Geriau mokytis ne iš klaidų

Publikuota: 2015-11-19
Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.
Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Metams skaičiuojant paskutines savaites, aiškėja, kad vis dar yra nemažai 2007–2013 m. periodo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų, kurie finišo linijos dar nemato. Jei iki metų pabaigos jos kirsti nepavyks, projektų vykdytojams gali tekti grąžinti jiems skirtus ES pinigus. Kyla grėsmė, kad panašus likimas gali ištikti ir naujo finansinio paramos periodo projektus: verslininkai vis dar nežino, nei kokių ES priemonių kvietimai bus skelbiami 2016 m. pirmąjį ketvirtį, nei kiek jiems bus skirta lėšų.

Praėjusio finansinio ES paramos laikotarpio atsilikėliai – 372 projektai, jiems numatyta išmokėti 140 mln. Eur ES fondų lėšų. Iš šių projektų 179 įgyvendina biudžetinės įstaigos, 78 – viešosios įstaigos. Jei pinigų nepavyks panaudoti laiku, t. y. iki šių metų pabaigos, įmonės turės juos baigti savo lėšomis. Tačiau tai dar ne viskas – pavėlavusiems gali tekti grąžinti visus tam konkrečiam projektui įgyvendinti jau skirtus pinigus.

Rimantas Šadžius, finansų ministras, nusiteikęs gana optimistiškai. Jis skaičiuoja, kad iki metų pabaigos dar yra pusantro mėnesio, todėl tiki, kad per tą laiką dalis projektų bus sutvarkyta. Tarp vėluojančių projektų yra stambūs aplinkosaugos projektai, tačiau laiku nebaigtų projektų yra ir daugelyje kitų institucijų. Žinant, kaip savivaldybių ir valstybės biudžete yra riesta dėl pinigų, sunku įsivaizduoti, iš kokių „savo“ lėšų biudžetinės įstaigos sugebės baigti projektus...

Vėluoja ir verslas – skaičiuojama, kad tokių įmonių yra 64. Joms gal ir negrės prievolė grąžinti ES investicijas, bet yra sąlyga: projekto pareiškėjas turi baigti įgyvendinti jį savo lėšomis ir pasiekti įsipareigotus rezultatus. Tokiuose įsipareigojimuose paprastai išsamiai surašoma, kokią apyvartą įmonė turi pasiekti, kiek darbo vietų sukurti ir pan.

Verslininkai aiškina, kad projektai vėluoja dėl ilgai trunkančių derybų su kredito įstaigomis dėl projekto finansavimo. VŽ ne kartą rašė, kokius kryžiaus kelius tenka nueiti verslo įmonėms, ketinančioms įgyvendinti ES finansuojamus projektus, kad galėtų gauti trūkstamą sumos dalį iš bankų.

Panašu, kad istorija gali kartotis ir su naujuoju finansiniu ES paramos laikotarpiu. Vėlavimo „tradicijas“ perima Ūkio ministerija – įgyvendintas ne visas 2015 m. kvietimų planas, jis keliamas į 2016 m. O kokie kvietimai bus ateinančių metų pirmajame ketvirtyje, verslas nežino. Valdininkai neskuba – jiems nė motais, kad verslas turi aiškiai ir prognozuojamai planuoti ilgesniam laikotarpiui, kad galėtų jam pasirengti. Pvz., verslininkai yra girdėję apie priemonę „Pameistrystė LT“, tad norėtų gauti išsamesnės informacijos apie ją.

Tačiau VŽ kalbinami konsultantai atkreipia dėmesį, kad tvirtinant aprašus dalis reikalavimų gali keistis, tad gali paaiškėti, kad vienam ar kitam kvietimui besirengianti įmonė juo negalės pasinaudoti. Nuogąstaujama ir dėl kitko – šiuo metu verslininkai labiausiai ieško nedidelių, maždaug 0,2–03 mln. Eur, investicijų į gamybą. Tačiau VŽ turimame priemonių plane antro priemonės „Regio Invest LT+“, nors ji buvo itin populiari, kvietimo nenumatyta. „Tai būtų smūgis investicijas į gamybą ar paslaugų plėtrą planuojančioms bendrovėms“, – perspėja Simonas Žunda, konsultacijų VšĮ „Consensus Europae“ vadovas (VŽ, 2015 11 17).

Už ES paramos lėšų skirstymą atsakingos ministerijos delsia, verslas toliau išgyvena nežinią. Ar nebus taip, kad besibaigiant jau šiam, 2014–2020 m., finansiniam laikotarpiui, istorija kartosis – įmonės nesuskubs baigti projektų, joms vėl teks ieškoti „savo lėšų“, o biurokratinius ar dar kokius nors planus rezgantys valdininkai tiesiog nusiplaus rankas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Viešieji pirkimai: neužlopoma juodoji skylė 21

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas išgyveno kone keturias dešimtis metamorfozių, ko gero, dar ne viena Vyriausybė...

Verslo aplinka
2019.05.21
Ar atskirsime pelus nuo grūdų? 2

Šią savaitę, gegužės 26 d., rinksime ne tik Lietuvos prezidentą – balsuosime ir už mūsų šalies kandidatus į...

Verslo aplinka
2019.05.20
Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 19

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Verslo aplinka
2019.05.19
Sprendimas, užtrukęs porą dešimtmečių 11

Praradę galimybę formuoti valdžios vertikalę, valstiečiai pateikė vieną blaivesnių šios valdančiosios...

Verslo aplinka
2019.05.17
Ką reikia žinoti prieš investuojant į sutelktinio finansavimo platformą   8

Šiandien, kai bankų siūlomos indėlių palūkanos yra artimos nuliui, o gyventojų pajamos auga, iškyla klausimas...

Rinkos
2019.05.16
Vėl atidarė garsiai trenktas duris 17

Valstiečių-žaliųjų „sugrįžimas“ į valdančiųjų gretas tik dar labiau sustiprino nuojautą, kad visas prieš / po...

Verslo aplinka
2019.05.16
Spąstai, patikėjusiems įstatymu 4

Rūpinimąsi žmonių pensijomis vis viešumoje demonstruojantys „gerieji“ politikai žaidžia keistą žaidimą: jame...

Finansai
2019.05.15
Taškas dar nepadėtas 16

Nepaisant pastaruoju metu vyravusių pesimistinių prognozių, referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo...

Verslo aplinka
2019.05.14
„Žodžio žmogus“ priskaldė daugiau nei patys rinkėjai 12

Galiausiai tai įvyko. Lietuvos rinkėjai atsakė į kelis svarbiausius klausimus: užtrenkę duris į antrąjį...

Verslo aplinka
2019.05.13
ES padeda Lietuvai pertvarkyti pramonę 2

Lietuvoje ir visoje ES globalizacijos poveikis nėra vienodas visuose regionuose. Kai kurie iš jų jau spėjo...

Pramonė
2019.05.12
Gamybos sektorius augina raumenis 5

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų pasaulio ekonomikų...

Pramonė
2019.05.11
Seimo dūris į vežėjų nugarą - siūlymas pritarti Mobilumo paketui 44

Neseniai kilęs triukšmas dėl mūsų europarlamentarų nedalyvavimo Europos Parlamento balsavimo sesijoje dėl...

Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti 3

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos...

Verslo aplinka
2019.05.09
ES pramonės stiprybė – vienybė

Stiprėjant JAV ir Azijos šalių pramonės gigantų galiai, europiečiams bus vis sunkiau atlaikyti jų...

Pramonė
2019.05.09
Valstiečiai, pasižiūrėkite į veidrodį 40

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, vakar pasitikrinęs frakcijoje savo ėjimo va banque (va bank)...

Verslo aplinka
2019.05.08
Krona pigiausia per pastarąjį dešimtmetį: kaip tai atsilieps Lietuvos eksportui į Švediją? 2

Švedijos kronos kurso viražai yra tikrai aktualūs Lietuvos verslui eksporto kontekste – 2018 m. Švedija buvo...

Rinkos
2019.05.07
PVM grobsto kas nori 13

1993 m. Europos Sąjunga (ES) sukūrė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą. Ji buvo kuriama kaip laikina,...

Finansai
2019.05.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau