Kad nereiktų grįžti į mokyklos suolą

Publikuota: 2015-11-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Anksčiau ar vėliau europinių pinigų srautas išseks – yra signalų, bylojančių, kad čiaupas gali būti užsuktas jau po 2020 m. Tad infrastruktūros projektams finansuoti teks atsisukti į vieną svarbiausių šaltinių – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus (angl. public and private partnership, PPP). Tačiau viešasis sektorius tam nėra tinkamai pasiruošęs.

Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau pasiekė 75% ES vidurkio lygį, todėl 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramos laikotarpis gali būti paskutinis. Iki šiol stambiems infrastruktūros projektams reikiamų lėšų buvo semiamasi iš minėtų fondų. Prognozuojant tokių projektų likimą po 2020 m. viešasis sektorius jau dabar turėtų pratintis prie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų (PPP) – kad tas modelis veiklų sklandžiai. Rinkos dalyviai tikina – jis stipriai buksuoja. Suskaičiuoti finišo liniją kirtusius VPSP labai lengva – kol kas Lietuvoje pasirašytos tik dvi tokios sutartys: Vilniuje pastatyta Balsių mokykla ir nutiestas Palangos aplinkkelis. Viešasis sektorius iki šiol į PPP galimybes žiūrėjo gana atsainiai: juk ES subsidijos daug patogesnės, jų nereikia grąžinti ir svarbiausia – sukti galvos, ar investicijos atsipirks. Svarbu laiku pastatyti, o koks realus vieno ar kito objekto poreikis ir kiek kainuos jį išlaikyti, galvos niekam neskaudėjo. Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus vadovė, VŽ pateikė konkretų pavyzdį: ES paramos lėšas į turtą investavusios vandens tiekimo įmonės išnaudoja tik trečdalį to turto pajėgumo (2015 11 17). Pasak jos, tai būdinga visiems sektoriams.

Viešasis sektorius verslo pinigus pasitelkdavo statyti tik tokiems infrastruktūros objektams, už kurių išlaikymą – teikiamas paslaugas – moka galutiniai vartotojai. Kitaip tariant, naudojo koncesijos formą. Tačiau VPSP – visai kas kita: viešąją infrastruktūrą privalo išlaikyti pats viešasis sektorius. Vadinasi, išmokti gerai skaičiuoti. Skaičiuoti ne tik statybos kaštus, bet ir sąnaudas, reikalingas per visą projekto laikotarpį. Todėl vienas svarbiausių iššūkių viešajam sektoriui – suvokti, kad kainuoja ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti tai, kas sukurta.

Nesugebėjimas to suskaičiuoti buvo viena iš priežasčių, lėmusių Vilniaus Lukiškių kalėjimo iškėlimo į Pravieniškes projekto nesėkmę. Šis PPP žlugo dėl prarajos tarp Vyriausybės apskaičiuotos 30 mln. Eur kainos ir verslo apskaičiuotos vertės, kuri buvo daugiau nei dukart didesnė. Viešasis partneris suskaičiavo, kiek kainuos statybos, bet neįvertino teikiamų paslaugų vertės ir rizikos. Verslininkai sako, kad projektų organizatoriai dar nesupranta, kas sudaro kainą. Užtat prirašo gausybę reikalavimų, kurie dažniausiai ne tik kelia nuostabą, bet ir didina riziką, atitinkamai – ir kainą. Pvz., minėto projekto atveju privatus investuotojas turėjo įsipareigoti pjauti žolę ne bet kaip, o kad ji būtų 6 cm aukščio, o perdegusi lemputė pakeista per 3 val. – vadinasi, siekiant išvengti baudų, privatus investuotojas turi laikyti elektriką visą parą ir pan. CPVA atstovai pasakoja, kad viešasis sektorius dažnai nepaiso savo keliamų kokybės standartų ir paslaugai išleidžia tiek pinigų, kiek turi, o ne tiek, kiek reikėtų. Kai privatus partneris suskaičiuoja, kiek kainuos laikytis visų sutarties reikalavimų, viešosios institucijos išsigąsta.

Valstybė turi investuoti į tuos PPP, kurie, atlikus ekonominę analizę, šaliai duotų ekonominę naudą, – juk tai ilgalaikės investicijos. Pasimokęs iš jau padarytų klaidų, viešasis sektorius turėtų suprasti, ko nori iš privataus partnerio, ko nori iš projekto, ir svarbiausia – išmoktų teisingai skaičiuoti. Pirmiausia – mokesčių mokėtojų pinigus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 9

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
13:44
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Penki išbandymai verslui 2019 metais 3

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 13

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 7

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06
Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti 5

Lietuvos ekonomikos plėtra lieka neblogai subalansuota ir didelių disbalansų, kurie aiškiai perspėtų apie...

Praleistos progos patylėti 33

Valdantieji, ir anksčiau liguistai reagavę į bet kokią kritiką, pastarosiomis dienomis tiesiog pratrūko...

Verslo aplinka
2019.01.04
Bankų transformacija: nuo pinigų išdavimo langelio iki paslaugų „butiko“ 6

Plėtra elektroninėje erdvėje, sąnaudų mažinimas ir reguliavimo klausimai išlieka pagrindiniais Europos bankų...

Technologijos
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau