Kad nereiktų grįžti į mokyklos suolą

Publikuota: 2015-11-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Anksčiau ar vėliau europinių pinigų srautas išseks – yra signalų, bylojančių, kad čiaupas gali būti užsuktas jau po 2020 m. Tad infrastruktūros projektams finansuoti teks atsisukti į vieną svarbiausių šaltinių – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus (angl. public and private partnership, PPP). Tačiau viešasis sektorius tam nėra tinkamai pasiruošęs.

Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau pasiekė 75% ES vidurkio lygį, todėl 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramos laikotarpis gali būti paskutinis. Iki šiol stambiems infrastruktūros projektams reikiamų lėšų buvo semiamasi iš minėtų fondų. Prognozuojant tokių projektų likimą po 2020 m. viešasis sektorius jau dabar turėtų pratintis prie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų (PPP) – kad tas modelis veiklų sklandžiai. Rinkos dalyviai tikina – jis stipriai buksuoja. Suskaičiuoti finišo liniją kirtusius VPSP labai lengva – kol kas Lietuvoje pasirašytos tik dvi tokios sutartys: Vilniuje pastatyta Balsių mokykla ir nutiestas Palangos aplinkkelis. Viešasis sektorius iki šiol į PPP galimybes žiūrėjo gana atsainiai: juk ES subsidijos daug patogesnės, jų nereikia grąžinti ir svarbiausia – sukti galvos, ar investicijos atsipirks. Svarbu laiku pastatyti, o koks realus vieno ar kito objekto poreikis ir kiek kainuos jį išlaikyti, galvos niekam neskaudėjo. Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus vadovė, VŽ pateikė konkretų pavyzdį: ES paramos lėšas į turtą investavusios vandens tiekimo įmonės išnaudoja tik trečdalį to turto pajėgumo (2015 11 17). Pasak jos, tai būdinga visiems sektoriams.

Viešasis sektorius verslo pinigus pasitelkdavo statyti tik tokiems infrastruktūros objektams, už kurių išlaikymą – teikiamas paslaugas – moka galutiniai vartotojai. Kitaip tariant, naudojo koncesijos formą. Tačiau VPSP – visai kas kita: viešąją infrastruktūrą privalo išlaikyti pats viešasis sektorius. Vadinasi, išmokti gerai skaičiuoti. Skaičiuoti ne tik statybos kaštus, bet ir sąnaudas, reikalingas per visą projekto laikotarpį. Todėl vienas svarbiausių iššūkių viešajam sektoriui – suvokti, kad kainuoja ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti tai, kas sukurta.

Nesugebėjimas to suskaičiuoti buvo viena iš priežasčių, lėmusių Vilniaus Lukiškių kalėjimo iškėlimo į Pravieniškes projekto nesėkmę. Šis PPP žlugo dėl prarajos tarp Vyriausybės apskaičiuotos 30 mln. Eur kainos ir verslo apskaičiuotos vertės, kuri buvo daugiau nei dukart didesnė. Viešasis partneris suskaičiavo, kiek kainuos statybos, bet neįvertino teikiamų paslaugų vertės ir rizikos. Verslininkai sako, kad projektų organizatoriai dar nesupranta, kas sudaro kainą. Užtat prirašo gausybę reikalavimų, kurie dažniausiai ne tik kelia nuostabą, bet ir didina riziką, atitinkamai – ir kainą. Pvz., minėto projekto atveju privatus investuotojas turėjo įsipareigoti pjauti žolę ne bet kaip, o kad ji būtų 6 cm aukščio, o perdegusi lemputė pakeista per 3 val. – vadinasi, siekiant išvengti baudų, privatus investuotojas turi laikyti elektriką visą parą ir pan. CPVA atstovai pasakoja, kad viešasis sektorius dažnai nepaiso savo keliamų kokybės standartų ir paslaugai išleidžia tiek pinigų, kiek turi, o ne tiek, kiek reikėtų. Kai privatus partneris suskaičiuoja, kiek kainuos laikytis visų sutarties reikalavimų, viešosios institucijos išsigąsta.

Valstybė turi investuoti į tuos PPP, kurie, atlikus ekonominę analizę, šaliai duotų ekonominę naudą, – juk tai ilgalaikės investicijos. Pasimokęs iš jau padarytų klaidų, viešasis sektorius turėtų suprasti, ko nori iš privataus partnerio, ko nori iš projekto, ir svarbiausia – išmoktų teisingai skaičiuoti. Pirmiausia – mokesčių mokėtojų pinigus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Garantijų draudimas įsigyjant verslą nepakeičia įmonės patikrinimo 1

Pastaraisiais metais pareiškimų ir garantijų draudimas, įsigyjant ar perleidžiant įmones, populiarėja. Tai...

Verslo aplinka
2018.11.18
Nutylimas įmonių bendravimo socialiniuose tinkluose efektas

Išaugęs žinomumas ir galimybė tiesiogiai klientams pristatyti savo prekes bei paslaugas, dar vienas reklamos...

Rinkodara
2018.11.17
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 8

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Po nauju rūbu – sena idee fixe 10

Valdantieji garsiai nebekalba apie ketinimą steigti valstybinį banką, tačiau kita jų iniciatyva nedaug nutolo...

Finansai
2018.11.15
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
2018.11.14
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę 1

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo...

Vadyba
2018.11.13
Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka 16

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Rinkos
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
Nedideli biurai nuomai kaip investavimo idėja

Mikrobiurai jau kuris laikas yra viena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą krypčių Lietuvoje, ypač aktuali...

Rinkos
2018.11.11
Šviesti ir mokyti ar veikti ir mokytis? Premium 3

Prieš kurį laiką į „YouTube“ tinklalapį įkeltą 10 minučių filmuką apie Lietuvą kasdien pažiūri...

Verslo klasė
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Merai brangina ramybės užutėkį 7

Kuriamas receptas, kuris galėtų „išgydyti“ savivaldybes nuo vangumo ir abejingumo investicijų medžioklėje.

Verslo aplinka
2018.11.08
Trečią ketvirtį lūkesčiai, kad būstas toliau brangs, didėjo 14

Priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečiąjį ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie tikisi, kad...

Statyba ir NT
2018.11.07
Skvernelio laiškas, įveikęs laiką ir logiką 28

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien pasigyrė, kad į jo laišką atsiliepė ir strategiją keisti apsisprendė...

Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga 7

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama...

Finansai
2018.11.07
Kai velnias slypi detalėse 4

Valdantiesiems ir vėl nepavyko sulaukti pritarimo laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadoms – po...

Rinkodara
2018.11.07
„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį! 8

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros...

Verslo aplinka
2018.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau