Kad nereiktų grįžti į mokyklos suolą

Publikuota: 2015-11-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Anksčiau ar vėliau europinių pinigų srautas išseks – yra signalų, bylojančių, kad čiaupas gali būti užsuktas jau po 2020 m. Tad infrastruktūros projektams finansuoti teks atsisukti į vieną svarbiausių šaltinių – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus (angl. public and private partnership, PPP). Tačiau viešasis sektorius tam nėra tinkamai pasiruošęs.

Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau pasiekė 75% ES vidurkio lygį, todėl 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramos laikotarpis gali būti paskutinis. Iki šiol stambiems infrastruktūros projektams reikiamų lėšų buvo semiamasi iš minėtų fondų. Prognozuojant tokių projektų likimą po 2020 m. viešasis sektorius jau dabar turėtų pratintis prie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų (PPP) – kad tas modelis veiklų sklandžiai. Rinkos dalyviai tikina – jis stipriai buksuoja. Suskaičiuoti finišo liniją kirtusius VPSP labai lengva – kol kas Lietuvoje pasirašytos tik dvi tokios sutartys: Vilniuje pastatyta Balsių mokykla ir nutiestas Palangos aplinkkelis. Viešasis sektorius iki šiol į PPP galimybes žiūrėjo gana atsainiai: juk ES subsidijos daug patogesnės, jų nereikia grąžinti ir svarbiausia – sukti galvos, ar investicijos atsipirks. Svarbu laiku pastatyti, o koks realus vieno ar kito objekto poreikis ir kiek kainuos jį išlaikyti, galvos niekam neskaudėjo. Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus vadovė, VŽ pateikė konkretų pavyzdį: ES paramos lėšas į turtą investavusios vandens tiekimo įmonės išnaudoja tik trečdalį to turto pajėgumo (2015 11 17). Pasak jos, tai būdinga visiems sektoriams.

Viešasis sektorius verslo pinigus pasitelkdavo statyti tik tokiems infrastruktūros objektams, už kurių išlaikymą – teikiamas paslaugas – moka galutiniai vartotojai. Kitaip tariant, naudojo koncesijos formą. Tačiau VPSP – visai kas kita: viešąją infrastruktūrą privalo išlaikyti pats viešasis sektorius. Vadinasi, išmokti gerai skaičiuoti. Skaičiuoti ne tik statybos kaštus, bet ir sąnaudas, reikalingas per visą projekto laikotarpį. Todėl vienas svarbiausių iššūkių viešajam sektoriui – suvokti, kad kainuoja ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti tai, kas sukurta.

Nesugebėjimas to suskaičiuoti buvo viena iš priežasčių, lėmusių Vilniaus Lukiškių kalėjimo iškėlimo į Pravieniškes projekto nesėkmę. Šis PPP žlugo dėl prarajos tarp Vyriausybės apskaičiuotos 30 mln. Eur kainos ir verslo apskaičiuotos vertės, kuri buvo daugiau nei dukart didesnė. Viešasis partneris suskaičiavo, kiek kainuos statybos, bet neįvertino teikiamų paslaugų vertės ir rizikos. Verslininkai sako, kad projektų organizatoriai dar nesupranta, kas sudaro kainą. Užtat prirašo gausybę reikalavimų, kurie dažniausiai ne tik kelia nuostabą, bet ir didina riziką, atitinkamai – ir kainą. Pvz., minėto projekto atveju privatus investuotojas turėjo įsipareigoti pjauti žolę ne bet kaip, o kad ji būtų 6 cm aukščio, o perdegusi lemputė pakeista per 3 val. – vadinasi, siekiant išvengti baudų, privatus investuotojas turi laikyti elektriką visą parą ir pan. CPVA atstovai pasakoja, kad viešasis sektorius dažnai nepaiso savo keliamų kokybės standartų ir paslaugai išleidžia tiek pinigų, kiek turi, o ne tiek, kiek reikėtų. Kai privatus partneris suskaičiuoja, kiek kainuos laikytis visų sutarties reikalavimų, viešosios institucijos išsigąsta.

Valstybė turi investuoti į tuos PPP, kurie, atlikus ekonominę analizę, šaliai duotų ekonominę naudą, – juk tai ilgalaikės investicijos. Pasimokęs iš jau padarytų klaidų, viešasis sektorius turėtų suprasti, ko nori iš privataus partnerio, ko nori iš projekto, ir svarbiausia – išmoktų teisingai skaičiuoti. Pirmiausia – mokesčių mokėtojų pinigus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Statybininkai darbo turi, tačiau džiaugsmu netrykšta

Statybos lyderių dešimtukas, išsirikiavęs VŽ reitinge pagal praėjusių metų rezultatus, 2017-uosius laiko...

Ko reikia, kad Lietuvos miestai taptų plėtros centrais? 3

Miestų sėkmę apibūdinti, jų perspektyvas prognozuoti padedantys rodikliai ir veiksniai pasižymi ne mažesne...

Verslo aplinka
2018.09.23
Šalti skambučiai mirė: naujos kartos pardavėjai - intravertai 14

Gerų pardavėjų reikėjo visada, tačiau kuo toliau, tuo labiau jų mažėja, parduoti darosi vis sudėtingiau, o...

Rinkodara
2018.09.22
PSD2: mokėjimų rinkos pokyčiai dalyvio akimis

Šių metų sausio 18 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo naujoji mokėjimų paslaugas reglamentuojanti direktyva...

Verslo aplinka
2018.09.21
Baltarusija traukia grasinimo kortą 19

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Klaipėdos uostas gali prarasti apie trečdalį krovinių: nerimo ugnį...

Transportas
2018.09.21
Ateities vizija: plinkanti Lietuva 34

Vyriausybės sprendimas 6% padidinti miškų kirtimo normą sukėlė ant kojų visuomenę, šiuo sprendimu stebisi net...

Agroverslas
2018.09.20
Suklupai? Tai dar ir pastumsim 14

Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų apriboti antstolių įkainius bei jų savivalę,...

Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus 1

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto...

Vadyba
2018.09.15
Kaip vertinti „Luminor“ pardavimo žinią 14

Į žinią, kad viena didžiausių pasaulyje privataus kapitalo fondų bendrovių „Blackstone“ perka 60% Baltijos...

Rinkos
2018.09.14
Paleido keršto mechanizmą 22

Demagogija ir tiesos slėpimas dažniausiai ir yra politikų „darbo“ esmė“, – 2009 m. vasaros pradžioje savo...

Pramonė
2018.09.13
Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini  16

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors...

Energetika
2018.09.12
Autorių teisių direktyva: piliečiams ir jų teisėms niekas negresia 1

Europos Parlamente šiuo metu svarstomi Autorių teisių direktyvos kompromisiniai straipsnių variantai. Aš esu...

Rinkodara
2018.09.12
Svarbu matyti visus scenarijus 1

Rudenį prasideda sunkiausias sezonas versle – formuojami įmonių biudžetai. Atsispiriama į besibaigiančius...

Verslo aplinka
2018.09.12
Ar išliks žiniasklaida 10

Rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas pakartotinai balsuos dėl Europos Komisijos siūlomos Autorių teisių...

Rinkodara
2018.09.11
Pokyčiai Lietuvos energetikoje: kur nuves naujas požiūris? 11

Kuo ambicingesnius tikslus išsikelsi, tuo daugiau jų ir pasieksi. Būtent taip apibūdinčiau šiuo metu Lietuvos...

Energetika
2018.09.10
Valdžia įsėdo ne į tą karuselę 9

Apie būtinybę skatinti mažų krautuvėlių steigimąsi kalbantys politikai kuria priemonių planą „kainoms...

Kovodama su kainomis, valdžia kovoja su vartotojais 10

Iš valdžios eilinį kartą „nutekėjo“ pusiau luptas pusiau skustas „kovos su kainomis“ planas. Susidaro...

Kodėl komunikacija kelia stresą ir negarantuoja rezultato

Klasikinėje vadybos struktūroje yra dviejų tipų funkcijos: saugančios pinigus ir uždirbančios pinigus, kitaip...

Rinkodara
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau