėlių palūkanos yra artimos nuliui, o gyventojų pajamos auga, iškyla klausimas...

Rinkos
2019.05.16
Vėl atidarė garsiai trenktas duris 17

Valstiečių-žaliųjų „sugrįžimas“ į valdančiųjų gretas tik dar labiau sustiprino nuojautą, kad visas prieš / po...

Verslo aplinka
2019.05.16
Spąstai, patikėjusiems įstatymu 4

Rūpinimąsi žmonių pensijomis vis viešumoje demonstruojantys „gerieji“ politikai žaidžia keistą žaidimą: jame...

Finansai
2019.05.15
Taškas dar nepadėtas 16

Nepaisant pastaruoju metu vyravusių pesimistinių prognozių, referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo...

Verslo aplinka
2019.05.14
„Žodžio žmogus“ priskaldė daugiau nei patys rinkėjai 12

Galiausiai tai įvyko. Lietuvos rinkėjai atsakė į kelis svarbiausius klausimus: užtrenkę duris į antrąjį...

Verslo aplinka
2019.05.13
ES padeda Lietuvai pertvarkyti pramonę 2

Lietuvoje ir visoje ES globalizacijos poveikis nėra vienodas visuose regionuose. Kai kurie iš jų jau spėjo...

Pramonė
2019.05.12
Gamybos sektorius augina raumenis 5

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų pasaulio ekonomikų...

Pramonė
2019.05.11
Seimo dūris į vežėjų nugarą - siūlymas pritarti Mobilumo paketui 44

Neseniai kilęs triukšmas dėl mūsų europarlamentarų nedalyvavimo Europos Parlamento balsavimo sesijoje dėl...

Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti 3

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos...

Verslo aplinka
2019.05.09
ES pramonės stiprybė – vienybė

Stiprėjant JAV ir Azijos šalių pramonės gigantų galiai, europiečiams bus vis sunkiau atlaikyti jų...

Pramonė
2019.05.09
Valstiečiai, pasižiūrėkite į veidrodį 40

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, vakar pasitikrinęs frakcijoje savo ėjimo va banque (va bank)...

Verslo aplinka
2019.05.08
Krona pigiausia per pastarąjį dešimtmetį: kaip tai atsilieps Lietuvos eksportui į Švediją? 2

Švedijos kronos kurso viražai yra tikrai aktualūs Lietuvos verslui eksporto kontekste – 2018 m. Švedija buvo...

Rinkos
2019.05.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau