Kad nereiktų grįžti į mokyklos suolą

Publikuota: 2015-11-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Anksčiau ar vėliau europinių pinigų srautas išseks – yra signalų, bylojančių, kad čiaupas gali būti užsuktas jau po 2020 m. Tad infrastruktūros projektams finansuoti teks atsisukti į vieną svarbiausių šaltinių – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus (angl. public and private partnership, PPP). Tačiau viešasis sektorius tam nėra tinkamai pasiruošęs.

Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau pasiekė 75% ES vidurkio lygį, todėl 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramos laikotarpis gali būti paskutinis. Iki šiol stambiems infrastruktūros projektams reikiamų lėšų buvo semiamasi iš minėtų fondų. Prognozuojant tokių projektų likimą po 2020 m. viešasis sektorius jau dabar turėtų pratintis prie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų (PPP) – kad tas modelis veiklų sklandžiai. Rinkos dalyviai tikina – jis stipriai buksuoja. Suskaičiuoti finišo liniją kirtusius VPSP labai lengva – kol kas Lietuvoje pasirašytos tik dvi tokios sutartys: Vilniuje pastatyta Balsių mokykla ir nutiestas Palangos aplinkkelis. Viešasis sektorius iki šiol į PPP galimybes žiūrėjo gana atsainiai: juk ES subsidijos daug patogesnės, jų nereikia grąžinti ir svarbiausia – sukti galvos, ar investicijos atsipirks. Svarbu laiku pastatyti, o koks realus vieno ar kito objekto poreikis ir kiek kainuos jį išlaikyti, galvos niekam neskaudėjo. Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus vadovė, VŽ pateikė konkretų pavyzdį: ES paramos lėšas į turtą investavusios vandens tiekimo įmonės išnaudoja tik trečdalį to turto pajėgumo (2015 11 17). Pasak jos, tai būdinga visiems sektoriams.

Viešasis sektorius verslo pinigus pasitelkdavo statyti tik tokiems infrastruktūros objektams, už kurių išlaikymą – teikiamas paslaugas – moka galutiniai vartotojai. Kitaip tariant, naudojo koncesijos formą. Tačiau VPSP – visai kas kita: viešąją infrastruktūrą privalo išlaikyti pats viešasis sektorius. Vadinasi, išmokti gerai skaičiuoti. Skaičiuoti ne tik statybos kaštus, bet ir sąnaudas, reikalingas per visą projekto laikotarpį. Todėl vienas svarbiausių iššūkių viešajam sektoriui – suvokti, kad kainuoja ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti tai, kas sukurta.

Nesugebėjimas to suskaičiuoti buvo viena iš priežasčių, lėmusių Vilniaus Lukiškių kalėjimo iškėlimo į Pravieniškes projekto nesėkmę. Šis PPP žlugo dėl prarajos tarp Vyriausybės apskaičiuotos 30 mln. Eur kainos ir verslo apskaičiuotos vertės, kuri buvo daugiau nei dukart didesnė. Viešasis partneris suskaičiavo, kiek kainuos statybos, bet neįvertino teikiamų paslaugų vertės ir rizikos. Verslininkai sako, kad projektų organizatoriai dar nesupranta, kas sudaro kainą. Užtat prirašo gausybę reikalavimų, kurie dažniausiai ne tik kelia nuostabą, bet ir didina riziką, atitinkamai – ir kainą. Pvz., minėto projekto atveju privatus investuotojas turėjo įsipareigoti pjauti žolę ne bet kaip, o kad ji būtų 6 cm aukščio, o perdegusi lemputė pakeista per 3 val. – vadinasi, siekiant išvengti baudų, privatus investuotojas turi laikyti elektriką visą parą ir pan. CPVA atstovai pasakoja, kad viešasis sektorius dažnai nepaiso savo keliamų kokybės standartų ir paslaugai išleidžia tiek pinigų, kiek turi, o ne tiek, kiek reikėtų. Kai privatus partneris suskaičiuoja, kiek kainuos laikytis visų sutarties reikalavimų, viešosios institucijos išsigąsta.

Valstybė turi investuoti į tuos PPP, kurie, atlikus ekonominę analizę, šaliai duotų ekonominę naudą, – juk tai ilgalaikės investicijos. Pasimokęs iš jau padarytų klaidų, viešasis sektorius turėtų suprasti, ko nori iš privataus partnerio, ko nori iš projekto, ir svarbiausia – išmoktų teisingai skaičiuoti. Pirmiausia – mokesčių mokėtojų pinigus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kur valdžia rudenį atras 400 mln. eurų? 2

Vyriausybė šią savaitę patvirtino Lietuvos stabilumo 2019 metų programą, kurioje pateikta naujausia...

Opozicija įkrėtė rykščių valdžiai 7

Seimas, diskutuodamas apie Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitą, vakar atmetė opozicijos rezoliuciją,...

Katė maiše, veteranas ir garsenybė 1

Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvoje biuletenyje pirmuoju numeriu bus įrašytas Rolando Pakso judėjimas,...

Verslo aplinka
2019.04.25
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 26

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
Tempą diktuoja laikas 2

Lietuvos pramonės įmonės vis labiau supranta, kad neskaitmeninant gamybos jų ateitis yra gana miglota.

Pramonė
2019.04.24
Melagienų motina: „AIDS sukūrė Pentagonas“ 4

Pchenjane, Šiaurės Korėjos sostinėje, atidarytas „Trumpo dangoraižis“. Hillary Clinton vadovauja pedofilų...

Verslo klasė
2019.04.22
Mandatas politikos naujoko rankose - kokia bus Ukraina? 3

Komentuodami rinkimų Ukrainoje rezultatus, dauguma politologų pažymi, kad rinkėjai, atidavę didžiąją balsų...

Verslo aplinka
2019.04.22
Kad mano pensija man nekeltų nerimo 20

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
2019.04.22
Ar jau esame pasirengę atvirai ir skaidriai kalbėti apie darbo užmokestį? 9

Lietuviams kalbėti apie atlygį dar tikrai nedrąsu. Tačiau poreikis gerinti darbuotojų patirtį – motyvuoti bei...

Vadyba
2019.04.20
Dviguba pilietybė: malonė ar norma? 62

Iki referendumo, kuriame piliečiai spręs dėl dvigubos pilietybės galimybės, liko apie tris savaites, tačiau...

Verslo aplinka
2019.04.19
Lietuvoje – galimai šariatas? 27

Alkoholio rinkos prievaizdai vėl rado progą pamojuoti kuokomis – šįkart rūstybė nukrypo didžiausios Baltijos...

Verslo aplinka
2019.04.18
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai 1

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 10

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Užmojai – dideli, darbai – menki 7

Vyriausybė, pasišovusi įspūdingai sumažinti turtinę nelygybę ir skurdą, realybėje šių planų nevykdo –...

Verslo aplinka
2019.04.16
Kad kvėpuoti būtų lengviau: „valstiečiai“ galėtų prisiminti, kad jie yra ir „žalieji“ 15

Kova su smirdančiu pilkšvai-juodu dūmeliu Europoje jau tapo realybė ir būtų kvaila tai ignoruoti.

Europos piliečiai: E. Macronas stengiasi atgaivinti politiką Premium

Kovo 25 d. oficialų vizitą Prancūzijoje pradėjo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tai buvo jo pirmasis...

Verslo klasė
2019.04.14
Prezidentinis kaklaraištis iš premjero portfelio 7

Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaita parengta remiantis kitu dokumentu – „Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2019.04.12
Nevalyva dirbtinio intelekto strategija 12

Turbūt iš tikrųjų niekas jau seniai neskaito jokių oficialių dokumentų. Tikriausiai daugelis jau pamiršo...

Išmani Lietuva
2019.04.11
Pamatuota plėtra – mažesnis galvos skausmas

Šalies transporto verslo bendruomenė, pastaruoju metu sutelkusi pajėgas kovai dėl lygių verslo sąlygų Vakarų...

Savivaldos veidą bjauroja įtarimų randai 2

Kovą išrinktosios savivaldybių tarybos ir merai pradėjo pirmųjų posėdžių maratoną. Jis tęsis iki pat...

Verslo aplinka
2019.04.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau