Lengvai nusiperkamas neviešumas

RC jau sudaromi sąrašai įmonių, kurių vadovai pavasarį sulauks baudų už UAB akcininkų arba MB narių duomenų nepateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS): 2016 m. balandžio 1 d. įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas – jis suteiks RC daugiau galių bausti įstatymų reikalavimų nepaisančių įmonių vadovus. Bus suteikta teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą net nedalyvaujant įmonės vadovui, o užfiksuotus pažeidimus RC galės nagrinėti ne teismo tvarka – pats galės skirti 30–1.500 Eur piniginę baudą. Dėl didesnių baudų skyrimo, kaip iki šiol, spręs teismai. Tikimasi, kad taip nuo bylomis užverstų teismų bus nuimta dalis krūvio, tad teisėjai turės daugiau laiko ir galimybių įsigilinti į didesnių nusižengimų tyrimą – pvz., vengimą teikti finansines ataskaitas ir skirti efektyvesnes sankcijas.

Tiesa, tas efektyvumas yra labai sąlyginis: baudos už vengimą teikti finansines ataskaitas – daugiau nei simbolinės. Įmonei, nusprendusiai ignoruoti viešumą ir teisės aktus, numatoma bauda nuo 286 iki 2.896 Eur. Ir tai – tik popieriuje. Įmonių, kurių apyvarta – kelios dešimtys ar šimtai milijonų eurų, vadovams tokios baudos tik juoką kelia. Tokiems „apsukruoliams“ kur kas paprasčiau atseikėti tą tūkstantuką eurų, tačiau finansinius rodiklius ir toliau laikyti po septyniais užraktais... O teismai, jei tokias bylas ir priima, nuobaudų vis tiek neskiria. Pasak RC atstovo, vienintelis jam žinomas realios baudos atvejis – kai įmonės vadovas už malonumą būti lygesnis už kitus buvo nubaustas... 1.000 Lt bauda. Kitais atvejais – tik pabarama.

Ieva Tarailienė, RC Juridinių asmenų registro departamento viršininkė, VŽ teigė, kad nauja sankcijų skyrimo už duomenų JADIS nepateikimą tvarka bus veiksminga. Pasak jos, sąžiningų verslininkų tai neliečia – jie laikomi patikimais partneriais. „Šiandien pristatomos naujovės turėtų bauginti tik tuos, kurie iki šiol piktnaudžiavo tariamu savo nebaudžiamumu“, – aiškina ji.

Ekspertai tikina, kad ir dabartinė, ir būsima tvarka didesnio perversmo „slapukų“ mąstysenoje ir elgesyje nepadarys, todėl būtina imtis kur kas ryžtingesnių priemonių – pasak jų, kur kas uoliau viešinti įmonės finansines ataskaitas, jei duomenis slepiančioms bendrovėms būtų apribotos galimybės, pvz., dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ar kreiptis dėl ES paramos.

Kai kurios bendrovės skundžiasi, kad negali pateikti tikslių duomenų JADIS dėl įvairių priežasčių: pvz., prieš 20 metų vykusį pirminį privatizavimą akcijas įgiję smulkūs akcininkai dar neturėjo asmens kodų, o pasirašant akcijų pirkimo dokumentus nereikėjo nurodyti gimimo datos ir pan. Trūkstant žinių net apie 0,2% akcijų savininką, bendrovės vadovas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kt. Verslininkai siūlo leisti vadovams akcijas, priklausančias dingusiems akcininkams, priskirti atskirai grupei, pvz., „Nežinomi asmenys“. Ūkio ministerija, išgirdusi į keblią situaciją patekusių verslininkų balsą, žada problemą spręsti ir tobulinti tvarką.

Iki šiol galiojusi praktika, kai randasi „lygesnių už kitus“, kai įmonėms leidžiama ignoruoti įstatymus, kompromituoja valstybę, siunčia blogą signalą rinkai. Įstatymų nevykdymas ir nebaudžiamumas sukuria terpę daugintis tokiems „gudruoliams“. Todėl vien RC galių padidinti nepakanka – skaidrumo ir viešumo vengiančios įmonės nusipelno kur kas radikalesnių sprendimų.